Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-913/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
1-37-913/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09344-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
J. K.
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-913/2016Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09344-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2; 1.2.19.3.; 1.2.4.8.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajam J. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-10-06 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-02-25 apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, sugriebęs už riešų savo tėvą J. K., jį stumdė, užlaužė rankas taip sukeldamas nukentėjusiajam J. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad apie 16.30 val. grįžo išgėręs, prasidėjo priekaištai, kad vėl išgėrė. Jam išpuolė tokia agresija. Jis išdaužė langą, stalą apvertė. Daugiau nežino ką padarė, buvo galva užtemus. Buvo namuose tėtė ir mama, priekaištavo jam, kad grįžo išgėręs. Tėvo nemušė, nestūmė, buvo už rankų sugriebęs, nes jis nenorėjo jo išleisti. Nepasakytų, kad labai stipriai suėmė. Suėmė už riešo, rankų neužlaužė už nugaros. Tėvui gal galėjo skaudėti. Sužalojimų tėvui nepadarė. Blogai pasielgė, nereikėjo triukšmauti, tėvai ramybės nori, negražiai pasielgė.

Nukentėjusysis J. K. paaiškino, kad sūnus parvažiavo, parsinešė alaus. Žmona klausė kam alus, sūnus užpyko, parvertė stalą. Jis pasakė žmonai, kad kviestų policiją, nes sūnus pradėjo baldus daužyti, virtuvės stiklines duris išmušė. Jam sūnus nešėrė, už rankos gal buvo suėmęs. Kai pamatė, kad policija iškviesta, sūnus aprimo. Policiją iškvietė, kadangi sūnus pradėjo vartyti daiktus. Jis skausmo nepatyrė, atvažiavo greitoji, jis pasakė, kad jam neskauda. Už vienos rankos buvo suėmęs, jam neskaudėjo, jo nestumdė, nelaužė rankų už nugaros, tik suėmė. Fizinio skausmo nejuto. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir pasakė, kad sukėlė jam fizinį skausmą. Pas teismo ekspertus vykti jis atsisakė.

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17, 18), jis paaiškino, kad jis gal nenugirdo kaip rašė pareigūnė, kad suko jam rankas. Gal riešą skaudėjo tuo metu. Jo nemušė. Gal nuklydo truputį tuo metu.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad T. parėjo stipriai išgėręs. Ji pasakė: „T., kada nustosi gerti?“. Atsakė, kad gėrė ir gers. J. jam dar kažką pasakė. Prasidėjo agresija, sudaužė vazą, stalą apvertė, tada durų stiklą išdaužė, virtuvinį stalą sudaužė. Kambaryje apvertė televizorių. J. sakė kviesti policiją, nes matė, kad nesusitvarkys, matė agresiją. Labai nenorėjo kviesti policijos, bet ji paskambino. Pasakė, kad sūnus žiauriai elgiasi, ji buvo labai išsigandusi. Atvažiavo ir greitoji. T. jai griebė už rankos, kad neskambintų policijai, T. tėvą stūmė, norėjo sulaikyti, nenugriovė. J. sakė, kad sužalojimų nepatyrė įvykio metu. Buvo stūmimas, suimta už rankos, nelaužė rankos. J. gal širdį skaudėjo, kad tokį sūnų užaugino, dėl fizinio skausmo nežino, medikams nesiskundė. Jie medikų nekvietė. Medikai sakė, kad tokiais atvejais visą laiką važiuoja.

Teismui pagarsinus liudytojos A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 22), ji paaiškino, kad viskas parašyta teisingai, ir dabar teisingai sako, tik gal rankos neišsuko. Buvo gal ne fizinis, bet kitoks skausmas.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip matyti iš prokurorės pareiškimo, T. K. pareikšto kaltinimo dėl J. K. sukelto fizinio skausmo esmė yra ta, kad jis sugriebė už riešų savo tėvą J. K., jį stumdė, užlaužė jam rankas ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Analizuojant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus visų pirma pažymėtina tai, kad nei nukentėjusysis J. K., nei kaltinamasis T. K., nei liudytoja A. K. neparodė, jog kaltinamasis T. K. būtų užlaužęs rankas už nugaros savo tėvui, nukentėjusiajam J. K.. Todėl ši kaltinimo dalis iš viso nepasitvirtino. Nukentėjusysis J. K. teisme paaiškino, kad kaltinamasis T. K. jam buvo suėmęs už vienos rankos, jam neskaudėjo, jis jo nestumdė, tik suėmė, ir jis fizinio skausmo nejuto. Liudytoja A. K. patvirtino šiuos nukentėjusiojo parodymus. Taigi, nukentėjusysis neparodė, kad kaltinamasis būtų sukėlęs jam fizinį skausmą, kuris būtų pasireiškęs sugriebimu už riešų.

Nukentėjusysis J. K. atsisakė vykti pas teismo ekspertus, todėl specialisto išvados byloje nėra.

Šioje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų (sugriebimo už riešų, stumdymo), o kaltinime nurodyta aplinkybė, jog T. K. būtų užlaužęs rankas už nugaros savo tėvui iš viso nepasitvirtino. Be to, šis nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas siekia ir nori sukelti fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo, įstatyme (Baudžiamajame kodekse) nenumatyta. Taigi, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad J. K. buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais kaltinamojo T. K. veiksmais. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumos, kas reiškia, kad jis J. K. atžvilgiu nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių. Dėl nurodyto T. K. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

T. K. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė