Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai A.K., pareiškėjų M.K., A.K., Ž.B., T.T. ir trečiojo suinteresuoto asmens A.Š. atstovui advokatui Petrui Maceniui, atsakovių Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui Algimantui Gedvilui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėjų spektras“ atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vakarų projektai“ atstovei Zitai Jatkauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M.K., A.K., Ž.B., T.T. skundą ir jo patikslinimą atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.Š., K.Š., P.G., UAB „Ekofondas“, UAB „Vakarų projektai“, UAB „Vėjų spektras“, UAB „Swedbank lizingas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos leidimo dalyje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

pareiškėjos M.K., A.K., J.B. ir T.T. skundu (t.I, b.l. 3-7), kurį patikslino (t.I, b.l. 16-21), kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Kretingos rajono savivaldybės 2005 09 08 išduotą statybos leidimą Nr. 127 dalyje dėl 25 0125 m(2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotuose žemės sklypuose: žemės sklypas Nr. 1 (sklypo plotas 1375 m(2), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas Nr. 2 (sklypo plotas 1375 m(2), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) numatomų dviejų vėjo elektrinių statybos. Nurodo, jog statybos leidimas yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentų pagrindu. Teigia, jog detaliojo plano nebuvimas yra pagrindas pripažinti neteisėtais administracinius aktus, kurie yra priimti iki jo panaikinimo, nes visi aktai, susiję su veiklos plėtojimu žemės sklypuose, turi atitikti detaliojo plano sprendiniams. Mano, jog neteisėtas teisės aktas negali sukurti teisių ir pareigų, todėl ginčijamas administracinis aktas turi būti panaikintas.

Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja J.B. mirė (t.IV, b.l. 109), todėl nurodyta šalis pakeista jos teisių perėmėju Ž.B. (t.IV, b.l. 110-113) (ABTĮ 55 straipsnis).

Pareiškėja A.K. ir pareiškėjų atstovas skundo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Atsakovių Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovių Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir Kretingos rajono savivladybės administracijos atsiliepime (t.I, b.l. 69-72) nurodoma, kad atsižvelgiant į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirtį, ginčijamu administraciniu aktu negali būti trukdoma verstis žemės ūkio veikla. Kadangi byloje nepateikti įrodymai apie pareiškėjų sklypuose esančius statinius, nepagrįstu laikytinas teiginys, jog administracinių aktų priėmimu buvo sumažinta jų sklypuose esančių statinių vertė.

Atsakovių atstovas prašo skundo reikalavimo netenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vėjų spektras“ atstovas su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 201 str. 1 d. redakcija, galiojančia nuo 2010-10-01, ne bet kas turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Turi būti aiškus suinteresuotumas asmens, kuris turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kreipiasi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Teigia, jog 2009 10 26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šiuo metu sanitarinė apsaugos zona ginčo teritorijos dalyje nėra nustatyta. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog naujai nustatant sanitarinę apsaugos zoną, ji bus ne didesnė negu 100 m nuo bokšto centro, todėl ji nesieks pažeiškėjų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Kitų trukdžių ar faktų, kurie pažeistų pareiškėjų interesus, nėra. Jeigu šie statiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nėra ir pareiškėjų teisių pažeidimo. Pareiškėjai neturi materialinio teisino suinteresuotumo skundo reikalavimo dalyje dėl statybos leidimo panaikinimo ir šiuo pagrindu skundas dėl statybos leidimo panaikinimo turi būti atmestas. Nėra teisės akto, kurio pagrindu būtų galima pripažinti, kad išduotas statybos leidimas yra neteisėtas. Detaliojo planavimo procesas buvo prižiūrimas ir jo kontrolę vykdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano bei kitų projektinių sprendinių pagrindu. Statytojas vėjo jėgaines statė tik esant išduotam statybos leidimui, o vėliau statiniai nustatyta tvarka buvo priduoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Iki šios dienos vėjo elektrinės veikia ir generuoja vėjo energiją. UAB „Vėjų spektras“ nepadarė nieko neteisėto, o elgėsi sąžiningai, atvirai, nesistengė ir nepažeidinėjo pareiškėjų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog UAB „Vėjų spektras“ jau kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją, kad vėl būtų pradėtos detaliojo planavimo procedūros ir ištaisyta tai, kas teismo sprendimu buvo panaikinta.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vakarų projektai“ atstovė su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma nuo galimų faktinių taršų. Ginčo vėjo elektrinių parkas buvo pirmasis vėjo jėgainių pramoninis objektas Lietuvoje. Buvo naudotasi visa galima ir projektuotojui pasiekiama informacija bei Visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis. Kadangi Visuomenės sveikatos centras šiuo klausimu taip pat neturėjo praktikos, pagal galimą teorinį triukšmo lygį buvo nustatomas maksimalus, didžiausias, galimas triukšmo lygis. Yra patvirtinta skaičiavimo metodika, t.y. pagal galingumus, pagal aukščius yra įvertinama triukšmo sklaida. Po detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas Visuomenės sveikatos vertinimo įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad pagal visuomenės sveikatai vertinimo studiją yra galima numatyti sanitarinę zoną. Ginčo detaliojo plano rengimo metu šis įstatymas dar nebuvo priimtas. Tuo metu, kai buvo priimtas Visuomenės sveikatos vertinimo įstatymas, atsirado licencijuotos įmonės, turėjusios teisę nustatinėti sanitarinę apsaugos zoną, įvertinant visą galimą bet kokio gamybinio objekto taršą. Visi tuo metu pradėję veikti jėgainių parkai buvo įpareigoti vesti monitoringus.Visuomenės sveikatos centras siųsdavo savo specialistus, kurie pagal faktinius matavimus ir pagal faktinę taršą nustatinėdavo sanitarinę zoną konkrečioje teritorijoje ir konkrečiam objektui. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tvarkoje nėra aukštingumo reikalavimo. Aukštingumas įtakoja fizinius parametrus. LR Statybos įstatymas kiekvienam statiniui numato 6 esminius reikalavimus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų statiniui yra mechaninis pastovumas. Mechaninis pastovumas turi būti užtikrintas kiekvienam statiniui. Statinys turi būti taip pastatytas ir suprojektuotas, kad jis užtikrintų mechaninį pastovumą. Šiuo atveju svarbu yra ne tai, kad reglamentuojančios situaciją normos pasikeitė į švelnesnes, kadangi vertinimas vyksta pagal faktinę taršą. Faktinė tarša yra nustatoma atlikus daugybę matavimų. Yra atlikti faktiniai matavimai, kuriuos pateikia Sveikatos ministerijos laboratorija. Vadovaujantis jau turimais dokumentais, sanitarinę zoną galima patikslinti. Tuo metu nei Visuomenės sveikatos centras, nei aplinkos apsaugos departamentas bei kitos priežiūrą vykdžiusios institucijos pastabų dėl sanitarinės apsaugos zonos nedavė.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime į skundą (t.V. b.l. 49-51) nurodo, jog 2005 11 17 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Vėjo spektras“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT025318, kuria UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo finansuoti vėjo elektrinių statybas, įskaitant ir vėjo elektrines ginčo žemės sklypuose. Teigia, jog vėjo elektrinių statyba yra baigta, nuosavybės teisė į jas yra įregistruota UAB „Swedbank lizingas“ vardu, tačiau lizingo sutarties pagrindu yra perduotos valdyti ir naudotis UAB „Vėjo spektras“.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo dėl statybos leidimo dalyje teisėtumo. Pareiškėjai mano, jog negali būti galiojantis administracinis aktas, išduotas neteisėto teritorijų planavimo dokumento pagrindu, todėl jis turi būti panaikintas teismo sprendimu.

Nustatyta, jog 2009 10 26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu (t.III, b.l. 33-41) iš dalies buvo patenkintas pareiškėjų M.K., A.K., J.B, T.T. skundas ir panaikintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004 08 26 sprendimas Nr. T2-305 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“ dalyje dėl 25 0125 m(2) ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotuose žemės sklypuose: žemės sklypas Nr. 1 (sklypo plotas 1375 m(2), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. 2 (sklypo plotas 1375 m(2), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numatomų dviejų vėjo elekrinių statybos. 2009 10 26 teismo sprendime konstatuota, jog ginčijamu Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004 08 26 sprendimu Nr. T2-305 nustačius sanitarinę apsaugos zoną pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, buvo apribota jų teisė šiuos žemės sklypus naudoti pagal paskirtį.

Pareiškėjų nuomone jų subjektinių teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad neteisėtu Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra ribojama netrukdomai užsiimti teisėta veikla bei mažinama sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8 (18) 2009, psl.414,415) pažymėta, jog kaip ir bet kurio individualaus administracinio akto, statybos leidimo panaikinimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 89 straipsnyje. Nurodyta, jog sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolesnį statybo vykdymą. Teigiama, jog atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 5 dalis).

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui administracinės bylos Nr. A(11)-443/2005, A(502)-304/2009, A(502)-857/2009), nurodyta ABTĮ nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Pažymėta, kad tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pasisakiusi (administracinė byla Nr. A(502)-1007/2010), jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre sąlygoja statybos leidimo nebegaliojimą. Nurodytoje administracinėje byloje konstatuota, jog statiniui esant nuosavybės teisinių santykių objektu, suinteresuoto asmens teisės ir interesai negali būti apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog inžineriniai tinklai, esantys vėjo elektrinės pagrindu, 2007 02 27 buvo pripažinti tinkamais naudoti bei įregistuoti Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (baigtumas- 100 proc.) (t.V, b.l. 18-21, 28-33). Toks faktas įrodo, jog jie pastatyti pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pasisakyta, jog statybos leidimo galiojimas laiko atžvilgiu yra ribojamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentu, laikytina, jog pareiškėjų skundo tenkinimo atveju negali atsirasti ABTĮ 92 straipnio nustatytos teisinės pasekmės, o leidimo panaikinimas prieštarautų statybos valstybinės priežiūros instituto prasmei.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines bylos aplinkybes, negali būti darytina išvada, jog ginčijamu administraciniu aktu buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, jų teisės ir interesai negali būti apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų.

Skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.