Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktį, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. Š. paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų bausmės dalimi, 102 viešųjų darbų valandas prilyginant 17 laisvės atėmimo dienų, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 17 dienų.

Iš R. Š. nukentėjusiajai E. S. priteista 947,65 Eur turtinei ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai A. Š. – 483,71 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai S. T. 45,01 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai – 4239,03 Eur už R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė R. S. į veidą, pastarajam pargriuvus ant žemės ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. S. į galvos sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kitas kūno vietas, taip padarydamas R. S. poodines kraujosruvas akių vokų srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, dėl ko nukentėjusysis VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2017 m. sausio 9 d. mirė nuo galvos sumušimo, tokiu būdu tyčia nužudė R. S..

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

9.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė R. S. į veidą, pastarajam pargriuvus ant žemės ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. S. į galvos sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kitas kūno vietas, taip padarydamas R. S. poodines kraujosruvas akių vokų srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, dėl ko nukentėjusysis ligoninėje mirė nuo galvos sumušimo. Šie R. Š. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Smūgių sudavimo vieta – galva – yra gyvybiškai svarbi. Sprendžiant iš to, kad R. S. buvo padarytas nosikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, darytina išvada, jog nuteistojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Tai nuteistasis pripažino apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškindamas, kad nukentėjusiajam ranka sudavė stiprų smūgį į galvą (t. 3, b. l. 15). Be to, dalį smūgių nuteistasis sudavė su ne tik kumščiu, bet ir kojomis. Šie R. Š. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog kumščiu ir kojomis suduodamas ne mažiau 5 stiprių smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Taigi, R. Š. nužudė R. S., veikdamas netiesiogine tyčia.

9.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Š. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

10.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. Š. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Š. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

10.2. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Apeliantas yra nedirbantis (t. 2, b. l. 139-140), piktnaudžiaujantis alkoholiu, už tai ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 133-138), iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas už grasinimą nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 114-115, 122-124), skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo jo nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

10.3. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijos vidurkiui lygią laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei švelninti R. Š. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. prašo atmesti nukentėjusiųjų A. Š. ir S. T. civilinius ieškinius, nes R. S. nei su seserimi A. Š., nei su dukra S. T. nepalaikė ryšių.

12. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. Š., kuri yra nužudytojo R. S. sesuo, pareiškė 533,71 Eur civilinį ieškinį turtinei bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 126-131). Nukentėjusioji S. T., kuri yra nužudytojo R. S. dukra, pareiškė 45,01 Eur civilinį ieškinį turtinei bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 146-148). Apygardos teismas nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajai priteisė 483,71 Eur turtinei bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios S. T. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajai priteisė 45,01 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai A. Š. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl medikamentų pirkimo, kelionės išlaidų dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 131), jis yra realus ir pagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino 50 eurų, kadangi ši suma yra nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio byloje jos atstovu, paslaugoms apmokėti, o pastarosios turėtas 428,4 Eur išlaidas apmokėti R. S. sveikatos draudimą (t. 1, b. l. 129-130) pripažino turtine žala. Nukentėjusiajai S. T. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl medikamentų pirkimo yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 148), jis yra realus ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo S. T. priteisė 45,01 Eur turtinei žalai atlyginti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija A. Š. ir S. T. naudai iš apelianto priteistą turtinės žalos atlyginimą palieka nepakeistą.

14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

14.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo R. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios A. Š. ir S. T. patyrė neturtinės žalos. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų R. Š. veiksmų nukentėjusioji S. T. neteko tėvo, A. Š. – brolio. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nukentėjusiosioms, neigiamai paveikė jų gyvenimą.

14.2. Nukentėjusioji A. Š. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl brolio R. S. mirties jaučia nerimą, kasdien kankina nemiga, prisiminimai, košmariški sapnai, dėl to vartoja raminamuosius bei kitus gydytojo skirtus vaistus (t. 1, b. l. 126-127). A. Š. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos su broliu santykiai buvo labai geri. Kol R. S. nepiktnaudžiavo alkoholiu, jie bendraudavo, pastarasis pas A. Š. kurį laiką gyveno, dirbo statybose. Pastaruosius 5 metus R. S. piktnaudžiavo alkoholiu, palaikė santykius su D. V., kuri darė jam blogą įtaką. Nukentėjusioji su kitais artimaisiais prieš 5 metus stengėsi jam padėti, tačiau kai brolis persikėlė gyventi pas D. V., jie nuleido rankas ir nebesikišo. Kai R. S. būdavo neblaivus, A. Š. stengdavosi su juo nebendrauti (t. 3, b. l. 16-17).

14.3. Nukentėjusioji S. T. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl tėvo R. S. nužudymo ji jaučia nerimą, kankina nemiga, apatija ir depresija, dėl to ji lankosi pas gydytojus, vartoja raminamuosius bei kitus gydytojo skirtus vaistus. Nukentėjusioji išgyvena, kad jos sūnus jau niekada nebepamatys senelio (t. 1, b. l. 146-147). S. T. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie tėvo sumušimą sužinojo iš A. Š., kelis kartus lankė tėvą ligoninėje, matė jo sužalojimus. Sausio 9 d., švenčiant vaiko gimtadienį jai pranešė, jog R. S. ligoninėje mirė. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad R. S. buvo jos tėvas, taip pat savo emocine būkle, patirtu skausmu, atimtu laiku, kurį galėjo praleisti kartu su tėvu (t. 3, b. l. 17). Kita vertus, nukentėjusioji S. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors su tėvu sutarė gerai, tačiau bendravimas nebuvo dažnas, nes jis gyveno asocialų gyvenimo būdą, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą su tėvu telefonu bendravo 2016 m. rugsėjo mėnesį, o buvo susitikusi prieš 5 metus (t. 1, b. l. 140-141).

14.4. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. Š. ir S. T. santykiai su R. S. nebuvo labai artimi dėl pastarojo asocialaus gyvenimo būdo. Po to, kai prieš 5 metus R. S. persikėlė gyventi pas D. V. ir piktnaudžiavo alkoholiu, A. Š. nebesikišo į jo reikalus, stengėsi su juo nebendrauti, susitikdavo tik pas jų motiną. S. T. tėvą paskutinį kartą matė prieš 5 metus, su juo tik retkarčiais bendraudavo telefonu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iš R. Š. A. Š. ir S. T. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų ir mirusiojo ryšių bei santykių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į artimą R. S. ir A. Š. bei S. T. giminystę, į tai, kad po įvykio jos rūpinosi R. S. ligoninėje, taip pat į tai, kad R. S. prieš įvykį labai artimų santykių su seserimi ir dukra nepalaikė, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, jog A. Š. ir S. T. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog nukentėjusiųjų A. Š. ir S. T. patirta ir atlygintina neturtinė žala sudaro po 6000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis šioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Iš R. Š. priteisti A. Š. 483,71 Eur turtinei žalai ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. Š. priteisti S. T. 45,01 Eur turtinei žalai ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.