- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-798-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00417-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- R. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nutraukti 2011 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu susituokė 2011 m. rugpjūčio 6 d., santuokos metu vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo su atsakovu buvo pažįstami trumpą laikotarpį. Jų bendras sprendimas sudaryti santuoką buvo labai spontaniškas, skubotas, gerai neapsvarstytas. Tuo metu vienas kitam jautę šiltus jausmus, todėl naiviai tikėjęsi, kad pavyks sukurti darnią šeimą. Susituokė vienas kito gerai nepažinodami, todėl po santuokos sudarymo pradėjus kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, išsiskyrė požiūriai į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas šeimoje, ko pasekoje jų santykiai pašlijo, todėl jau kurį laiką gyvena skyrium ir nebenori tęsti savo santuokinio gyvenimo. Pažymėjo mananti, jog abu su atsakovu yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nesugebėjo suderinti savo skirtingų charakterių ir išsaugoti šeimos, nepakankamai vienas kitą mylėjo ir gerbė, nesugebėjo darniai vesti bendro ūkio. Nurodė išlaikymo iš atsakovo nereikalaujanti, jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto bei kreditorių neturį.
Ieškovė, kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo nepakeitusi, yra tvirtai apsisprendusi santuoką su atsakovu nutraukti nenustatant termino susitaikymui ir pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog sprendimas nutraukti santuoką yra tvirtas, santuokos išsaugoti nepageidauja, todėl jo dalyvavimas teismo posėdyje bylos eigos nepakeis ir santuokos neišsaugos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (b. l. 12) teismas nustatė, jog R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė - „B.”) santuoka buvo įregistruota 2011 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.214. Jų šeimoje vaikų negimė. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog šalys santuokinių ryšių nebepalaiko, taikytis nenori, kas patikimai rodo, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir nebegali būti išsaugota.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nesugebėjo suderinti savo skirtingų charakterių ir išsaugoti šeimos, nepakankamai vienas kitą mylėjo ir gerbė, nesugebėjo darniai vesti bendro ūkio. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis jų santuokos iširimo priežastimis bei nurodė nenorįs bandyti išsaugoti šeimos bei prašė ieškinį tenkinti pilnai ir santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės nenustatant termino susitaikymui.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pripažino ieškinį ir sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis jų santuokos iširimo priežastimis, teismas sprendžia, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, todėl šalių turėtos išlaidos viena kitai nepriteistinos (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „B.“, atsakovui – jo pavardė „B.“.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.214, tarp ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neturinčių nepilnamečių vaikų, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti jos santuokinę pavardę „B.”, atsakovui R. B. – „B.“.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.