Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. skundu teismo prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 30-TE-84 (toliau – Įsakymas), kuriuo jis nuo 2016 m. vasario 1 d. atleistas iš Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos (toliau – KP) Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – NNTV) 1-ojo skyriaus viršininko pareigų;

2) grąžinti į tarnybą;

3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo dienos 2015 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodo, jog skundžiamu Įsakymu jis atleistas iš užimamų pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, remiantis Klaipėdos AVPK viršininko patvirtinta 2016 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-18 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir pažeistos pagrindinės tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Neigia padaręs tarnybinius pažeidimus, žeminančius pareigūno vardą. Teigia, jog atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6 punkto nuostatų, nes byloje informacija apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus buvo gauta Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus A. B. 2015 m. liepos 8 d. surašius tarnybinį pranešimą dėl leidimo turimą informaciją išslaptinti, tačiau tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. po 4 mėnesių, kai jo veiksmuose buvo nustatyti galimų tarnybinių nusižengimų požymiai. Tarnybinį patikrinimą atliekanti Klaipėdos AVPK vidaus tyrimo poskyrio pareigūnė 2015 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į įstaigos vadovą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo iki 60 dienų. Teigia, jog maksimalus terminas tarnybinei nuobaudai skirti baigėsi 2016 m. sausio 28 d., o Klaipėdos AVPK viršininkas Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino 2016 m. sausio 29 d. Argumentuoja, jog atsakovas pažeidė Statuto 26 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos aprašo nustatytas nuostatas, nes tarnybinę nuobaudą paskyrė pasibaigus teisės aktuose numatytam naikinamajam terminui. Pareiškėjo teigimu, tai yra esminis Tvarkos aprašo pažeidimas, dėl kurio skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas. Teigia, jog tarnybinio tyrimo metu nebuvo visiškai tirtos jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuoti nauji tarnybiniai pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti jam pateiktuose pranešimuose apie nusižengimus, todėl buvo suvaržyta jo galimybė apsiginti nuo nepagrįstai reiškiamų kaltinimų padarius tarnybinius nusižengimus. Nurodo, jog jis nebuvo gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagos – kompaktiniuose diskuose įrašytų telefoninių pokalbių, kurie remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu buvo panaudoti tarnybinio patikrinimo metu. Teigia, jog tokie tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimai yra esminiai taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą – pažeidimai, todėl Įsakymas yra neteisėtas.

Nurodo, jog 2015 m. vasario mėnesį jo atžvilgiu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą dėl galimo kyšininkavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio buvo taikytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimas ir kontrolė, slaptas sekimas, patekimas į tarnybines patalpas. Teigia, jog jo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl kriminalines žvalgybos byla nebuvo realizuota ir jos metu gauta informacija turėjo būti sunaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, leidimas naudoti informaciją tarnybiniame patikrinime buvo gautas prokurorui išdavus 2016 m. liepos 29 d. leidimą, tačiau tarnybinio patikrinimo metu naudoti duomenys ir nesant prokuroro leidimo. Pažymi, jog įstatyme nenustatytu būdu gauti duomenys negali būti laikomi teisėtais ir jais negalėjo būti remiamasi priimant skundžiamą įsakymą. Prašo tokius duomenis nelaikyti įrodymais. Argumentuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepagrįstai konstatuota, jog jis suorganizavo dviejų siuntinių perdavimą, t. y. susitarė su suimtojo D. N. broliu padaryti neteisėtą veiką ir už tai gavo paslaugą – suremontavo jo sūnaus telefoną, tokie veiksmai įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalies sudėtį. Teigia, jog jis neperdavė siuntinių į areštinę ir negavo atlygio. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada siuntiniai perduoti ir daugelis kitų aplinkybių dėl siuntinių perdavimo. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio ir 165 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog veiksmuose nustatyti BK 226 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ir 3061 straipsnyje numatytos veikos požymiai. Argumentuoja, jog dėl tokiosveikos jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo jo veiksmus taip vertinti. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas tarnybinės paslapties atskleidimas, tačiau nėra įvardijama, kokia informacija sudarė tarnybos paslaptį ir ką jis konkrečiai atskleidė.

Tvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neatskleista, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jo elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą, prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių tikisi iš statutinių pareigūnų. Teigia, jog nėra pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, todėl jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą prašo patenkinti jame nurodytais motyvais.