Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-05-25 · Byla Nr. BIK-426/2026

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-05-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-25
Bylos Nr.
BIK-426/2026
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00005-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
R. A.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kasacinio skundo Nr. DOK-1801/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2024-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko savo pareigos patikrinti baudžiamąją bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl tikrasis nusikalstamos veikos mechanizmas nebuvo nustatytas. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, jų vertinimu, neatitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad R. A. inicijuos pareiškimą dėl asmens, kuris iš tikrųjų pasisavino pinigus, atsakomybės nustatymo, turėjo aiškintis, ar jis iš tikrųjų inicijavo tokį procesą, kuriame būtų nustatytas tikrasis pinigines lėšas pasisavinęs asmuo bei aiškintis, kas gi tas asmuo, kuris realiai pasisavino įmonės lėšas ir ar pagrįstai R. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar pagrįstai jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar veika, dėl kurios jis buvo nuteistas, tinkamai kvalifikuota. Svarbu ir tai, ar iš paramos gavėjų gautos lėšos, nebuvo grąžintos atgal paramos gavėjams ar jų atsakingiems asmenims, neapskaitytais pinigais. Kasatoriai pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintas fiktyvios gynybos terminas. Tokia gynyba reiškia, kad rūpinamasi ne ginamojo R. A. materialiųjų teisinių ir procesinių interesų įgyvendinimu, o tuo, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų kitas asmuo – M. V.. Pasinaudoti konkretaus advokato paslaugomis proceso pirmosios instancijos teisme metu R. A. pasiūlė būtent M. V., o pati proceso eiga, advokato teiktos konsultacijos, kokios pozicijos R. A. laikytis, rodo M. V. interesų įgyvendinimą. R. A. buvo apgautas ne tik M. V., bet ir jo pasiūlyto advokato. Kasatoriai pažymi, kad kasacinio skundo teikimo dieną R. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu, kad VšĮ „duomenys neskelbtini“ lėšas užvaldė kitas asmuo – M. V., kuris laikytinas nusikalstamos veikos organizatoriumi. Toliau kasaciniame skunde aptariama baudžiamoji byla, kurioje E. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.