Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir E. T. apeliacinius skundus dėl Radviliškio r. apylinkės teismo 2007-12-07 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

S. K. - pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl V. S. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl J. E. turto pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti R. T. turtą) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-07-28 nutartimi paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė S. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

E. T. - pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti R. T. turtą) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. K. bei V. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-29 apie 15.20 val. Jonaitiškių k., Radviliškio r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. ir V. S., įsibrovęs į M. O. priklausančią karvių fermą, pagrobė V. S. priklausantį 1500 Lt vertės turtą.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-29 apie 17 val. Mankiškių k., Radviliškio r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. ir V. S., įsibrovęs į L. M. priklausantį grūdų sandėlį, pagrobė J. E. priklausantį 1260 Lt vertės turtą.

S. K. ir E. T. nuteisti už tai, kad jie 2007-03-30 apie 15 val. Mankiškių k., Radviliškio r., veikdami bendrininkų grupėje kartu su R. K. ir V. S., S. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovę į L. M. priklausantį grūdų sandėlį, pasikėsino pagrobti R. T. priklausantį 260 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti darant nusikalstamą veiką.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimus, grąžino dalį pavogtų daiktų, o už negrąžintus daiktus atlygino padarytus nuostolius. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tuo metu neturėjo darbo, neturėjo kur gyventi, neseniai buvo miręs tėvas, padarė nusikaltimą, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, po to išsinuomojo butą, pradėjo dirbti. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nors nuteistieji S. K. ir E. T. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

Skirdamas S. K. ir E. T. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad S. K. padarė du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti dar vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino S. K. asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus taipogi už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, pasikėsinimo pagrobti R. T. turtą dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 244-245). Taigi teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir S. K. skyrė žymiai mažesnes nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, po to, pritaikęs LR BK 63 str., 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto argumentai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, grąžino dalį pavogtų daiktų, o už negrąžintus daiktus atlygino padarytus nuostolius, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nes, kaip aukščiau nurodyta, teismas į šias aplinkybes jau atsižvelgė, skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus.

Spręsdamas E. T. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertino tai, kad E. T. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas taipogi už nusikaltimo nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (3 t., b. l. 245). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos nuteistojo veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, E. T. skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamajame įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Apelianto argumentai, kad tuo metu jis neturėjo darbo, neturėjo kur gyventi, neseniai buvo miręs tėvas, padarė nusikaltimą, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, po to jis išsinuomojo butą, pradėjo dirbti, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių jam ir anksčiau užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistiesiems S. K. ir E. T. paskyrė teisingas bausmes. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo S. K. ir E. T. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. K. ir E. T. apeliacinius skundus atmesti.