- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-176-213/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45128-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Kaltinamasis
- S. J., A. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. J., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB Dailinta, staklininkas, teistas - 2014-02-19 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. - 14 MGL bauda. 2014-03-27 bauda sumokėta,
A. M., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB Apvalūs medžio gaminiai, pagalbinis darbininkas, neteistas,
kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir A. M. veikdami bendrininkų grupėje, nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: kaltinamieji 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 01.30 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilūniškių II k., privačioje poilsiavietėje, priklausančioje G. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo A. G. ir S. J., S. J. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. G. į nosį ir nuo smūgio A. G. pargriuvus ant žemės, A. M. bendrai su S. J. sudavė nukentėjusiajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, dešiniame šone, nugaroje, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžius tipinėse vietose, t.y. sužalojimus, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Tokiais savo veiksmais S. J. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Nurodė, kad A. G. žino tik iš matymo. 2016-09-18 buvo Vilūniškių kaime, privačioje poilsiavietėje, kurioje taip pat kartu buvo ir S. J. bei nukentėjusysis. Jis kartu su J. atėjo į gimtadienį, nes buvo pakviesti. Poilsiavietėje buvo švenčiamas R. P. gimtadienis. Poilsiavietėje buvo apie 11 žmonių, tame tarpe - R. P., A. G. ir gal jo sugyventinė Diana, ir dar Rimo dvi draugės. Parodė, kad A. G. tiesiog pavydėjo savo draugės D. P., kuri sėdėjo prie S. J.. D. P. visą laiką šoko prie S. J., o A. G. gal pavydėjo ir kilo konfliktas. A. G. gal galvojo, kad Saulius nori nuvilioti D. P.. Poilsiavietėje beveik visi šoko, nešoko tik jis ir A. G., nes tarpusavyje kalbėjosi. Po to A. G. atsistojo ir paklausė S. J. „kas čia per nesąmonės vysta?“. Po to paklausė „ko čia kimbi prie Dianos, einam išsiaiškinti“. Tuomet jie išėjo į lauką. A. G. pirmas pradėjo tą konfliktą dar viduje. Nukentėjusysis buvo agresyvus. Pirmą smūgį dar pavėsinės viduje sudavė A. G., S. J. jam atgal netrenkė. Tada A. G. sako „einam iš pavėsinės ir išsiaiškinsim“ ir jie abu išėjo. Jie visi išėjo iš pavėsinės. A. G. ir S. J. susikybo, pradėjo vienas kitam smūgiuoti, tačiau jis nematė kas kuriam. Nurodė, kad jie visi buvo išgėrę, tačiau jis buvo pats blaiviausias. Muštynes visi stebėjo. Po to jis norėjo eiti išskirti S. J. ir A. G., tačiau gavo taip pat smūgį, tuomet jie susistumdė. Kai jis įsikišo, A. G. jam iš karto trenkė smūgį į kaklą. Ir tada A. M. nukentėjusįjį nustūmė, po to D. P. puolė ant jo (A. M.). Liudytojai teigia, kad S. J. pradėjo konfliktą, bet konfliktą pradėjo A. G.. Jis nematė, kad pirmas trenkė, ar S. J., ar A. G.. Nurodė, kad jis nukentėjusiojo nespardė, jis, kaltinamasis juos norėjo išskirti, o ant jo puolė D. P.. A. G. visą vakarą griuvinėjo. Jie abu su S. J. buvo nugriuvę. Jis pats nebuvo nugriuvęs ant žemės. Teigia, kad A. G. jį apkalba. A. G. pats pradėjo konfliktą, ir ko jis siekia, negali paaiškinti. Taip pat parodė, kad A. G. rankos nesukinėjo. Nurodė, kad poilsiavietėje, kurioje jie šventė gimtadienį, ten buvo dar viena kompanija, gal A. G. po to įvykio buvo nuėjęs į tą kompaniją ir ten susikibo su kažkuo. Tas incidentas užtrūko gal 10-15 min. Tada kažkas pradėjo sakyti, kad kvies policiją. R. P. iškvietė P. tėvą, tėvas atvažiavo ir iš karto smogė jam (A. M.) nieko nesakęs. Jo sūnus puolė jį (A. M.) ginti nuo tėvo. Tėvas jį išvarė, o J. buvo išėjęs ir telefonu kalbėjo. Visi kiti liko ten. Ryte gal 10 val., atvažiavo G. P. pas jį namus ir sako jam „na ką, prisidirbai“ ir pradėjo reikalauti, kad jis atsiprašytų ir pinigus sumokėtų, nes yra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip jis ir S. J. spardė A. G.. Po įvykio jis ir S. J. buvo nuėję pas A. G.. A. G. jiems pasakė, kad „jus čia mane sumušėt“. Tada atėjo P. tėvas ir sako „ko jūs čia atėjot“, sako „sumokėkit jam 5 000 eurų“. A. G. draugė yra P. dukra. Pasiūlė sumokėti 5 000 eurų A. G., kad nebūtų jokio teismo, tačiau jie atsisakė. Prieš gimtadienį pas A. G. jokių sužalojimų nebuvo. Jis pradėjo konfliktą dėl savo merginos. S. gynėsi ir jis pats nuo jo gynėsi. Gal ir buvo smūgių. Kai atėjo į gimtadienį pas A. G., jis jau buvo visiškai girtas, nes vaikščiojo ir griuvinėjo. Padarytos žalos taip pat nepripažino ir nesutiko jos atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. J. savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino. Nurodė, kad 2016-09-18 po dvyliktos valandos privačioje poilsiavietėje buvo visi trys - A. M., S. J. ir A. G. - vienoje kompanijoje. Kiek atsimena, tai jis šoko su D., o A. G. atsistojo ir trenkė jam į krūtinę. Jis iš pradžių nieko A. G. nedarė, po to A. G. sakė jam „einam į lauką“, išėjus į lauką, jie susikibo rankomis. Grumtynes matė 8-9 žmonės, tarp jų buvo ir D. P., I. J., R. P., N. S., P. Č.. Per muštynes jie vienas kitam smūgiavo. Besimušant jie abu susikibę nukrito ant žemės, kaltinamasis buvo viršuje, o A. G. apačioje. Pastarasis pradėjo daužyti kaltinamąjį, paskui jį kažkas atitraukė. Parodė, kad nukentėjusysis jam sudavė į veidą, tačiau į medikus jis nesikreipė. Po incidento pirmadienį nuvyko į policiją parašyti pareiškimo, bet jam pasakė, kad nebūtina rašyti, nes jau parašytas pareiškimas, teismas nuspręs, kas kaltas. Nurodė, kad A. G. pavėsinėje jam trenkė į krūtinę ir į veidą, pradraskė veidą. Neginčijo tos aplinkybės, jos jis A. G. galėjo suduoti smūgius, nes gynėsi. Nurodė, kad nematė, kur galėjo suduoti nukentėjusiajam, nes buvo tamsu. Taip pat nurodė, kad. kojomis nesmūgiavo, o nukentėjusysis turbūt dėl pavydo apkalba jį. Nurodė, kad policijos tą vakarą nekvietė, nes neturėjo telefono. Teigia, kad A. G. nori pinigų, nes žino, kad jis su A. M. gerai uždirba. Nurodė, kad jis buvo blaivesnis už nukentėjusieji. Nurodė taip pat, kad kiti asmenys, buvę toje vietoje, stovėjo šalia ir žiūrėjo.
Nukentėjusysis A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš matymo abu kaltinamuosius pažįsta. 2016-09-18 buvom visi trys R. P. priklausančioje poilsiavietėje. Poilsiavietėje buvo apie 8 žmones, tarp kurių buvo jis pats, A. M., S. J., D. P., R. P., N. S., P. Č.. I. J. išėjo anksčiau. Visi šventė gimtadienį ir P. Č. susitarė su S. J. ir pasakė, kad jie ateis. Visi šoko, jis liko su S. J. pavėsinėje ir jis nukentėjusiajam pradėjo sakyti, kad A. G. šitame kaime negyvens. Parodė, kad pavydėjo dėl savo merginos D. P.. Pripažino, kad jis pavėsinėje sukėlė pavydo sceną, tuomet jis pradėjo su S. J. bartis, po ko jis, būnant pavėsinėje, nuo S. J. gavo smūgį į nosį. Tada jis pakilo ir ėjo į lauką, tačiau S. J. jį pasivijo ir trenkė jam į nosį ir tuomet nukentėjusysis suklupo. Tada pribėgo A. M. ir pradėjo jį spardyti. Nurodė, kad jį spardė abu kaltinamieji. Nurodė, kad kiti įvykį matę liudininkai šokti nesustojo, nes galvojo, kad viskas bus gerai. Kai kaltinamieji pradėjo jį spardyti, tada visi subėgo. Kaltinamieji apspardė ir D. P.. Nurodė, kad kaltinamieji duodami parodymus, meluoja. Taip pat nurodė, kad kaltinamieji R. P. irgi pradėjo daužyti, tuomet P. Č. juos išskyrė. Po to nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo į pavėsinę, nes skaudėjo veidą, ranką. Tada kiti pradėjo A. M. ir S. J. varyti lauk ir iškvietė policiją, P. tėvas atvažiavo, greitoji. Nurodė, kad S. J. po incidento pabėgo, o M. nebuvo, kai atvyko pareigūnai. Nurodė, kad jį išvežė į ligoninę. Nurodė, kad dėl šio incidento jis patyrė 1000 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą, kurią turi atlyginti kaltinamieji, nes jis negali dirbti. Nurodė, kad G. P. nereikalavo iš kaltinamųjų pinigų. Nurodė, kad neturėjo galimybės J. sužaloti, nes jie taip sumušė jį, kad jam viską skaudėjo, o kaltinamieji jį apkalba. Nurodė, kad tą dieną toje pačioje teritorijoje dar buvo kažkokia kompanija, bet pas juos A. G. nebuvo nuėjęs. Sužalojimų neturėjo prieš gimtadienį. Nurodė, kad jis buvo išgėręs, bet negriuvinėjo. Nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, neturi. Kitos dienos ryte pas A. G. į namus buvo atėjęs A. M. ir S. J. ir ėmė iš A. G. šaipytis.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. B. parodė, kad yra teismo medicinos ekspertė ir savo išvadą dėl A. G. nustatytų sužalojimų palaikė. Nurodė, kad A. G. sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai, galėjo būti padaryti su kietais daiktais kurie neturi aštrių kampų, tai galėjo būti ir kumštis, ir koja ar daiktas, ar įrankis. Nurodė, kad griūnant A. G. galėjo atsitremti į kietą paviršių, tiek ir galėjo būti suduoti kažkokie smūgiai. Nurodė, kad neįmanoma atskirti, kokie sužalojimai būna padaryti sudavus smūgį ar nugriuvus. Pas A. G. buvo nustatytas tipinės vietos lūžis, kuris buvo padarytas ties ranka, kai buvo savo svoriu atsiremta delnu ir tokiu būdu lūžta kaulas. Taip pat jis galėjo būti ir mušamas. Nurodė, kad rankos dilbio kaulai lūžta nuo savo svorio. Jeigu asmuo griūna nugara žemyn, irgi gali būti toks lūžis. Rankos dešinėje pusėje yra didesnis nubrozdinimas tai vienas griuvimas. Su kraujosruva po akimi tai antras griuvimas. Dėl nosies sužalojimo tai gali būti trečias griuvimas. Viso galėjo būti 5 griuvimai, bet mažai tikėtina kad visus sužalojimus galima buvo padaryti vienu griuvimu. Stipinkaulio lūžis galėjo būti ir nuo smūgio bet jis dažniausia būna griūvant ir atsiremiant. Bet šiuo atveju lūžis galėjo būti ir nuo smūgio. A. G. atveju lūžis labiau būdingas griuvimui. Teigia, kad didesnė tikimybė jog A. G. padaryti sužalojimai buvo padaryti dėl griuvimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta. A. G. yra jos sugyventinis, 10 metų gyvena kartu, o kaltinamieji yra jos kaimynai ir juos taip pat pažįsta. Nurodė, kad 2016-09-18 vyko jos brolio R. P. gimtadienis. Kaltinamieji taip pat atvyko į gimtadienį gerokai vėliau. Gimtadienyje dalyvavo ji pati, A. G., R. P., N. S., I. J.. Į gimtadienį abu kaltinamieji atėjo kartu su P. Č.. Nurodė, kad kaltinamieji atėjo draugiškai nusiteikę, tačiau jie jau buvo išgėrę, buvo išgėrę ir kiti gimtadienyje dalyvavę asmenys. Nurodė, kad vakaro eigoje ji, N. S. ir R. P. nutarė pašokti. Prieš stalo liko S. J. su A. G., P. Č. ir A. M.. Šokdama pamatė, kad S. J. sudavė A. G. į veidą. Tada ji pradėjo šaukti, kad jie mušasi. Pamatė, kad S. J. su A. G. išėjo iš pavėsinės ir tada pripuolė A. M., ji tuo momentu pripuolė juos skirti. S. J. vėl sudavė A. G. ir jis nukrito. Tada prasidėjo muštynės, puolė A. M., o ji pradėjo ginti A. G., taip pat pribėgo ir R. P. bei N. S., kurie taip pat bandė išskirti kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Kaltinamieji pradėjo spardyti A. G., kai jis gulėjo ant žemės. Taip pat S. J. pradėjo mušti R. P., o P. Č. sėdėjo ir nieko nedarė, tik vėliau padėjo nutraukti muštynes. Po to jie išvarinėjo S. J. ir A. M. mėtydami į juos akmenis, tačiau pabėgo tik S. J., o A. M. liko stovėti vietoje. Po to ji paskambino savo tėvui G. P.. Po muštynių jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kitą dieną kaltinamieji buvo atėję tartis su A. G.. Nurodė, kad skirdami muštynių dalyvius, negalėjo A. G. padaryti sužalojimų. Nurodė, kad nors ir buvo išgėrusi, tačiau įvykio aplinkybes atsimena gerai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes yra kaimynai. A. G. yra jo sesers draugas. 2016-09-19 šventė jo gimtadienį. Iš pradžių šventė su tėvais ir draugais, po to tėvai išėjo ir liko D. P., A. G., N. S., o P. Č. atėjo su kaltinamaisiais vėliau. Nurodė, kad jis iš P. Č. apie 00.30 val. gavo sms žinutę, kuria P. Č. paklausė, ar gali prisijungti prie šventės. Parašė, kad ateis ne vienas o su S. J., tačiau atėjo trise ir pasveikino jį su gimtadieniu. Nurodė, kad jie visi buvo išgėrę. Iš pradžių viskas buvo gerai, jis kartu su D. P. ir N. S. šoko lauke, o kaltinamieji, nukentėjusysis ir P. Č. buvo pavėsinėje. Tada D. P. pamatė, kad yra mušamas A. G., o atsisukęs liudytojas pamatė, kad nukentėjusysis yra pargriautas pavėsinėje, po ko pavėsinėje buvę asmenys išėjo į lauką. Nematė, kas sudavė pirmąjį smūgį A. G.. Nurodė, kad jie bandė išskirti kaltinamuosius ir nukentėjusįjį, todėl ir pačiam teko smūgiai ir grasinimai. Nežino, dėl ko kilo konfliktas, nes tuo momentu prie jų nebuvo. Nurodė, kad A. G. mušė tiek S. J., tiek A. M.. Nurodė, kad A. G. labiausiai mušė A. M., nes S. J. paskui pabėgo. Nurodė, kad A. G. veidą su kumščiais daužė S. J., o A. M. jam spyrė į kūną. Prieš pradedant švęsti gimtadienį, ant A. G. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Po įvykio jie iškvietė policiją, tačiau S. J. pabėgo, o A. M. liko. Taip pat paskambino savo tėvui (G. P.). Atvažiavus policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą nurodė, kad pripūtė virš promilės, tačiau esminius faktus prisimena.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad A. M. žino iš mokyklos laikų, o S. J. nepažinojo, A. G. taip pat pažįsta, nes yra draugai. 2016-09-18 šventė R. P. gimtadienį. Pradžioje šventė kartu su tėvais, tačiau jie vėliau išėjo ir poilsiavietėje liko ji, A. G., D. P. ir R. P.. P. Č. apie 12 val. nakties parašė R. P. žinutę, ar gali ateiti su Sauliumi į gimtadienį. P. Č. atėjo su S. J. ir A. M., kurie ir prisijungė prie kompanijos. Nurodė, kad vakaro eigoje ji nuėjo šokti su R. P. ir D. P.,o kiti liko pavėsinėje. Kai jie šoko, D. P. pradėjo rėkti, kad A. G. muša ir spardo. P. Č. tuo metu stovėjo pavėsinės kampe. Nurodė, kad matė, kaip A. G. spardė prie pavėsinės. Matė, kaip A. M. su S. J. jį pargriovė. Nurodė, kad kai jie bandė juos išskirti, tai A. M. jai išrovė pluoštą plaukų. Incidento metu A. G. lūžo ranka. Nurodo, kad ji neapkalba kaltinamųjų. Incidento metu kaltinamieji nebuvo pargriuvę. Nurodė, kad skiriant konflikto dalyvius, jie A. G. nesudavė jokio smūgio, kai jį ginė. Po incidento S. J. pabėgo, o A. M. liko. Tada jie iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Nurodė, kad tuo metu buvo išgėrusi, tačiau viską atsimena.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Č. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta, nes yra kaimynai, draugai. 2016 metų rugsėjo mėnesį, dienos neatsimena, iš pradžių jis kartu su S. J. ir A. M. buvo pas jį namuose, kepė šašlykus, gėrė. Nurodė, kad su R. P. yra kaimynai. Vakare jis paskambino R. P. ir pasveikino jį su gimtadieniu, ir kadangi jiems norėjosi dar išgerti, paklausė R. P., ar gali ateiti su S. J. ir A. M. į gimtadienio šventę. Apie 11 val. vakaro jie trise atėjo į R. P. gimtadienį. Gimtadienyje buvo R. P., D. P., A. G., N. S.. Gimtadienyje jie sėdėjo prie stalo, buvo linksma. D. P. šoko su S. J., jis tuo metu bendravo su N. S.. Parodė, kad A. G. pavydėjo kad S. J. šoko su D. S.. Nurodė, kad būdamas pavėsinėje jokių muštynių nematė. Vėliau jis atitraukė R. P., kad nebūtų tų susistumdymų. Nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai neatsimena, stengdamasis išvengti konflikto išbėgo iš pavėsinės ir grįžo namus. A. G. buvo išgėręs, tačiau nematė, kad jis griuvinėtų. Ant A. G. kūno nematė jokių sužalojimų. Nurodė, kad kai atvyko G. P. tai smogė A. M..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. Č. parodė, kad A. G. yra jo kaimynas. Apie tai, kad sužalota jo ranka, jam žinoma, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis susižalojo, negali pasakyti. R. P. pažįsta. 2016-09-17 jis buvo namuose, atsimena, kad buvo savaitgalis, kartu su savo draugais S. J. ir A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Susiskambino su R. P., buvo jo gimtadienis. R. P. jį pakvietė ateiti, šventė vyko R. P. privačioje valdoje Vilūniškių kaime. Jis pasakė Rimui, kad ateis ne vienas, o visi trys, tai yra jis, Saulius ir Artūras. Jiems atėjus, šventė vyko pavėsinėje, matė, kad buvo Rimas, Diana, A. G.. Gerai nepamena visų asmenų, dar buvo Nijolė, kas linksminosi, gėrė, šoko. Ne vieną valandą visi bendravo, tačiau jokių konfliktų nekilo. Jis, A. G. ir A. M. sėdėjo pavėsinėje. Šalia pavėsinės šoko Saulius su Diana. Diana yra A. G. sugyventinė. Jis kaip atsimena, A. G. pasikėlė nuo stalo ir priėjo prie šokančio Sauliaus ir jam sudavė ar pastūmė, tiksliai nepamena. Kaip jis suprato, A. G. pavydėjo, kad Saulius šoka su jo drauge Diana. Jie ėmė stumdytis, tuomet jie visi šoko jų ginti, stengėsi išvengti muštynių, bandė išskirti. Diana irgi šoko į šią „krūvą“. Jis nežino, kuriuo metu susižalojo Diana, nieko apie tai negirdėjo. Po kiek laiko atvyko Rimo tėvas ir jie išsiskirstė. Kitą dieną jis matė, kad A. G. ranka sugipsuota, kaip susižalojo A. G., nežino. Jis nematė, kad konflikto metu A. G. būtų nugriuvęs. Visi buvo girti tą vakarą. Konflikte dalyvavo visi, kas kam ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, visi buvo „krūvoj“, jis bandė vieną nuo kito atitraukti, skirti. Jis pats konflikto metu nenukentėjo. Konfliktą pradėjo pats girtas A. G. dėl pavydo. (1 t., b.l. 103, 104). Teisiamojo posėdžio metu savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu palaikė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad visus tris asmenis pažįsta. 2016 m. rugsėjo mėnesį vyko jo sūnaus gimtadienis. Šventė jo teritorijoje, pavėsinėje. Iš pradžių jis (R. P.) dalyvavo gimtadienyje, tačiau tuo metu A. M., S. J., ir P. Č. nebuvo. Tą vakarą viskas vyko gražiai, nurodė, kad paliko savo sūnų su kompanija švęsti, ir apie 22 val. kartu su žmona išėjo miegoti. Apie 3 val., nakties jam paskambino sūnus ir pasakė, kad juos sumušė. Atvažiavo į tą pavėsinę, pamatė, kad A. G. sėdėjo kruvinas, visi buvo apdaužyti. Įvykio vietoje buvo tik A. M. ir P. Č., S. J. jau nebuvo. A. M. nebuvo apdaužytas, jis buvo tik girtas. Visi buvo kaip po muštynių. Jam sūnus, dukra ir žentas paaiškino, kad S. J. ir A. M. mušė A. G., o P. Č. nedalyvavo muštynėse tik sūnaus prašymu, pastarasis jį apginė. Po incidento, jis nuėjo miegoti, o vaikai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nurodė, kad jis bus nuvažiavęs pas A. M. ir S. J. susitarti gražiuoju, ir pasiūlė jiems susimokėti 5 000 eurų.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. parodė, dirba Elektrėnų PK reagavimo skyriaus tyrėja. 2016 metų rugsėjo mėn. dirbo policijos ekipaže dar kaip vyr. patrulė. Nurodė, kad kaltinamųjų neatsimena. 2016 m. rudenį buvo iškvietimas į Vilūniškių kaimą, kad buvo sumuštas asmuo. Nuvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo vyrą su kruvina galva. Įvykio vietoje taip pat buvo kelios moterys, tėvai. Žino kad ten vyko vakarėlis, ir telefonu susiekęs pažįstamas asmuo atėjo su nepažįstamais vyrais į vakarėlį, ko pasėkoje įvyko konfliktas. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Vienas vyras buvo kruvinas, ir medikai jį išsivežė taip pat ir moterį dėl kažkokių sužalojimų. Kaltinamųjų įvykio vietoje nebuvo, muštynių dalyviams buvo nustatyti girtumai. Su įvykio dalyviais buvo galima susikalbėti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes yra kaimynai. Įvykio dieną buvo jos sūnaus gimtadienis. Apie 22 val. ji nuėjo namo, o naktį išgirdo triukšmą, atvažiavo policija ir greitoji, kuri išvežė A. G., nes jis buvo sumuštas. Kaltinamieji po įvykio buvo atėję, tačiau negirdėjo, ką kalbėjo su A. G..
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2917/2016 (01) matyti, kad A. G. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, dešiniame šone, nugaroje, odos nubrozdinimai veide ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžiai tipinėse vietose, būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, galimai tiriamojo nurodytu būdu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2016-09-18. A. G. nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. (1 t. b.l. 61, 62)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė J. B., paaiškindama specialisto išvadą Nr. G 2917/2016 (01) nurodė, kad kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžiai tipinėse vietose būdingi griuvimui ant ištiestos rankos, o būtent atsiremiant delnu į pagrindą (nėra skirtumo, koks pagrindas, ar tai žolė, ar plytelės). Nuo smūgio sudavimo rankomis ar kojomis toks sužalojimo mechanizmas yra mažai tikėtinas. Išvados 1.1.1 p. nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (1 t. b.l. 61-63)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad į bylą yra pateiktas BPC skaitmeninis garso įrašas, kuriame yra pranešimas iš telefono Nr. +37067267133. Įrašas perklausomas programa VLC Media Player. Paleidus įrašą jame girdėti:
+37067267133: Ša, ša, skambinu.
112: Labas vakaras
+37067267133: Norėtume išsikviesti policiją
+37067267133: Vilūniškių k.
+37067267133: Trakų rajonas.
+37067267133: Vilūniškių kaimas, Elektrėnų savivaldybė.
112: Taip. Elektrėnų savivaldybė, tai tada ne Trakų rajonas.
+37067267133: Trakų rajonas. Elektrėnų savivaldybė, Trakų rajonas, Bražuolės gatvė.
112: Vilūniškių kaimas. Tai Elektrėnų savivaldybė, Vievio seniūnija, Vilūniškių kaimas.
+37067267133: Taip, taip, taip.
+37067267133: Bražuolės gatvė.
+37067267133: Keturi.
+37067267133: Nėra buto, čia nuosavas namas.
+37067267133: Žinokit čia buvo toks, buvo šventė, buvo švenčiamas gimtadienis, atėjo nepažįstami žmonės, sumušė žmogų ir dabar šitas žmogus yra sumuštas.
+37067267133: Va dabar va, 10 minučių laikotarpyje
+37067267133: Tie mušeikos. Mes bandėm juos surasti, sulaikyti, nes aš bandžiau kviesti iš karto policiją, aš negalėjau dasiskambinti, dabar va iki jūsų tik dasiskambinau, o mes atvedėm nukentėjusį namo. Čia mūsų sužeistųjų yra daug, bet vienas kuris yra labiausiai nukentėjęs, sėdi visas kruvinas.
+37067267133: Reikia greitosios.
112: Kokio amžiaus jis yra?
+37067267133: Kiek Artūrui, kiek Artūrui metų? 33. Gali būt ranka sulaužyta.
+37067267133: Ranka ir kakta, visas kruvinas. Į galvą buvo spyriai, su plytom, su pagaliais.
+37067267133: Ne, su peiliais nieks nebuvo.
+37067267133: Ne gatvėj, mes sėdėjom pavėsinėj. Ar galit iškviest greičiau, žmogui labai bloga. Galit policiją ir greitąją iškviest?
112: Aš Jūsų turiu paklaust. Dabar.
+37067267133: Suprantu, bet žmogui yra bloga. Nėra tų mušeikų. Nu kaip Jūs įsivaizduojat, kad bus mušeikos?
+37067267133: R. P..
112: R. P..
+37067267133: Taip, taip.
112: Gerai, mes informuojam.
Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Vilūniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav. Apžiūros objektas yra pavėsinė, esanti šalia ežero, pavėsinė medinė, dalinai dengta aklina siena. Pavėsinėje grumtynių požymių nematyti. Šalia pavėsinės ištrypta žolė. (b.l. 22-27)
2016-09-19 gautas A. G. pareiškimas, kuriame nurodo, kad 2016-09-18 apie 1.30 val. adresu Bražuolės g., Vilūniškių km. Elektrėnų sav. kilus konfliktui pažįstami asmenys, kaimynai S. J. ir A. M. puolė mušti dėl jam nežinomų aplinkybių, taip skeldami jam fizinį skausmą. Įvykio metu buvo sumušta nosis, praskelta kakta, sumušta ranka ir padarytos kraujosruvos veido srityje. (b.l. 11)
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Nors kaltinamieji A. M. ir S. J. savo kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, teismo vertinimu byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, 1 dalis nustato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Nukentėjusysis A. G. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus 2017-03-14 parodymų patikrinimo vietoje (I t., b. l. 72-75), tiek teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes. Jis patvirtino, kad 2016-09-17 pavėsinėje, esančioje adresu Vilūniškių II k., Vievio sen., Elektrėnų sav., šventė R. P. gimtadienį, kai 2016-09-18 nakties metu įvyko konfliktas tarp jo ir kaltinamųjų – S. J. ir A. M.. S. J. pirmas sudavė smūgį kumščiu jiems sėdint pavėsinėje prie stalo, po to A. G. išėjo iš pavėsinęs ir maždaug 3 metrų atstumu nuo pavėsinės, stovint ant žolės, prie jo priėjo S. J. ir stovėdamas priešais A. G., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosies sritį, po šio smūgio A. G. nukrito ant žemės ir pribėgę S. J. kartu su A. M. ėmė spardyti nukentėjusįjį į šonus, galvos sritį. Šie jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, jis juos davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl ko nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamuosius, priešingai tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji teismo posėdžio metu pripažino, kad iki įvykio jie susipykę nebuvo, pažinojo vienas kitą.
Nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G 2914/2016 (01) konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, kad A. G. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, dešiniame šone, nugaroje, odos nubrozdinimai veide ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais; kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžiai tipinėse vietose, būdingi griuvimui ant ištiestos rankos. Nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nes kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų (1 t. b.l. 61-62). Minėtą išvadą teismo posėdžio metu patvirtino ir ją surašiusi specialistė J. B..
Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai D. P., R. P., N. S.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Abejonių dėl jų patikimumo teismas neturi, todėl juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi. Be to, šių asmenų parodymus patvirtina ir G. P., kuris parodė, kad po įvykio jam paskambino R. P. ir papasakojo apie A. G. sumušimą ir apie tuos asmenis, kas tai padarė. Teismas pažymi, kad šių asmenų parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais. Teismas taip pat nenustatė, jog tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai apkalbama kaltinamuosius, siekiant gauti turtinės naudos.
Teismas kritiškai vertina P. Č. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nes P. Č., būdamas incidento vietoje, negalėjo papasakoti, dėl ko ir kaip įvyko konfliktas, todėl teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį liudytojo P. Č. parodymais nesivadovauja.
Kaltinamieji S. J. ir A. M. neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. S. J. nurodė, kad A. G. pats jį užsipuolė, nes pavydėjo savo draugės D. P., todėl jam teko gintis nuo A. G. veiksmų. A. M. nurodė, kad A. G. gulinčio nespardė, o tik bandė išskirti susikibusius S. J. ir A. G.. Tačiau išanalizavęs kaltinamųjų S. J. ir A. G. parodymus dėl nukentėjusiojo sumušimo, palyginęs juos su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis, teismas laiko kaltinamųjų A. M. ir S. J. nurodyta įvykio versija kaip neįrodytą ir vertina ją kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šią išvadą teismas, visų pirma, padarė todėl, kad kaltinamųjų neigiamas faktines aplinkybes akivaizdžiai patvirtina kiti byloje aptarti įrodymai, kuriuos teismas vertina kaip patikimus. Kaltinamieji S. J. ir A. M. nenurodė jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie kitų apklaustų asmenų siekį jį apkalbėti. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina aktyvų kaltinamųjų dalyvavimą nesunkai sutrikdant sveikatą nukentėjusiajam A. G.. Teismo vertinimu kaltinamiesiems S. J. ir A. M. inkriminuoti kaltinamajame akte užfiksuoti nusikalstami veiksmai yra visiškai įrodyti bylos medžiaga, kurios patikimumas teismui nekelia jokių abejonių.
Pasisakydamas dėl nustatytų kaltinamųjų veiksmų teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad, kaltinamųjų nustatytų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, nes veikė bendrai, suvokė savo bei kitų bendrininkų veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyti kaltinamųjų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. J. ir A. M. veikdami bendrai 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 01.30 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilūniškių II k., privačioje poilsiavietėje, priklausančioje G. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo A. G. ir S. J., S. J. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. G. į nosį ir nuo smūgio A. G. pargriuvus ant žemės, A. M. bendrai su S. J. sudavė nukentėjusiajam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, dešiniame šone, nugaroje, odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžius tipinėse vietose, t.y. nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą, t.y. nustatyta, kad šie padariniai kilo nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam visumos. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė nurodė, kad kai kuriuos sužalojimus A. G. galėjo patirti nuo kritimo, tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad šioje situacijoje negalim atskirti sužalojimų kurie buvo gauti nuo smūgių ar spyrio koja ir kurie galėjo atsirasti nuo kritimo. Todėl šioje situacijoje teismas vertina visumą patirtų sužalojimų ir daro išvadą, kad nukentėjusysis patyrė jam nustatytus sužalojimus nuo neteisėtų kaltinamųjų S. J. ir A. M. veiksmų.
Nepriklausomai nuo to, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas konkrečiai kiekvienas kaltinamasis sudavė, kaip nustatyta byloje, jie veikė bendrai ir suvokė, kad veikia kartu, numatė atsirasiančius (bet kokio pavojingumo) padarinius ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Svarbiausias aspektas yra tas, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl jam suduotų smūgių visumos, todėl kiekvieno smurtavusio asmens smūgių nukentėjusiajam sudavimo (stiprumo, smurto pobūdžio ir pan.) nustatymas nėra reikšmingas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmuose negalėjo būti ir nėra vykdytojo eksceso (išėjimo už susitarimo ribų), kadangi nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos pasižymėjo spontaniškumu, t.y. susitarimas tarp bendrininkų kilo veikų darymo metu. Pažymėtina, kad neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkai galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
Pagrindo konstatuoti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo, kuris kaip nurodė kaltinamieji, įvykio metu buvo neblaivus, veiksmus, kuriuos galima būtų vertinti kaip provokuojančius, nėra, todėl teismas kaltinamųjų nurodytas versijas vertina kaip gynybines pozicijas, siekiant sušvelninti savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaip neįrodytą ir neįtikimą teismas vertina ir byloje kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis tą vakarą galėjo būti sumuštas kitos kompanijos, kuri tą vakarą šventė kitoje pavėsinėje, nes S. J. susikibus su A. G. jokių sužalojimų negalėjo atsirasti, tačiau teismo vertinimu šią aplinkybę paneigė tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai D. P., R. P., N. S..
Dėl bausmių skyrimo
Teismas skirdamas bausmes atsižvelgia į tai, kad buvo padaryti vienas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Šios aplinkybės apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nustatytus veiksmus kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes.
S. J. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, narkologinėje įskaitoje neregistruotas, dirba UAB Dailinta, staklininku, padarytos žalos neatlygino. Teismas, vadovaudamasis BK 90, 91 straipsniais, įvertinęs visumą duomenų, sprendžia esant pagrindui skirti jam laisvės apribojimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl bausmės – laisvės apribojimo – dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, todėl nustato laisvės apribojimo bausmės dydį, didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, atitinkamai už BK 138 str. 1 d. padarytą veiką – 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 60 valandų sveikatos priežiūros įstaigose.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, teismas įvertina jo atsakomybės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ‚Apvalūs medžio gaminiai“, pagalbiniu darbininku, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Teismas, įvertinęs visumą duomenų, sprendžia esant pagrindui kaltinamajam už BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo ir įpareigojant, bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 60 valandų sveikatos priežiūros įstaigose.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal CK6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė byloje 200,40 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos dėl nukentėjusiojo A. G. gydymo ir yra pagrįstos 2017-04-04 Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (I t., b. l. 91-92), todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant nusikaltimu padarytą žalą iš S. J. ir A. M. solidariai.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašo priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų1000 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis tapo nedarbingu, patyrė emocinį stresą. Tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. LAT ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – civilinis ieškovas A. G. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamųjų kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, kad nors teismų praktika nėra vienoda, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti pateisinamą nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgdamas į tai teismas tenkina nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų dalinai, t.y. priteisia iš kaltų asmenų solidariai 500 Eur neturtinės žalos.
A. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą jokiais leistinais įrodymais bei atsižvelgiant ir į tai, kad patirtos gydymo išlaidos dėl A. G. sužalojimo yra priteistos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs darbu, įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 60 valandų sveikatos priežiūros įstaigose.
S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 60 valandų sveikatos priežiūros įstaigose.
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti A. G. naudai iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje A. G. ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. J. ir A. M. 200,40 Eur solidariai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su BPC garso įrašu, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.