- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2-34959-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28670-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. J. 89,90 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Valstybinė ligonių kasa iš Belgijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Belgijoje atsakovui K. J. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016 m. lapkričio 17 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Belgijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovas taip pat neinformavo Europos sveikatos draudimo kortelę išdavusios teritorinės ligonių kasos apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas). Dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 89,90 Eur žala. Atsakovui 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. buvo siųsti raginimai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas nereagavo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 89,90 Eur žalos atlyginimą.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Kadangi atsakovei iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos jai neturint apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, ji privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 89,90 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (89,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 89,90 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (89,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminį mokestį (mokestis turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.