- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- eI2-8823-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01390-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Henrikas Sadauskas, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Elifa“
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Elifa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Z. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 24S87813 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, jog Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti jo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2024 m. birželio 10 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Migracijos departamento Sprendimu, nes, visų pirmą, jis yra priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes. Paaiškina, jog pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, kadangi ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Elifa“ (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. birželio 17 d. įsidarbino šioje bendrovėje pagal darbo sutartį. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2022 m. birželio 15 d. taip pat įsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą bei nuo 2022 m. liepos 5 d. pradėjo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą. Pareiškėjo teigimu, jis pradėjo vykdyti individualią veiklą, nes darbdavys nesilaikė darbo sutarties ir nesumokėjo darbo užmokesčio už 2022 m. birželio mėnesį. Paaiškėjus, kad darbdavys ir toliau neįstengia suteikti pakankamai darbo ir mokėti sutarto darbo užmokesčio, jis tęsė ir iki šiol tęsia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą tam, kad turėti pakankamai lėšų pragyvenimui. Pareiškėjas skunde pažymi, jog niekaip negalėjo numatyti, kad darbdavys nemokės pažadėto darbo užmokesčio, todėl jis dėjo visas pastangas, jog kuo skubiau pakeistų darbdavį ir įsidarbintų bei kad turėtų pakankamas pragyvenimo lėšas ir reguliarias pajamas Lietuvos Respublikoje. Radus naują darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą. Skunde nurodo, jog Migracijos departamento priimtas skundžiamas Sprendimas jam buvo netikėtas, nes jis nenutuokė, jog ketinimas papildomai užsidirbti, siekiant pagerinti savo gyvenimo sąlygas, vykdant individualią veiklą bei naujo darbo paieška, gali būti priežastimis panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, tai yra nesąžininga ir neteisinga jo atžvilgiu, kadangi dėl visiškai nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, neturėdamas teisinių žinių, nepakankamai žinodamas valstybinę kalbą, yra paliktas likimo valiai. Anot jo, jis sugaišo nemažai laiko ir piniginių lėšų gauti leidimą laikinai gyventi, turėjo surinkti nemažai dokumentų, atvykti į Lietuvos Respubliką, apsigyventi, turėjo lūkesčių dirbti ir užsidirbti. Mano, kad buvo nubaustas už darbdavio nesąžiningumą ir be jokio įspėjimo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Taip pat mano, kad jis viską atliko tinkamai, buvo sąžiningas. Antra, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes yra neišsamus bei nemotyvuotas. Anot pareiškėjo, atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepakankamai bendradarbiavo ir nesuteikė jam jokios galimybės paaiškinti situacijos. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus jo individualios situacijos, t. y. tai, jog jis pradėjo dirbti UAB „Elifa“ ir pagrįstai tikėjosi išsaugoti ilgalaikius darbo santykius bei gauti sulygtą darbo užmokestį, tačiau dėl darbdavio nesąžiningumo jo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas pažymi, kad negaudamas sulygto darbo užmokesčio ėmėsi veiksmų dėl naujo darbo paieškos, nes nori dirbti ir turi paklausią profesiją, bei pradėjo vykdyti individualią veiklą, kad turėti pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir reikšmingos, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas bei neteisėtas, pažeidžiantis žmogaus pagrindines teises bei gero administravimo ir proporcingumo principus, taip pat prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijams, todėl jis turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. UAB „Elifa“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuspręsta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2024 m. birželio 10 d. Taip pat nurodo, kad 2024 m. kovo 25 d. gavo pareiškėjo prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškina, kad atliko pareiškėjo kontrolę bei patikrino apie jį duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 17 d. įdarbintas UAB „Elifa“ ir jam nė karto per darbo UAB „Elifa“ laikotarpį nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 210 Eur. Taip pat nustatyta, kad asmeniui už 2022 m. birželio mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis, už liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis 520 Eur, už rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėn. po 1 040 Eur, už birželio mėn. 803,64 Eur, už liepos mėn. 780 Eur, už rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. po 1 040 Eur, už gruodžio mėn. 766,32 Eur, už 2024 m. sausio ir vasario mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis. Pažymi, kad pareiškėjui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį, nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Atkreipią dėmesį į tai, kad VSDFV duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 15 d. vykdo individualią veiklą, o patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad jam nuo 2022 m. liepos 5 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsakovas paaiškina, jog, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nė karto nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, be to, gavęs leidimą laikinai gyventi asmuo, pirmiausia, įregistravo individualią veiklą ir po to sudarė darbo sutartį su UAB „Elifa“ yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pažymi, jog pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, o atsižvelgiant į tai, kad jam 2023 m. gruodžio mėnesį išmokėtas mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga darbo užmokestis, o nuo 2024 m. sausio 1 d. (jau 2 mėnesius iš eilės) nemokamas joks darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pažymi, kad taip pat nenustatė, asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Mano, jog skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad negavo pranešimų iš Migracijos departamento, teigia, jog neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti, kad nebūtų panaikintas jo leidimas laikinai gyventi. Tvirtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį bei VAĮ nuostatas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios priimti sprendimą nenaikinti pareiškėjo leidimo gyventi, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami ginčijamam Sprendimui priimti. Migracijos departamento įsitikinimu, jis iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elifa“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatyta tvarka ir terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 d. kovo 27 d. priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui Z. B. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2022 m. kovo 18 d. prašymą Nr. 2203-LLG-23068 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Elifa“ (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas); Prašymas Migracijos departamente registruotas 2022 m. kovo 22 d.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jis ketina dirbti UAB „Elifa“ (duomenys neskelbtini), jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – 1 210 Eur.
5.2. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Elifa“ tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20220318-037540 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog UAB „Elifa“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (duomenys neskelbtini) (711407), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – statyba. Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 200 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.3. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2024 m. birželio 10 d.
5.4. Pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. užsiregistravo vykdyti individualią veiką, o 2022 m. liepos 5 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
5.5. Pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. kovo 27 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2024 m. birželio 10 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 17 d. įmonėje UAB „Elifa“ dirbo (duomenys neskelbtini) ir jam nė karto per darbo UAB „Elifa“ laikotarpį nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 210 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui už 2022 m. birželio mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis, už liepos mėn. išmokėtas darbo užmokestis 520 Eur, už rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėn. po 1 040 Eur, už birželio mėn. 803,64 Eur, už liepos mėn. 780 Eur, už rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. po 1 040 Eur, už gruodžio mėn. 766,32 Eur, už 2024 m. sausio ir vasario mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis. Be to, pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 15 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą. Pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. buvo išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Tokia situacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, tad buvo priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
9. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
10. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas įmonėje UAB „Elifa“ dirbo nuo 2022 m. birželio 17 d., tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2022 m. birželio 17 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo) nė karto nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 210 Eur.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui darbdavys UAB „Elifa“ laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2024 m. vasario 29 d. išmokėdavo nuo 0 Eur iki 1 040 Eur, t. y. už 2022 m. birželio mėn. nemokėtas joks darbo užmokestis, už 2022 m. liepos mėn. išmokėtas 520 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. – po 1 040 Eur; už 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio gegužės mėn. – po 1 040 Eur, už 2023 m. birželio mėn. – 803,64 Eur, už 2023 m. liepos mėn. – 780 Eur, už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. – po 1 040 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 766,32 Eur; už 2024 m. sausio ir vasario mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas.
Taigi, kaip matyti, pareiškėjo per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2024 m. vasario 29 d. (per visą darbo UAB „Elifa“ laikotarpį) darbo užmokestis nė karto nesiekė Prašyme nurodyto ir UAB „Elifa“ Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio. Tad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis - 1 210 Eur. Tačiau pareiškėjas dėl to kaltina darbdavį, kuris neįstengė suteikti pakankamai darbo ir mokėti sutarto darbo užmokesčio; teigia, kad pats pareiškėjas yra sąžiningas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai nėra reikšmingi, teisėjų kolegija jų nevertina. Svarbu pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
12. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. kovo 27 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
13. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui už 2022 m. liepos mėn., 2023 m. birželio mėn., 2023 m. liepos mėn. ir 2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Už 2024 m. sausio ir vasario mėn. pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas. Tad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
14. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, jog jis pragyvenimui lėšų užsidirbdavo vykdydamas individualią veiklą, visų pirma, pažymi, kad tokie pareiškėjo teiginiai (argumentai) niekaip nepaneigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes jo buvęs darbdavys UAB „Elifa“, reikiamo darbo užmokesčio nemokėjo. Tad vien šis pagrindas, minėta, yra pakankamas pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Antra, pareiškėjo teiginiai dėl jo gaunamų pragyvenimui skirtų pajamų iš individualios veiklos vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų (pavyzdžiui savo banko sąskaitos išrašo ir pan.), kurie pagrįstų pareiškėjo gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija dar pastebi, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 15 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. buvo išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Tačiau pareiškėjo Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad jis nedirbs UAB „Elifa“, o vykdys individualią veiklą. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas pirmiausia įregistravo individualią veiklą, tai padarė 2022 m. birželio 15 d., o tik tada įsidarbino - 2022 m. birželio 17 d. Tad teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas faktiškai nedirbo (nedirba) viso darbo laiko pas minėta darbdavį ir negavo reikiamo darbo užmokesčio, bet realiai vykdo (vykdė) individualią pavėžėjo veiklą.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
16. Pareiškėjas dar mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir neišsamus, kadangi atsakovas neįvertino jo individualios situacijos.
Tačiau šie pareiškėjo skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
17. Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes Migracijos departamentas Sprendimą priėmė be jokio įspėjimo. Taip pat Migracijos departamentas iš anksto nepranešė apie tai, jog jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nesuteikė jam galimybės pateikti paaiškinimus, nesuteikė protingo termino šiems trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog leidimo laikinai gyventi panaikinimas neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Taigi, Migracijos departamentas neturėjo jokios pareigos prašyti pareiškėjo paaiškinimų. Be to, Apraše taip pat nėra nustatyta, kad prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjas turi būti įspėtas. Taigi, pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
18. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.