- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eA-2219-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06526-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. O. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. O. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė tuo, kad kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo politinių pažiūrų. Pareiškėjo tėvas yra žurnalistas, rašė straipsnius, kuriuose išreiškiamas valdžios nepalaikymas bei kritika, todėl buvo pašautas. Dėl šios priežasties pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilęs realus pavojus.
2.2. Migracijos departamentas nepagrįstai perdavė pareiškėją (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas Lietuvoje studijuoja, pabaigęs pusę studijų, yra integravęsis Lietuvoje, todėl jo nuomone, egzistuoja prieglobsčio prašytojo neperdavimo kitai kompetentingai valstybei išlygos pagal Dublino reglamentą. Pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo statusą (duomenys neskelbtini), o vadovaujantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos pozicija, pareiškėjui, kuris (duomenys neskelbtini) turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, garantuojama teisė pasinaudoti nacionaline prieglobsčio suteikimo procedūra toje valstybėje, kurioje jis ją inicijuoja, šiuo atveju – Lietuvoje, vienašališkai nenukreipiant jo į kitą valstybę – (duomenys neskelbtini), netgi kai pastaroji sutinka jį priimti. Migracijos departamentas pareiškėjo situacijos individualiai nevertino ir nenustatė, ar egzistuoja prieglobsčio prašytojo neperdavimo kitai kompetentingai valstybei išlygos pagal Dublino reglamentą. Pareiškėjo nuomone, būtent Lietuvos Respublika yra tinkamiausia valstybė jo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti. Atsakovas formaliai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl jo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas studijuoti (duomenys neskelbtini). Patikrinus vizų informacines sistemas V.VIS bei C.VIS nerasta duomenų apie pareiškėjui išduotą Šengeno arba nacionalinę vizą, o pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio teisėtą buvimą Šengeno erdvėje, todėl buvo vertinama, kad Lietuvoje jis yra neteisėtai. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 12 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kurioje jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį.
5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė dėl prieglobsčio Lietuvoje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Lietuvai spręsti dėl diskrecinės išlygos galimybės ir prisiimti sau atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiga šį prašymą nagrinėti kyla tik (duomenys neskelbtini), nes būtent joje pareiškėjas pateikė savo prieglobsčio prašymą. Tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) ar studijuoja Lietuvoje nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes ji nepaneigia faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į atsakingas (duomenys neskelbtini) institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion pagal Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b, c, d papunkčius, nurodydamas, kad pareiškėjas dėl prieglobsčio Lietuvoje nesikreipė.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
7.1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. O. E. 2023 m. sausio 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą NR 2301-LLG-2837 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas studijuoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. kovo 21 d., galiojantį iki 2027 m. kovo 20 d. Byloje nustatyta, kad informacinėse sistemose V.VIS bei C.VIS duomenų apie pareiškėjui išduotą Šengeno arba nacionalinę vizą nėra.
7.2. Iš byloje pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 12 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjo teigimu, dėl jo jokie sprendimai nebuvo priimti (tikėtina, kad užsienietis iš (duomenys neskelbtini) pasišalino savavališkai). Suteikti informacijos apie sulaikymą (duomenys neskelbtini) užsienietis nesutiko.
7.3. Migracijos departamentas patikrino pareiškėjo duomenis EURODAC duomenų bazėje ir nustatė, kad jis 2022 m. kovo 12 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Dublino reglamento nuostatas, kreipėsi į atsakingas (duomenys neskelbtini) institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion, nurodydamas jo pareigas, kylančias iš Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b, c, d papunkčių. (duomenys neskelbtini) policijos ir sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir (duomenys neskelbtini) tarnyba) 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 15.+6-7/93-2 sutiko atsiimti pareiškėją pagal Dublino reglamento 18(1) b straipsnį. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) ir tam tikslui išduoti kelionės dokumentą laissez-passer.
7.4. Pareiškėjas nuo 2022 metų studijuoja (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijų baigimo data numatoma 2024 m. birželio 30 d. Pareiškėjas yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, adresu (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki 2023 m. gruodžio 21 d.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnio 1-2 dalimis, 74 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 36.2, 37.2, 73 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento(ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o tokį prašymą yra pateikęs (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog asmens noras, kad jo pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą ir Lietuvai prisiimti atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiga šį prašymą nagrinėti kyla (duomenys neskelbtini), nes būtent joje pareiškėjas pateikė savo prieglobsčio prašymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Nesant jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (duomenys neskelbtini). Vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimas neigiamas priimto Sprendimo pasekmes, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Dublino reglamentą turi būti įvertinti prieglobsčio prašytojo šeimos, kultūriniai motyvai, prieglobsčio prašytojo ryšiai su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis ir įvertinta, ar dėl nurodytų aplinkybių egzistavimo, Lietuvos Respublika nėra tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prašymo nagrinėjimui. Šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus su pareiškėju susijusių aplinkybių tyrimas, nustatant pareiškėjo ryšius su Lietuvos valstybe, o tik deklaratyviai pažymėta, kad perdavimui kitai valstybei pagal Dublino reglamentą išlygų neegzistuoja, todėl buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas Sprendimas. Nebuvo įvertinti pareiškėjo akademiniai ryšiai su Lietuva, jo geri studijų rezultatai, tai, kad Lietuvoje nuomoja butą, yra apsidraudęs sveikatą, t. y. neįvertintos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti klausimą dėl perdavimo kitai valstybei pagal Dublino reglamentą išlygos taikymo.
11. Pareiškėjo teigimu, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo statusą (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas nebuvo išnagrinėtas dėl prasidėjusio karo. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos pozicija, pareiškėjui, kuris (duomenys neskelbtini) turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, garantuojama teisė pasinaudoti nacionaline prieglobsčio suteikimo procedūra toje valstybėje, kurioje jis ją inicijuoja, šiuo atveju – Lietuvoje, vienašališkai nenukreipiant jo į kitą valstybę – (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjas tvirtina, kad nors teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvoje, tačiau nesant tokio prašymo, pareiškėjo atžvilgiu tiesiog nebūtų taikomas Dublino reglamentas ir pareiškėjo perdavimas kitai valstybei. Pareiškėjo duomenimis, jis bus deportuotas į (duomenys neskelbtini) iš karto, kai tik bus perduotas (duomenys neskelbtini), t. y. nebus užtikrinama jo teisių apsauga, apgintos jo žmogaus teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini)teisėtumo bei pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė – (duomenys neskelbtini).
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, jam nepagrįstai netaikyta diskrecinė išlyga. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių ir pateiktų įrodymų, susijusių su pareiškėjo socialiniais ir visuomeniniais ryšiais Lietuvos Respublikoje.
16. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė, jog patikrinęs vizų informacines sistemas V.VIS bei C.VIS nerado duomenų apie pareiškėjui išduotą Šengeno arba nacionalinę vizą, o pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio teisėtą buvimą Šengeno erdvėje, todėl Migracijos departamentas vertino, kad Lietuvoje pareiškėjas yra neteisėtai. Migracijos departamentas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 12 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kurioje jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad (duomenys neskelbtini) sutiko atsiimti pareiškėją A. O. E., vadovaudamasis Įstatymo 74 straipsnio 1 dalimi Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nurodyta, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, tai šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015 ir kt.).
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo, ketindamas studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas būtų šį pareiškėjo prašymą nagrinėjęs. Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad ši šalis vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013 yra atsakinga už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nors pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra pateikęs Migracijos departamentui prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
24. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius faktinius klausimus, t. y., ar atsakovas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, ar pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, neįvykdė pareigos išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas, padėti jam įgyvendinti jo procesines teises, t. y. neišaiškino teisės patikslinti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, ar atsakovas yra priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo laikino gyvenimo Lietuvoje, ar pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 12 str.).
25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (lot. be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.). Visa tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. O. E. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.