- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 1-102-744/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00216-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- T. V.
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2012-06-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, patvirtintu 2012-07-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. (BK 93 str.), teistas:
2012-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems, bausmę atlikęs, 2013-10-14 išregistruotas iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. V. 2014 m. balandžio 19 d. apie 23.10 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iš S. K. priklausančio neužrakinto automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti magnetolą „Denver“ 150 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valos nepriklausančių aplinkybių, kadangi L. K. jį sulaikė.
Kaltinamojo T. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
T. V., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, kurią tiksliai dieną nepamena, nuo 4 val. ryto kartu su draugais Pakruojo rajone, P. kaime, prie užtvankos, gėrė alkoholinius gėrimus. Naktį, kurią tiksliai valandą nepamena, bet buvo tamsu, išėjo į namus. Nuėjo į T. gatvę, kur gyvena senyvo amžiaus moteris, pavarde K. Jis ją pažįsta. Kodėl ten nuėjo nežino. Sodybos kieme pamatė stovintį kažkokį automobilį, į jį įlipo pro priekines duris ir rankomis išėmė automobilio magnetolą, padėjo ją ant grindų, prie vairuotojo sėdynės, ir pamatė, kad kažkas pradėjo šviesti į automobilio saloną. Tuomet jis išlipo iš automobilio, jį kažkas sugriebė už rankų. Jam pasirodė, kad tai buvo moteris, bet jis iš jos išsilaisvino ir pabėgo. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką visiškai, dėl ko labai gailisi. Taip pasielgė dėl neblaivumo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs (18 b. l.).
Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2014 m. balandžio 20 d. apie 07.30 val. jam paskambino mama L. K., kuri pasakė, kad 2014 m. balandžio 19 d. apie 23.10 val. iš jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio motinai priklausančios sodybos, esančios Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), to paties kaimo gyventojas T. bandė pavogti automagnetolą „Denver“ 150 litų vertės. Pavogti nesuspėjo, nes mama jį užklupo vagiantį automobilyje (11 b. l.).
Liudytoja L. K. parodė, kad 2014 m. balandžio 19 d. apie 23.10 val., būdama namuose, esančiuose esančios Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), išėjo į kiemą pasižiūrėti, ar užrakintas sūnaus S. K. automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apšvietusi automobilį prožektoriumi pamatė, kad automobilyje ant priekinės sėdynės sėdi žmogus. Ji pažino to paties kaimo gyventoją T. Bandė jį sulaikyti, čiupo už rankų, bet šis pasimuistė ir pabėgo. T. jai nieko nesakė. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad išlupta automagnetola (14 b. l.).
Iš 2014-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (5 – 9 b. l.).
Iš 2014-05-27 pakvitavimo matyti, kad magnetola „Denver“ grąžinta nukentėjusiajam S. K. (10 b. l.).
Kaltinamojo T. V. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valos nepriklausančių aplinkybių.
Kadangi už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis T. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, kaltinamąjį T. V. siūlė nubausti 30 parų arešto bausme.
Kaltinamasis T. V. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis T. V. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (21-22, 23-34, 35 b. l.), padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (41-45 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (47 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos R. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (48 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (52 b. l.), gyvena vienas (50 b. l.), nedirba (51 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) T. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, prokurorės prašomą paskirti bausmę - 30 parų areštą (BK 49 str.).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. V. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas
T. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.