Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1146-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
2S-1146-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00124-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
R. S., D. G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija, F. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1146-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00124-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 101.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-242-445/2014 pareiškėjos antstolės A. M. pareiškimą dėl baudos vykdymo procese skyrimo ūkininkui R. S., suinteresuoti asmenys D. G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija, F. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė ūkininką R. S. nubausti pinigine bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną nuo 2013-10-07, kada turėjo būti pervestos privalomai išskaičiuotos lėšos iš darbuotojo A. C. darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų, baudų išieškojimo iš A. C. išieškotojų D. G. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos ir F. K. naudai. Registruota pašto siunta ūkininkui R. S. buvo išsiųstas 2013-09-30 reikalavimas Nr. SD-J-7668 dėl išieškotų lėšų pervedimo, tačiau nustatytu terminu į nurodytą sąskaitą jokios lėšos nebuvo pervestos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, ūkininkui R. S. skyrė 20 Lt (dvidešimt litų) baudą už kiekvieną antstolės 2013-09-30 reikalavime Nr. SD-J-7668 suformuluoto reikalavimo neįvykdymo dieną nuo 2014-01-02 iki 2014-02-05 imtinai.

Teismas nurodė, kad 2014-02-04 duomenimis A. C. tebedirbo pas ūkininką R. S.. Ūkininkas R. S., kaip A. C. darbdavys turi prievoles, numatytas CPK 740 str. 1, 2 d., t. y. nutraukęs darbo sutartį su skolininku, darbdavys per 3 darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su darbuotoju (skolininku) turi pranešti patvarkymą pateikusiam antstoliui. Nėra duomenų, kad darbdavys būtų pranešęs apie darbo santykių nutraukimą su A. C..

Ūkininkas R. S. nevykdo 2013-09-30 reikalavime Nr. SD-J-7668 suformuluoto reikalavimo, t. y. nevykdo CPK LI skyriuje numatytų prievolių. Reikalavimas ir jo vykdymo terminas buvo suformuluotas taip: „per penkias dienas nuo laiško gavimo dienos pervesti visas nuo 2013-08-16 iki 2013-09-30 (t. y. už vieną mėnesį) privalomai išskaičiuotas iš A. C. gaunamų pajamų lėšas“. Apie reikalavimą bendrovei ir jos vadovui tapo žinoma 2013-10-01, todėl 2013-10-07 yra pirmoji reikalavimo pažeidimo diena. Kadangi įpareigojimo įvykdymo terminas suėjo prieš nemažą laiko tarpą, laikytina, kad antstolė uždelsė pateikti pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo. Baudos skyrimo terminas skaičiuojamas taip: 20 dienų terminas pagal CPK 512 str. nuo 2013-10-02, per kurį ūkininkas R. S. galėjo skųsti antstolės reikalavimą (iki 2013-10-21 imtinai), 20 dienų terminas per kurį antstolė galėjo paruošti pareiškimą dėl baudos skyrimo teismui iki 2013-11-10 imtinai. Faktiškai pareiškimas buvo pateiktas 2014-02-06, todėl bauda ūkininkui R. S. už 87 dienas neskaičiuotina, t. y. baudos skyrimo terminas nustatomas 87 dienomis vėliau negu prašo antstolė.

Atsižvelgiant, į tai, kad bauda skiriama fiziniam asmeniui, į tai, kad ūkininkas iki šiol neįvykdė nė vienos vykdymo procese teisės aktais numatytos jo, kaip darbdavio prievolės, ūkininkui R. S. skiriama 20 Lt bauda už kiekvieną antstolės reikalavimo neįvykdymo dieną iki pareiškimo teismui pateikimo dienos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu R. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti arba sumažinti paskirtos baudos dydį. Nurodo, kad:

Negalėjo įvykdyti antstolės reikalavimų, kadangi nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2013-08-16 iki 2013-09-30 A. C. nemokėjo jokio atlyginimo. Todėl negalėjo nei išskaičiuoti iš jo atlyginimo atitinkamos sumos, nei pervesti jos į antstolės depozitinę sąskaitą. Tai, kad negali įvykdyti antstolės reikalavimų, paaiškino pačiam A. C., kuris patvirtino, jog apie tai informavo antstolę. Nepriklausomai nuo to, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo. Kadangi dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti antstolės reikalavimų, mano, kad 2014-02-17 nutartimi jam nepagrįstai buvo paskirta bauda, dėl ko prašo ją panaikinti.Jeigu teismo vertinimu bauda paskirta pagrįstai, laiko, kad numatyta bauda, t.y. po 20 Lt už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo 2014-01-02 iki 2014-02-05, kas sudaro 700 Lt, yra per didelė. Net jeigu A. C. nuo 2013-08-16 iki 2013-09-30 būtų mokamas atlyginimas, kaip matyti iš pateikiamos 2014-03-07 pažymos, iš A. C. darbo užmokesčio išskaičiuotina suma sudarytų tik apie 33 Lt. Tai patvirtina, kad apeliantui buvo paskirta visiškai neadekvati bauda, kas sudaro pagrindą ją sumažinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. palikti nepakeistą.

Nurodo, kad:

Antstolės 2014 m. vasario 4 d. pareiškimu Nr. SD-J-914 dėl baudos skyrimo Atsakovui kreiptasi ne vien dėl 2013 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo, tačiau ir dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymų Nr. SV-1979, SV-1980, SV-1981, SV-1982 ir SV-1983 dėl skolos iš pas suinteresuotą asmenį dirbančio A. C. išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0151/07/0001, 0151/07/1167, 0151/07/1274, 0151/08/0693 ir 0151/08/0924, kuriais iš ūkininko R. S. buvo reikalaujama iš A. C. mokamo darbo užmokesčio įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuoti ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti atitinkamą skolininkui priklausančio darbo užmokesčio dalį. Nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo, t.y. iki 2014 m. vasario 4 d. jokios lėšos antstolės kontorai pervestos nebuvo, nors tiek iš byloje esančių pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikiamų Atsakovo duomenų matyti, jog darbo užmokestis A. C. buvo skaičiuojamas. Ūkininkas R. S. neįvykdė ne tik antstolės 2013 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo, tačiau, žinodamas galinčias kilti pasekmes bei nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. vasario 4 d., t.y. beveik 6 mėnesius nereagavo bei nevykdė ir patvarkymų dėl skolos išieškojimo. R. S. pažeidė LR CPK 585 str. normas, todėl atsirado pagrindas atsakomybei taikyti, o tuo pačiu baudai paskirti.Pagal preliminarius skaičiavimus iš A. C. darbo užmokesčio išskaičiuotina ir antstolės kontorai pervestina iki pareiškimo dėl baudos skyrimo pateikimo dienos darbo užmokesčio dalis sudaro daugiau nei 140 Lt (patvarkymais dėl skolos išieškojimo ūkininkui R. S. vykdyti pateikti ne 1, o 5 vykdomieji dokumentai). Pažymėtina tai, kad išskaičiuotina suma ir paskirtosios baudos susidaranti suma yra dvi atskiros viena su kita nesusijusios ir ne tom pačiom funkcijom įgyvendinti skirtos sumos.2013 m. rugsėjo 30 d. reikalavimas pervesti iki 2013 m. rugsėjo 30 d. išmokėtino darbo užmokesčio išskaitytina dalį bei vykdyti 2013 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra antstolės reikalavimai, kurie turi būti vykdomi siekiant įvykdyti išieškojimais skolininko A. C. kreditorių naudai pagal vykdomuosius dokumentus. O pirmos instancijos teismo paskirta bauda yra sankcija už antstolės reikalavimų nevykdymą ir atsakovo neveikimą, kurios, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įstatymų normas bei užtikrinęs teisėtų antstolio reikalavimų įvykdymą, buvo galima išvengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Nurodytomis teisės normomis yra siekiama užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y. ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vykdydama išieškojimus iš skolininko A. C., apeliantui, kaip skolininko darbdaviui, 2013-08-17 registruotu laišku įteikė reikalavimą skubiai pateikti informaciją, kokiu būdu skolininkui A. C. išmokamas darbo užmokestis – įmonės kasoje ar pervedant į banko sąskaitą. Jeigu pervedant į banko sąskaitą, nurodyti banko pavadinimą ir sąskaitos numerį. Tuo pačiu laišku antstolė apeliantui įteikė penkis patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. C.. Šiais patvarkymais apeliantas buvo įpareigotas antstolės nurodyta tvarka išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme taip pat buvo nustatyta ir jo įvykdymo tvarka: išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą; sumas išskaičiuoti ir išmokėti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo (CPK 733 str.). Šių antstolės reikalavimų nustatytais terminais apeliantas neįvykdė. Todėl antstolė 2013-10-01 pakartotinai apeliantui įteikė reikalavimą dėl minėtų patvarkymų vykdymo. Apeliantui ir toliau nevykdant antstolės reikalavimų, antstolė 2014-02-06 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

Apeliantas pripažįsta, kad antstolės patvarkymo nevykdė, o tokį savo elgesį motyvuoja iš esmės vieninteliu argumentu, kad skolininkui darbo užmokesčio faktiškai nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios priežastys yra teisiškai nereikšmingos ir nepateisinančios antstolės pateiktų patvarkymų dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymo. Tiek antstolės pateikti LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys, tiek paties apelianto pateikta VSDFV Alytaus skyriaus pateikta pažyma patvirtina, kad skolininkui A. C. laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2014-01-31 buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, kurį darbdavys privalėjo darbuotojui išmokėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o kartu vykdyti antstolės reikalavimus dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. Apelianto teiginiai, kad skolininkui darbo užmokestis faktiškai nebuvo mokamas, nelaikytini reikšmingais bei pateisinančiais antstolės teisėtų nurodymų nevykdymą. Tuo labiau, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teigimu objektyvias darbo užmokesčio neišmokėjimo skolininkui A. C. priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad jam buvo paskira per didelė bauda. Nustatyti konkretų skirtiną baudos dydį už aptariamų įstatyminių įpareigojimų nevykdymą kaltiems asmenims yra teismo, nagrinėjančio atitinkamą antstolio pareiškimą, prerogatyva. Kaip minėta, iš skolininko A. C. išieškotinų sumų išieškojimas nagrinėjamu atveju jau yra itin užtrukęs, o tokia situacija aiškiai neatitinka CPK 2 str., 18 str. nuostatų. Todėl apelianto, kaip skolininko darbdavio delsimas ilgą laiką vykdyti išskaitas ar bent informuoti antstolę apie patvarkymo nevykdymo priežastis suponavo įstatymo nustatytų priemonių jam taikymą. Pažymėtina, kad net ir siekdamas išvengti tokių procesinių pasekmių, kaip paskirtoji bauda, pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad antstolio patvarkymas, dėl kurio nevykdymo atsirado šis ginčas, bent iš dalies būtų įvykdytas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi skirdamas pareiškėjui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas