Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“ atstovams, direktoriui K. V., advokato padėjėjui R. R., tretiesiems asmenims J. B., N. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“, tretiesiems asmenims J. B., N. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 13 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino visiškai.

Atsakovas 2020 m. sausio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2020 m. sausio 13 d. preliminaraus sprendimo, nurodė, jog atsakovas nebuvo prievoliniuose santykiuose su ieškovu ir neužsakė patologinės anatomijos autopsijos, todėl ieškovo reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Prieštaravimus teismas priėmė.

2020 m. vasario 17 d. nutartimi teismas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė J. B. ir N. M..

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas atliko mokamą paslaugą 2019-09-18 Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto (017-1/A Forma) pagrindu G. K., kuris nebuvo ligoninės pacientas, buvo pristatytas iš pašalies, tačiau paslaugos atsakovas pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą neapmokėjo, į pretenziją nereagavo. Ieškovas mano, jog už suteiktą paslaugą atsakovas turi sumokėti, nes pacientas buvo atsakovo žinioje (asmuo buvo draustas) ir jis (atsakovas) turėjo pasirūpinti pastarojo laidojimo klausimais. Paslauga buvo paskirta ne ieškovo iniciatyva, velionis buvo pristatytas, velionio ilgai laikyti ieškovas negalėjo, todėl atliko ginčo paslaugą, tikėjosi, kad už paslaugas bus tinkamai atsiskaityta. Ieškovo atstovas paaiškino, jog kitos poliklinikos su ieškovu yra sudariusios sutartį dėl tokių paslaugų atlikimo, tačiau netgi tuo atveju, jeigu nėra sudarytos sutarties už paslaugas, turi būti tinkamai sumokėta pagal paslaugos nustatytus įkainius. Dokumentai rodo, jog tyrimas buvo atliktas ir buvo išduotas mirties liudijimas. Ieškovas nesutinka, kad ginčo paslaugų atsakovas neužsakė, nes buvo užpildyta akto 017-1/A Forma, o akto forma ir pagal jį atliktinos paslaugos yra normatizuotos Sveikatos apsaugos ministro ir Policijos departamento generalinio komisaro įsakymais. Šiuo atveju, ieškovas negalėjo atsisakyti atlikti paslaugos, nes ligonis ieškovui buvo pristatytas tam tyrimui. Pristatymu, išvežimu iš įvykio vietos, iš mirties vietos (pvz., buto) aptikimo, rūpinasi atsakovo steigėjas savivaldybė (rūpinasi mirusiojo transportavimu), o ne ieškovas. Ieškovo patologai nėra įgalioti spręsti, ar reikalinga atlikti ginčo paslaugą, jie paslaugą atlieka surašyto akto pagrindu, bet nevertina, ar tas aktas surašytas teisingai. Patologinis tyrimas gali būti atliekamas, jeigu pacientas miršta gydymo įstaigoje, bet šiuo atveju, pacientas nebuvo ieškovo žinioje, jis ligoninėje nemirė. Ginčo paslaugą atlikti nurodė atsakovas, jo darbuotojas surašė aktą (017-1/A Forma). Daugiau lydimų dokumentų patologui nebuvo pateikta. Ieškovas neturi duomenų, kas velionį pristatė paslaugų atlikimui. 2019-09-18 Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akte (017-1/A Forma) buvo padarytos visos atžymos, kad paskirtas patologinis tyrimas, yra parašai, blankas yra įstaigos, todėl patologui nekilo jokių neaiškumų. Ginčo paslaugos buvo atliktos, kad atsakovas išduotų velionio mirties liudijimą, kad jį vėliau būtų galima palaidoti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas direktorius K. V. paaiškino, jog velioniui mirus namuose, jam buvo reikalingas išduoti mirties liudijimas. Pacientas seniai buvo lankęsis pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), tačiau ji žinojo jo socialinį gyvenimą, ankstesnes traumas, susijusias su alkoholio vartojimu, todėl jai nekilo klausimų dėl mirties priežasties. Tačiau gydytoja abejojo, ar paciento mirtis buvo smurtinė, ar ne, todėl J. B. akto pirmame puslapyje nurodė, kad velionį siunčia teismo medicinos ekspertizę būtent mirties priežasčiai nustatyti. To pasekoje pasitelkė savivaldybės ,,Grauduva“, kuri vežioja, ir velionis buvo pristatytas į Teismo medicinos ekspertizę Venslaviškio g. Kitą akto lapą pasirašė gydytoja (duomenys neskelbtini), akto kopiją prisegė į paciento ambulatorinę kortelę, originalų dokumentą pridėjo prie velionio ir nusiuntė į Venslaviškio g. Tik vėliau atsakovas sužinojo, kad teismo medicinos ekspertai nieko nedarė, o velionis atsidūrė Panevėžio ligoninėje. Atsakovas ginčo tyrimo neužsakė, todėl jo neturi apmokėti, nes atsakovui užteko nustatyti mirties priežasčiai, kokiomis ligomis pacientas sirgo, dėl kokių vidaus organų funkcijų sutrikimo asmuo mirė atsakovui buvo visiškai neaktualu, atsakovas norėjo įsitikinti, ar mirties priežastis yra smurtinė ar ne. Velionis mirties momentu nebuvo draustas. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas turėjo įsitikinti, kokių paslaugų atsakovas norėjo, tačiau to jis nepadarė. Atsakovas nežino, kaip velionis iš Venslaviškio g. buvo pervežtas į ligoninę, atsakovas ieškovo ginčo paslaugos atlikti neprašė. Velionio mirties liudijimą išdavė ieškovas. Prašo remtis atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokato padėjėjas R. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai atstovas paaiškino, jog atsakovas ginčo paslaugos nepageidavo, užpildžius Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą (017-1/A Forma), nebuvo atžymėta grafa ,,atlikti patologinės anatomijos autopsiją“, atsakovo darbuotojai, byloje tretieji asmenys šios grafos neužpildė ir nepažymėjo. Aktas buvo tinkamai užpildytas, įgalioto asmens ir velionis buvo nusiųstas į Venslaviškio g., o ne pas ieškovą. Pažymėjo, jog yra Sveikatos apsaugos ministro ir Vidaus reikalų ministro 2018-02-08 įsakymas Nr. V-157/1V-118, kuriuo patvirtintas žmogaus palaikų perdavimo gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizės tvarkos aprašas, tuo aprašu yra patvirtintas palaikų perdavimo, priėmimo gabenti aktas. Šiuo atveju, turėjo būti užpildytas palaikų gabenimo aktas, tačiau tokio akto atsakovas neužpildė ir tai parodo, jog atsakovas velionį siuntė teismo ekspertizei. Tačiau ieškovas turėjo vadovautis šiuo įsakymu ir velionį turėjo priimti su aukščiau nurodytu aktu. Ieškovas tokiame akte neatžymėjo, jog velionį priėmė. Tai rodo, jog atsakovas neužsakė ginčo paslaugos. Atsakovo atstovas laiko, jog pats ieškovas buvo nerūpestingas ir velionį priėmė. Pats ginčo paslaugos skyrimo aktas (017-1/A Forma) yra taisytas, atsakovo darbuotojas akte neuždėjo varnelės ir neprašė atlikti autopsijos, atsakovas taip pat nežino, kas tokią varnelę akte uždėjo. Ieškovas turėjo atkreipti dėmesį į akto pataisymus. Ieškovas atliko paslaugą, kurios atsakovas neužsakė, laiko, jog ginčo paslaugas ieškovas atliko savo rizika.

Liudytoja V. S. teisme parodė, jog jos velionis brolis nesigydė, gydymo įstaigoje buvo prieš 9 metus, brolis mirė namuose staigia mirtimi, iškviesta greitoji pagalba konstatavo jo mirtį. Atvykusi policija, velionį apžiūrėjo ir konstatavo, jog smurtinių žymių nėra, liepė eiti pas gydytoją išrašyti mirties liudijimą. Nuvyko pas jo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). Ji išsikėlusi velionio kortelę, nustatė, jog gydymosi įstaigoje mirusysis buvo labai seniai, nesigydė, nebuvo draustas, buvo įdomu, kodėl taip staiga brolis numirė, įtarė apsinuodijimą alkoholiu, galimai narkotikais, todėl gydytoja negalėjo išrašyti mirties liudijimo, nutarė skirti teismo ekspertizę. Gydytoja išsiuntė mirusį brolį teismo ekspertams į Venslaviškio g., išrašė siuntimą, kurį užklijavo voke. Siuntimo į rankas nedavė, sakė nuveš kurjeriai. Liudytoja parodė, jog siuntimą pildė vien tik gydytoja, o ką ji pildė, nežino. Pamena, kad buvo tikslinami tiek jos, tiek brolio duomenys, todėl liudytoja pasirašė akte, jog pateikė tikslius duomenis, tačiau lapo (akto) skaityti gydytoja liudytojai nedavė. Gydytoja sakė, jog velionį siunčia teismo ekspertams, nes medicininiuose dokumentuose buvo ankstesnis įrašas apie įvykį darbe (darbe buvo brolis iškritęs, o iš vakaro buvo vartojęs alkoholį), be to, policijos lape po apžiūros irgi buvo nurodyti įtarimai, jog brolis išgėrinėjo. Gydytoja įtarė apsinuodijimą alkoholiu, sakė, kad rašo siuntimą teismo ekspertams. Tačiau kur pateko siuntimas ir kur velionį brolį išvežė tyrimui atlikti, liudytojai nėra žinoma. Pamena, kad jai vėliau paskambino ir pasakė, jog turi pasiimti mirties liudijimą, nurodė nuvykti į Smėlynės g.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovo

VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“ darbuotoja, gydytoja J. B. mirusiam pacientui G. K. paskyrė pomirtinį tyrimą, užpildė Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto (017-1/A Forma) A dalį, kur pažymėjo 2 ir 4 dalis, nurodė, jog įtaria, jog velionis apsinuodijo alkoholiu. Ginčo dėl to nėra. Byloje tarp šalių kilo ginčas, kas priėmė sprendimą dėl patologinės anatomijos autopsijos skyrimo. Ieškovo teigimu, tokį sprendimą priėmė atsakovo darbuotoja, nes Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktas (017-1/A Forma) buvo išduotas VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinikos“, rodo spaudas akto viršuje, be to, velionis autopsijos atlikimui buvo atvežtas ieškovui, toks tyrimas buvo atliktas, ieškovas išdavė jam mirties liudijimą. Atsakovo ir trečiųjų asmenų (atsakovo pusėje) teigimu, sprendimas atlikti mirusiajam patologinės anatomijos autopsiją, nebuvo priimtas, poliklinikos šeimos gydytojų skyriaus vedėja bei įgaliota pasirašyti pacientų pomirtinio tyrimo skyrimo aktus N. M., akto D dalies ,,Sprendimo“ grafoje jokių atžymų (pvz.: ,,X“) nerašė, o tik savo parašu ir tarnybiniu antspaudu vizavo paciento pomirtinio tyrimo aktą. Atsakovas kartu su 2020 m. sausio 27 d. prieštaravimais pateikė rašytinį įrodymą – ginčo akto kopiją, kur akto grafoje ,,Sprendimas“ gydytoja nepažymėjo ir neatliko įrašų dėl ginčo autopsijos skyrimo. Atsakovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovo pateikta akto kopija yra su pataisymais (suklastota), vizualiai matyti, jog žymuo padarytas kitu rašikliu, nes X žymens gydytoja nedarė ir autopsijos velioniui neskyrė, atsakovas prašė laikyti neleistinu rašytiniu įrodymu šioje civilinėje byloje, prašė juo nesivadovauti. Taigi, byloje kilo ginčas, ar atsakovas užsakė atlikti patologinės anatomijos autopsiją mirusiajam G. K. ir (ar) atsakovas turi pareigą apmokėti už ieškovo atliktą ginčo paslaugą.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog tarp šalių nebuvo susiklostę pavaldumo santykiai, tarp šalių taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl ginčo paslaugų atlikimo, todėl reikalinga vadovautis norminiais aktais (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Vidaus reikalų ministro įsakymais, paslaugų atlikimo tvarkos aprašu, kita), reglamentuojančiais tokių paslaugų atlikimą, taip pat taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos (Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, viešai paskelbtų VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“ ir VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ įstatų 2 punktai), sutarčių sudarymo principai.

Vadovaujantis CK 6.156 straipsniu ,,Sutarties laisvės principas”, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (straipsnio 1 dalis). Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (straipsnio 5 dalis). Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (straipsnio 6 dalis).

Šiuo atveju, yra svarbu nustatyti, ar tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasiektas susitarimas dėl ginčo paslaugų atlikimo. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad tarp šalių buvo pasiektas toks susitarimas. Pirma, iš atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimo teisme, taip pat liudytojos V. S. parodymų matyti, jog nei mirusiojo G. K. šeimos gydytoja skyrė, nei skyriaus vedėja, gydytoja N. M. vizavo (patvirtino sprendimą) atlikti patologinės anatomijos autopsiją, priešingai, buvo priimtas sprendimas atlikti teismo medicinos ekspertizę. Kaip paaiškino aukščiau nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys, tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar velionio mirtis buvo smurtinė, ar ne, ar staigi mirtis jį ištiko alkoholio poveikyje, kas buvo svarbu išduodant mirusiajam mirties liudijimą. Tačiau šiuo atveju, ieškovo atlikto kito tyrimo – autopsijos metu nebuvo tiriama, ar paciento mirtį lėmė alkoholio vartojimas, todėl dėl šio fakto lieka neaišku iki šiol. Antra, į bylą nebuvo pateiktas Žmogaus palaikų perdavimo-priėmimo gabenti aktas (šalys teisme teigė, jog jis nebuvo surašytas), kuris yra pagrindinis dokumentas perduoti žmogaus palaikus laidojimo paslaugų teikėjui gabenti, numatytas Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 10.1 punkte, kai yra skiriama atlikti patologinės anatomijos tyrimą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, aukščiau nurodytas aktas yra itin svarbus dokumentas, kuris patvirtina paslaugų užsakymą, nes jį (akto A dalį) privalo pildyti tiek žmogaus palaikus perduodantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, tiek žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimui priėmusios asmens sveikatos priežiūros įstaiga (pildo B dalį), tokiu būdu, šiuo atveju, tokį aktą privalėjo užpildyti tiek atsakovo atsakingas darbuotojas, tiek ir ieškovo atsakingas darbuotojas, kad būtų galimybė konstatuoti, jog atsakovas užsakė ginčo objektu tapusias paslaugas – autopsijos tyrimą. Dokumento nesant, negalima laikyti, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl autopsijos (mokamos paslaugos) atlikimo, todėl atsakovui nėra pareigos apmokėti už tokias paslaugas. Dėl aukščiau pasakyto, teismas nelaiko rašytiniu įrodymu akto (017-1/A Forma) rezoliucinę dalį dėl sprendimo dėl autopsijos atlikimo (CPK 184 straipsnio 1, 2 dalys), nes į bylą surinkti kiti įrodymai (atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojo parodymai, nėra palaikų perdavimo-priėmimo gabenti akto, atsakovo pateikta dokumento kopija yra be atžymos toje dalyje) nepatvirtino, jog atsakovo atsakingas darbuotojas paskyrė mirusiajam atlikti autopsiją. Ištyrus bylos medžiagą, taipogi nematyti, jog ginčo aktas atsakovo gydytojos tiesiogiai buvo perduotas ieškovo atsakingam darbuotojui, matyti, jog dokumentas buvo perduotas kurjeriui, todėl visiškai tikėtina, jog X atžyma akto rezoliucinėje dalyje ,,atlikti patologinės anatomijos autopsiją“ atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas, galimai yra su tuo susiję visai kiti, byloje nenustatyti asmenys. Teismas pažymi ir atkreipia dėmesį tai, kad akte (017-1/A Forma) nėra atžymos, kokiai sveikatos priežiūros įstaigai yra nukreipiama atlikti tyrimą, todėl lieka nepaneigta atsakovo pozicija, kad jis neužsakė autopsijos ir jos nenukreipė atlikti ieškovui. Trečia, netgi tuo atveju, jeigu atsakovo darbuotojas būtų padaręs sprendimą dėl autopsijos skyrimo, akto (017-1/A Forma) duomenys būtų tarpusavyje prieštaraujantys, nes dokumento A dalyje duomenys rodo, jog buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (šioje dalyje yra padarytos atžymos dėl būtinybės atlikti teismo medicinos tyrimą, yra pažymėti 2 ir 4 punktai), o rezoliucinė dalis – apie sprendimą paskirti autopsiją. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo pozicija, jog patologas nėra kompetentingas vertinti Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto duomenis ir spręsti dėl autopsijos skyrimo tikslingumo, tačiau tokį įpareigojimą numato Pomirtinio patologinio anatominio tyrimo (autopsijos) skyrimo ir atlikimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320, 19 punktas, kuris teigia, jog prieš pradėdamas autopsiją, gydytojas patologas išnagrinėja pateiktą medicininę dokumentaciją, o iškilus klausimams, įrašus paaiškina ar patikslina asmenį gydę gydytojai. Šiuo atveju, to nebuvo padaryta. Nors 2020 m. gegužės 8 d. rašte Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius nurodė, jog G. K. kūnas į Tarnybą nebuvo atvežtas ir jo kūnas nebuvo tirtas, tačiau vien tik šis faktas nepatvirtina, jog visgi atsakovas užsakė ginčo autopsiją, kurią atliko ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog velionio kūno pervežimu rūpinosi kitas subjektas, savivaldybė, o ne atsakovas. Dėl aukščiau pasakytų argumentų, teismas laiko, jog ieškovas nepagrįstai atliko ginčo paslaugas, kurių atsakovas neužsakė, jas atliko savo rizika, todėl atsakovas neturi apmokėti už autopsijos atlikimą.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“ yra atmestinas kaip nepagrįstas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 13 d. preliminarus sprendimas naikintinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal 2020 m. kovo 9 d. prašymą – 400 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai), valstybei priteistina 19,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, teismas

nusprendė:

2020 m. sausio 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“, juridinio asmens kodas 191340120, atsakovo VšĮ ,,Panevėžio miesto poliklinika“, juridinio asmens kodas 148194854, naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“, juridinio asmens kodas 191340120, 19,00 Eur (devyniolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.