Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovo (toliau – Civilinis atsakovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 281 straipsnio 6 dalį - 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams uždraudimas.

Nuosprendžiu solidariai iš V. A. ir E. I. SE Lietuvos filialo neturtinei žalai atlyginti priteista 10 000 eurų A. Š. ir 5 000 eurų A. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 1 d. apie 00.56 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106, 133, 141.3 p. reikalavimus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo Eišiškių plentu nuo Vilniaus miesto centro pusės, viršydamas maksimalų leistiną 60 km/h greitį tame kelio ruože, ties sankryža su Užusienio gatve prieš pradėdamas lenkti priekyje lėčiau važiavusį automobilį neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, keisdamas važiavimo kryptį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su jam iš dešinės ir iš priekio įstrižai važiavusiu dviračiu „Odyssey Still BMX“, vairuojamu G. Š., kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.

Taip pat V. a.2014 m. birželio 1 d., apie 00.56 val., Eišiškių plente, Vilniuje, po to, kai vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas G. Š., ir tuo sukėlė pavojų G. Š. gyvybei, nepranešdamas Bendrajam pagalbos Centrui ar Greitosios medicininės pagalbos stočiai apie reikalingą skubią medicininę pagalbą ir iki Greitosios medicininės pagalbos medikų atvykimo nesiimdamas priemonių palaikyti sužaloto asmens gyvybę, kai grėsė pavojus G. Š. gyvybei, pagalbos pastarajam nesuteikė, nors turėjo galimybę tai padaryti, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Taip pat V. a. 2014 m. birželio 1 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suklastojo tikrą dokumentą - Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, jog 2014 m. gegužės 31 d., apie 20.00 val., jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė M. C., suklastotą sutartį laikė ir panaudojo 2014 m. birželio 2 d. ją pateikdamas Valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo darbuotojams ir jį sulaikiusiems policininkams.

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas ir prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti iš dalies ir apelianto reikalavimus spręsti BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka, nukentėjusiosios ir jų atstovai prašė priimti teisingą sprendimą, o jei teismas nuspręstų patekinti atsakovo skundą, paskirstyti priteistinas sumas iš atsakovų proporcingai abiem nukentėjusiosioms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinis skundas paduotas tik dėl nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tiek, kiek tai susiję su jos priteisimu iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos teismo nuosprendžio dalies ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinių atsakovų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl neturtinės žalos dydžio nuteistasis ir nukentėjusiosios susitarė, todėl sutartos sumos – 10 000 eurų A. Š. ir 5 000 eurų A. Š. nustatytos teisingai, jos byloje neginčijamos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo klausimu yra tai, iš ko ir kokia apimtimi turi būti priteista nustatyta neturtinė žala.

Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas buvo sudaręs su nuteistuoju V. A. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir įsipareigojo atlyginti dėl draudžiamojo įvykio trečiųjų asmenų patirtą žalą TPVCAPDĮ įstatymo nustatytos ribose. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Taigi pagal minėto įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016 ir kt.).

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, netinkamai pritaikius CK 6.254 straipsnio 1, 2 dalių, Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, buvo neteisingai išspręstas civilinės atsakomybės subjekto klausimas. Byloje neginčijami neturtinės žalos dydžiai, todėl išsprendus civilinės atsakomybės subjekto klausimus, neturtinės žalos iš nuteistojo ir apelianto kiekvienai nukentėjusiajai priteistinos proporcingai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje priteista solidariai iš V. A. ir E. I. SE Lietuvos filialo neturtinei žalai atlyginti 10 000 eurų A. Š. ir 5 000 eurų A. Š. naudai.

Priteisti iš civilinio atsakovo E. I. SE Lietuvos filialo: nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei A. Š. - 3333,33 eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei A. Š. – 1666,67 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo V. A.: nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei A. Š. - 6666,67 eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai ir civilinei atsakovei A. Š. – 3333,33 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.