- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- II-200-953/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00544-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pareiškėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019-06-18 nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3350-2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. 2019-06-18 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-3350-2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad 2019-05-05 00.20 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančios medžiagos – marihuanos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 14 punktą ir paskirta 950 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 15 mėnesių terminui.
2019-07-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. R. 2019-07-08 skundas „Dėl 2019-06-18 nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3350-2019“, kuriame nurodoma, kad jo administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, neišklausius jo paaiškinimų, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Priimant nutarimą buvo vadovaujamasi medikų išvada, kuri buvo padaryta tyrimo metu jo šlapime radus marihuanos pėdsakų, tačiau jo nuomone tai nepakankami duomenys, norint pagrįsti apsvaigimo faktą, tuo labiau, kad kiti apsvaigimo nustatymo testai nerodė tokio galimo apsvaigimo. K. R. teigia, kad atlikus šlapimo tyrimus, buvo nustatytas ne apsvaigimo, bet marihuanos vartojimo faktas, nes pagal testą buvo nustatytas tik marihuanos buvimas šlapime, o ne jos koncentracija. Būtent koncentracija turi esminės reikšmės nustatant apsvaigimo faktą. K. R. nurodo, kad marihuanos buvo vartojęs prieš keletą dienų, tačiau nei 2019 m. gegužės mėn. 5 d., nei gegužės mėn. 4 ar 3 dienomis jokių tokio pobūdžio medžiagų nevartojo, todėl nesijautė apsvaigęs ir negalėjo būti apsvaigęs, priešingu atveju, būtų transporto priemonės nevairavęs. Surašant apsvaigimo būklės patikrinimo aktą, nebuvo vertinami jo parodymai, o pats tyrimas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje nustatytos tvarkos. Tik nustačius ir įvertinus narkotinių medžiagų koncentraciją kraujyje, galima daryti išvadą apie asmens apsvaigimą, todėl teste parodytas teigiamas mėginio THC koncentracijos rezultatas neįrodo, kad asmuo buvo apsvaigęs. Teigia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog jis 2019-05-05 00.20 val. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančios medžiagos - marihuanos, ir tokiu būdu, padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Be to, mano, kad jam paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra neadekvačios ir pernelyg griežtos nuobaudos, kurios paskirtos neatsižvelgiant į jo statusą ir turtinę padėtį. Jis yra nedirbantis ir negauna jokių pajamų, taigi, sumokėti 950 Eur baudą neturi jokių galimybių. Tik šiais metais baigs Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Įgijęs išsilavinimą, galės ieškotis darbo, tačiau neturint vairuotojo pažymėjimo darbą susirasti būtų pernelyg sudėtinga, juolab, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur nėra jokio darbo, taigi, nuvykimas į darbą kitoje vietovėje, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, jam būtų apsunkintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes K. R. prašo teismo 2019-06-18 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3350-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Teisme pareiškėjas K. R. skundą ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad įvykis įvyko gegužės 5 d. Tą vakarą jis buvo namie, kai P. R. jam parašė prašydamas jį nuvežti pas D. G., kurį tada pamatė pirmą kartą. Jis sutiko, nes prašė draugas, o be to, jam nesunku. Jis vairavo savo automobilį. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) soduose. Kadangi jis nerado įvažiavimo į tuos sodus, nes jie buvo klaidingi, tai paskambino D. ir paprašė, kad išeitų jų pasitikti ant kelio. Jis išėjo pasitikti ir buvo posūkis į keliuką, tai ten įsuko, o pareigūnai pagalvojo, kad jie sustojo nuošaliau nuo kelio. Kai D. įsėdo į automobilį, tai atvyko policijos pareigūnai ir klausė, kodėl pasikeitė vairuotojas. Tuomet juos visus išlaipino iš automobilio, patikrino dokumentus, o paskui pas D. G. rado narkotinių medžiagų. Radus narkotinių medžiagų pas D., jie taip pat visi kiti buvo patikrinti, t. y. buvo atlikta asmenų apžiūra. Buvo patikrintas ir automobilis. Po patikrinimo atvažiavus kitam ekipažui, policijos pareigūnai išsivedė Augustiną ir P. R. į kitą policijos automobilį. Ką su jais kalbėjo pareigūnai, jis nežino, nes jis stovėjo prie savo automobilio ir kalbėjo su kitais policijos pareigūnais. Jo automobilyje nieko nebuvo rasta. Po to buvo vežami į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur buvo atlikti tyrimai dėl blaivumo. Po tyrimų jiems buvo įteikti šaukimai ir buvo išleisti namo. Pagal tyrimų išvadą pas juos buvo rasta narkotinių medžiagų, nes prieš 1-2 dienas buvo surūkęs vieną suktinę marihuanos. Ją surūkė naktį iš penktadienio į šeštadienį, o iš sekmadienio į pirmadienį buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) soduose. Buvo atliekami tyrimai paliečiant nosies galiuką, vaikštant, buvo imamas šlapimas ir turbūt prašė pūsti į alkotesterį. Jį apžiūrėjo dvi arba trys medicinos ekspertės: viena jį tikrino, o kita viską rašė. Kai buvo atliekami testai, tai viskas vyko sklandžiai, nes prašė paliesti nosies galiuką su vienu pirštu, su kitu pirštu, užsimerkus. Taip pat reikėjo vaikščioti pirmyn ir atgal ir jis nesvyravo, reikėjo iš 100 atimti po 8 ir taip viskas ėjosi gerai. Atrodo, jog tikrino liežuvį ir akis. Jam nepasakė, kokia buvo liežuvio būklė, bet jam atrodo, kad buvo viskas normaliai. Kai būni parūkęs marihuanos, tai būna išdžiūvusi burna, lėta kalba. Gal dėl D. G. pareigūnams kilo įtarimas, nes pas jį jautėsi apsvaigimas. Jis nebuvo tą vakarą rūkęs narkotinių medžiagų, tik gal buvo pavargęs, kadangi jau buvo vakaras. Su pareigūnais jie juokavo, nes nebuvo dėl ko liūdėti. Vienas pareigūnas buvo labai piktas – gal jis jautė neapykantą tokiems asmenims, o kitas – buvo bendraujantis, su jais elgėsi kaip su normaliais žmonėmis. Kai sustabdo policijos pareigūnai, tai visada jautiesi nesavas, todėl ir šį kartą sutriko. O be to, jis nežinojo, kad D. G. kažką turėjo. Truputį išsigando, nes dažniausiai, kai sustabdo pareigūnai, tai prie kažko „prisikabina“. Už tai, kad pas jį šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų, jis susimokėjo 15 eurų baudos. Šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, o prieš tai nesimokė, nes nežinojo, kur yra jo kelias. Jis neturi pajamų, todėl gyvena iš tėvų.
Liudytojas P. R. teisme parodė, kad įvykis įvyko gegužės 5 d., kai sustabdė policija patikrinimui, argumentuojant, jog vairuotojas apsikeitė su kitu asmeniu. Pareigūnai pateikė kaltinimus K. R., kad jis apsvaigęs nuo tam tikrų medžiagų, todėl iš jo atėmė vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu, kai juos sustabdė policija, tai automobilį vairavo K. Automobilyje buvo jis, K. R., A. P. ir tuo metu į automobilį įlipęs D. G. Iš pradžių buvo patikrintas K. R. vairuotojo pažymėjimas, jo paprašyta išlipti iš automobilio. Pas D. G. buvo rasta narkotinių medžiagų, todėl buvo tikrintas automobilis, o jis išvežtas dėl tyrimų. Radus pas D. G. narkotinių medžiagų, buvo patikrintas tiek automobilis, tiek jie visi asmenys buvę automobilyje. Pas nieką, išskyrus D. G., daugiau nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Jie visi keturi buvo vežami į gydymo įstaigą. Jo rezultatai buvo tokie, jog jis vartojęs psichotropines medžiagas - Marihuaną, bet jas jis vartojęs buvo savaitės bėgyje. Dėl kitų asmenų jis nežino, nes tik kitą dieną policijoje jam parodė jo išvadą. Dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas. Policijos pareigūnai patikrino automobilį, o jį su A. patikrinus, atvažiavo kiti pareigūnai su šunimi, uždarė į automobilį ir išvežė. Iš pradžių visus keturis patikrino, bet tik jį su A. uždarė, todėl nežino, ką jie bendravo su pareigūnais. Iki sustabdant policijos pareigūnams, jis paprašė K. R. jį su A. pavežti pas D. į namus kepti šašlykų. Jie sunkiai rado pas jį kelią, todėl D. soduose juos pasitiko ir įlipo į automobilį. Tą vakarą jis nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų kaip ir K. R., o dėl D. nežino, nes jis tik tą valandą jį sutiko. Tada buvo savaitgalis, tai nėra vėlu 1 val. kepti šašlykus. Kažkiek žinojo D., o jis pasiūlė atvykti pas jį į namus pavakarieniauti ir praleisti laiką. Kiek žino, K. R. D. nepažinojo. Gal 22 val. paprašė K. jį pavežti į sodus, bet tiksliai valandos neprisimena. Kai bendravo su K. R., tai jis buvo blaivus, normaliai į viską reagavo, buvo blaivaus proto ir sąmoningas - nepastebėjo jokių keistų dalykų. Dažniausiai, kai bendrauji su žmogumi pavartojusiu narkotinių medžiagų, tai bendravimas nevyksta sklandžiai, bet šiuo atveju su K. R. viskas vyko sklandžiai ir jam nekilo abejonių, ar jis negėręs, ar nevartojęs narkotinių medžiagų. Klausė pareigūnų, kodėl juos sustabdė, tai jie atsakė, kad D. atsisėdo į automobilį ir jiems pasirodė, jog jis su vairuotoju apsikeitė vietomis. Pas D. G. buvo rastos narkotinės medžiagos, jos nebuvo skirtos jiems visiems. Jis nežinojo, kad jis turi narkotikų, nes jei būtų žinojęs, tai nebūtų prašęs K. pavežti, o ir pats nebūtų važiavęs. Važiuojant automobiliu jie nevartojo narkotinių medžiagų. Su K. R. jis buvo susitikęs dieną, o paskui susitiko gal valandą prieš įvykį. Jam nekilo abejonių, kad K. R. apsvaigęs ir negalėtų vairuoti transporto priemonių.
Liudytoja J. K. teisme parodė, kad ji yra gydytoja - psichiatrė. Su jos prisijungimu gydytoja V. T. atlikinėjo ekspertizę, nes tada ši gydytoja buvo rezidentė ir savo prisijungimo prie ekspertizės aktų neturėjo. Jie dirba su rezidentais, tai jie turi jų visų prisijungimų slaptažodžius. Gydytoja V. T. prisijungė su jos parašu ir įvykdė ekspertizę, kurioje ji nedalyvavo. Šio dokumento sudarymo aplinkybių ji negali pakomentuoti, nes jo ji nepasirašė, o pasirašė direktorė gydytoja I. P., vadovaudamasi ekspertizės aktu. Ji nežino, kas parengė šį dokumentą. Ji yra dariusi ekspertizę, kai buvo atvežti nuo alkoholio ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys. Prieš pradėdami asmens apžiūrą, turi gauti iš pareigūnų siuntimą, kur jie nustato, ko konkrečiai iš jų reikia. Pagal nustatytą formą viskas yra aprašoma papunkčiui. Vertinama asmens išvaizda, laikysena, ar yra sužalojimų. Tai labai smulkiai turi būti surašoma. Taip pat apžiūrimi rūbai. Šiuo atveju pagal gydytojos aprašymą sužalojimų buvo nestebima, rūbai tvarkingi. Toliau vertinama oda, gleivinė, t. y. yra žiūrima į veidą. Ji atlikdama ekspertizę stengiasi asmenį apžiūrėti maksimaliai, nes kartais žmogus iš susijaudinimo pabąla arba parausta. Ji visada parašo apie liežuvio apnašas, apie prakaitavimą, pažiūri delnus. Padidėjęs prakaitavimas gali būti susijęs su jauduliu arba tam tikrų medžiagų vartojimu. Žąsies oda taip pat gali būti prie svaigalų vartojimo. Taip pat reikėtų parašyti apie slogavimą, čiaudėjimą, ašarojimą. Kvėpavimas gali būti padažnėjęs ar sulėtėjęs, gali dūsauti ir tai taip pat reikia užrašyti. Šiuo atveju kvėpavimas buvo 12 kartų per minutę ir yra norma, tik gal šiek tiek sulėtėjęs. Šio asmens pulsas buvo 40 kartų per minutę ir tai reiškia, kad pulsas yra sumažėjęs, nes norma apatiniam pulsui yra 60 kartų per minutę. Pulsas paprastai matuojamas su elektroniniu aparatu. Ji kartais matuoja rankiniu būdu. Asmens kraujo spaudimas normalus, ritmas nesutrikęs. Vertinama širdies veikla, eisena nuo pat išlipimo iš pareigūnų automobilio. Ji žiūri, kaip einama, ar asmenį mėto, ar jį prilaiko pareigūnai, ar mosikuoja rankomis, ar mėto kojas į šonus visą tai yra labai svarbu. Paskui žiūrima į atsisėdimą laukiamajame, į įėjimą į jų patalpą. Po to yra prašoma eiti tiesia linija pirmyn ir atgal ir žiūrima, ar asmuo laikosi krypties, ar atlieka posūkius. Šiuo atveju asmuo nesvyravo, ėjo tiesiai, laikėsi krypties, o tai reiškia, jog eisenos sutrikimų nebuvo. Taip pat yra žiūrima, kaip žmogus stovi, kaip stovi ant vienos ir kitos kojos, ar jis svyruoja, yra atliekama Rombergo poza. Šioje situacijoje asmuo nesvyravo. Dar reikia atlikti tam tikrus mėginius: asmeniui sėdint reikia su kulnu pasiekti kitos kojos kelią. Šiuo atveju parašyta, jog sutrikimų nėra. Taip pat yra žiūrima į judesių tikslumą, t. y. galima asmens prašyti nuo grindų pakelti monetą, užsimerkus ir ištiesus rankas su piršto galiuku pasiekti nosies galą. Šį veiksmą galima pagreitinti, nurodant nosies galiuką pasiekti kelis kartus ta pačia ranka. Šiuo atveju šio veiksmo atlikimas yra normalus. Jei asmuo nepataiko į nosies galą, tai dažniausiai jis nekoordinuoja veiksmų nuo alkoholio. Šiuo atveju judesių tikslumas yra. Po to tikrinamas vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas, kai prašoma asmens užsimerkti ir stebimas į pirštų galiukų drebėjimas, vokų drebėjimas ir kartais liežuvio drebėjimas. Vien pirštų galiukų ji nevertina, nes kartais žmogui jos dreba iš susijaudinimo. Šiuo atveju drebėjimo nestebima. Taip pat žiūrimi vyzdžiai, t. y. žiūrima, kiek jie yra simetriški. Būtinai yra klausiama, ar žmogus nenešioja akinių, ar jis yra su lęšiais, nes būna, kai asmuo neįsidėjęs kontaktinių lęšių ar be akinių ir tada galima neteisingai įvertinti vyzdžių išsiplėtimą. Taip pat vyzdžių išsiplėtimas priklauso nuo šviesos, nes prie dienos šviesos bus vienoks vyzdžių reagavimas, o prie lempinės šviesos – kitas reagavimas. Dar tikrinama su vienu delnu uždengus po vieną akį ir vyzdžiai turi reaguoti vienodai. Jei ta reakcija yra sutrikusi, tai įrašomas sutrikimas, bet šiuo atveju to nebuvo. Akių suvedimas tikrinamas, kai su plaktuku gydytojas vedžioja ir tiriamasis jį turi sekti. Šiuo atveju sutrikimų nepastebėta. Taip pat yra tikrinamas nistagmas, t. y. nevalingi akių judesiai, kurie gali būti įgimti arba apsvaigimo metu. Tuomet būtinai reikia atlikti tašeno bandymą, apsisukant aplink save ir fiksuojant žvilgsnį. Šiuo atveju to bandymo turbūt neatliko. Yra asmens klausiama, ar jis turėjęs galvos traumų, ar sirgęs meningitu, encefalitu, ar neseniai nepersirgo gripu, ar nėra karščiuojantis, ar yra buvę traukulinių priepuolių. Šiuo atveju asmuo neigė turėjęs sutrikimų. Skiltyje „nusiskundimai sveikata“ reikia surašyti negalavimus, sumušimų, injekcijų žymes, vartotus vaistus, svaigalus. Šiuo atveju tiriamasis nusiskundimų neišsakė. Po to yra užduodamas klausimas: kada, kiek ir kokius svaigalus vartojo paskutinį kartą, ir tai surašoma iš asmens žodžių. Šiuo atveju tiriamasis neigė vartojimą. Toliau vertini žmogaus nuotaiką, elgesį, kalbą. Ji rašo labai plačiai: susijaudinimą, dirglumą, agresyvumą, judrumą, euforiškumą, kaip kalba, kaip bendrauja. Šiuo atveju tiriamojo elgesys ramus, nuotaika lygi, bendrauja mandagiai, t. y. elgesio ir nuotaikos sutrikimų nematyti. Nežino, ar šiuo atveju buvo atlikta provokacija, nes ji atlikdama testą bando žmogų paprovokuoti, iš ko vertina, kaip išsiprovokuoja žmogaus agresija, kaip jis tokioje situacijoje elgiasi, kaip kalba, kokia jo kūno kalba. Šiuo atveju elgsena ir nuotaika yra per mažai įvertinta. Taip pat nebuvo išsakyti prašymai, nes ji labai dažnai susiduria su tuo, kad kai asmuo apsvaigęs, tai jis prašo advokato neatsižvelgiant į paros laiką, jis atleidžia visus iš pareigų ir aiškina, kad jiems uždirba pinigus ir t.t. Šiuo atveju tiriamasis nieko neišsakė. Taip pat reikia vertinti asmens orientaciją laike, nustatant sąmoningumą. Kartais žmonės nežino datos, neskaitant to, kad buvo atvežtas prieš vidurnaktį, o tyrimas pradėtas po vidurnakčio. Tai rodo ne tik asmens orientaciją, bet ir jo gebėjimą suvokti laiką. Taip pat žmogus turi pasakyti, kur jis randasi, patikslinti, kokioje įstaigoje. Nustatant savęs suvokimą, užrašomas tiriamojo vardas ir pavardė, gimimo metai, kur gyvena, ką veikia, iš ko pragyvena. Šiuo atveju buvo teisinga orientacija laike, atmintis nebuvo sutrikusi. Klausiama asmens, kas įvyko, kur jį sustabdė, dėl ko sustabdė, kiek buvo žmonių. Visą tai surašoma smulkiai, kaip žmogus tas sulaikymo aplinkybes pasako. Kartais šiame klausime išsiprovokuoja agresija ant pareigūnų ir tai būtina užrašyti. Šiuo atveju atmintis nebuvo sutrikusi. Dėmesį nustato pagal šulcės testą, kurį jie privalo atlikti, t. y. yra 5 šulcės lenteles ir jas visas privalo pateikti. Jose reikia surasti skaičius nuo 1 iki 25 pagal skaičių eigą pagal laiką, nes skaičiai yra išmėtyti. Žmogus turi rodyti tuos skaičius ir garsiai sakyti skaičių. Tai rodo dėmesio išlaikymą. Jei žmogus būna parūkęs „žolės“ ar Marihuanos, tai jo dėmesys pradžioje būna labai geras, t. y. per 20 sekundžių sureaguoja, kai norma yra 30-50 sekundžių, tačiau po trečios lentelės dėmesys krenta, asmuo „pameta“ skaičius, tai tada prasideda nepasitenkinimas. Šulcės testas subtiliai atskleidžia, ar žmogus gerai koncentruoja dėmesį. Skaitymo asmeniui neduoda dėl laiko stokos. Taip pat pagal dėmesį galima vertinti mąstymą ir kalbą. Mąstymą parodo, kai skaičiuojant stokojama nuoseklumo, kai pradedama blaškytis po tuos šulcės testus. Šioje situacijoje mąstymas yra nuoseklus, asmuo atlikdamas atminties veiksmus neklysta. Skiltyje „kalba“ aprašoma, kaip garsiai kalbama, koks yra tempas, koks rišlumas, artikuliacija. Šiuo atveju rišlioji artikuliacija nesutrikusi. Ji surašo tempą, nes prie ta tikrų medžiagų vartojimo kalba būna pagreitinta, būna pagyvėjusi gestikuliacija, mimika. Šiuo atveju parašyta „nieko neypatingo“, tačiau reikėtų daugiau aprašyti, nes mimika negali būti niekuo ypatinga, nes žmogus arba jaudinasi, arba būną susimąstęs. Šiuo atveju šlapimo paėmimui asmuo nesipriešino. Tyrimo rezultatai yra vertinami ne pas juos, o laboratorijos diagnostikos skyriuje Kudirkos gatvėje. Šiuo atveju buvo aptikta marihuanos. Pagal šį aktą jai trūksta duomenų nustatyti, ar asmuo buvo apsvaigęs tyrimo metu. Psichoaktyviųjų medžiagų nustatymas yra įrodymas, kad žmogui bet kada gali sutrikti dėmesio koncentracija. Marihuanos pėdsakai organizme išlieka bent 3 paras. Per jos budėjimą atveža asmenis pavartojus žolės. Šiuo atveju ji nežino situacijos, nepažįsta asmens, todėl negali atsakyti, ar asmuo buvo apsvaigęs tyrimo metu ir ar galėjo vairuoti – čia trūko įsigilinimo. „Žolės“ vartojimas pridaro daug bėdos, todėl būtų labiau gilinusi į to asmens psichikos pokyčius, nes dabar trūksta duomenų, todėl spręsti, ar jis buvo apsvaigęs - ji negali. Kad tas vaikinas buvo pavartojęs narkotinių medžiagų - parodo tyrimas, o apsvaigimo pagal aktą ji nemato. 2019-06-03 rašto Šiaulių apskrities VPK dėl K. R. ji nerengė, todėl apie jį nieko negali pasakyti. Rašte yra jos pavardė, nes buvo prisijungimas iš jos bazės. Gydytoja V. T. taip pat negalėjo jo parengti, bet galėjo direktorė I. P. Žmogaus pulso pamažėjimą gali įtakoti patologija ar vaistai. Toks pulsas, koks buvo nustatytas yra labai retas ir gydytojos vietoje ji būtų susirūpinusi. Pulso pamažėjimą gali sąlygoti ir tam tikrų medžiagų vartojimas. Galima pakartoti pulso nustatymą ir klausti asmens dėl širdies ligų. Žmogus turėjo jaustis silpnai, nes jo spaudimas yra mažas.
Liudytoja I. P. teisme parodė, kad ji yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė. Žino raštą, apie kurį yra kalbama. Atsiprašo visų, nes suklydo ir tame rašte neteisingai parašė, kad K. R. negali vairuoti. Iš tikrųjų, jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau nebuvo apsvaigęs. Ji kaip vadovė susipažino su testais ir aktais, tačiau padarė žmogišką klaidą ir pabraukė ne tą punktą. Pilietis K. R. galėjo vairuoti, tik buvo vartojęs marihuaną.
Liudytoja V. T. teisme parodė, kad gegužės mėn. dirbo Šiauliuose psichiatrijos įstaigoje. K. R. ji neprisimena. Gegužės 5 d. aktas yra jos užpildytas. Kad pristatytas asmuo buvo vartojęs marihuaną, ji nustatė iš paimto šlapimo testo. Jo vyzdžiai tyrimo metu buvo simetriški, konvergencija, konmodacija nesutrikusi, nistagmos nestebima, tai akių reakcija visada rodo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų. Asmens eisena nesutrikusi, koordinacijos mėginiai tikslūs. Vertinant pulsą ir kraujo spaudimą, tai pavartojus marihuanos, pulsas turėtų padidėti, o šiuo atveju jis yra žemas. Asmens orientacija, dėmesys nesutrikę. Jei vertintų šį aktą, tai žmogus nėra apsvaigęs tuo momentu, kai buvo vertinta. Skirtinguose audiniuose marihuanos pėdsakai išsilaiko skirtingai: jei yra pastovus vartojimas, tai jie gali išsilaikyti šlapime iki mėnesio laiko, o vienkartinį pavartojimą rodo apie tris dienas. Skirtingi testai gali rodyti skirtingą intervalą. Pagal turimus duomenis K. R. marihuaną vartojo trijų dienų bėgyje, prieš tris dienas ir net seniau, jei asmuo pastoviai vartoja marihuaną. Tikrinimo metu asmens apsvaigimo požymių nebuvo nustatyta. Prie narkotinių medžiagų išvadoje dažniausiai jie žymi tik vartojimą. Policija pristatę asmenį nieko nepaaiškina – paaiškina patys asmenys, kai paprašo papasakoti įvykio aplinkybes. Policijos akte jiems būna pažymėta, ką reikia atlikti. Akte aprašytas K. R. elgesys yra adekvatus, ramus ir mandagus, tai reiškia, jog toks jis ir turėjo būti, nes ji rašė tai, ką matė. Tuo metu asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę, nes ji apsvaigimo nematė.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į K. R. skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su K. R. skundu, nes mano, kad skundo reikalavimas - panaikinti Šiaulių aps. VPK KPT AVEĮTS 2019 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3350-2019 nėra pagrįstas. Teigia, kad Šiaulių aps. VPK KPT AVEĮTS pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo palikti 2019-06-18 nutarimą Nr. 40-ANR_N-3350-2019 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teisme Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas prašė skundą tenkinti, kadangi pasikeitė aplinkybės. Tarnybos skundžiamas nutarimas iš teisme surinktų įrodymų yra naikintinas, atsižvelgiant į klinikos direktorės I. P. nurodytas aplinkybes dėl techninės klaidos. Tačiau iki to momento tas nutarimas buvo pagrįstas, nes buvo vadovautasi ne tik aktu, bet ir klinikos vadovės nurodyti raštu, kuriame buvo parašyta, jog asmuo vairuoti negalėjo. Policijos pareigūnai nėra nei specialistai, nei medikai, todėl buvo užklausta papildoma informacija iš klinikos. Kadangi buvo gautas atsakymas, jog asmuo vairuoti negalėjo, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Jie privalo vadovautis tuo, kas nėra aprobuota, nes kodekse numatyta, jog visos institucijos turi vadovautis aprobuota teismų praktika, o ne praktika apskritai bendros kompetencijos teismuose, nors ir reikia į ją atsižvelgti. Šiuo atveju buvo raštas, kuriame konkrečiai buvo nurodyta, jog asmuo vairuoti negalėjo. Kitokio sprendimo tuo metu policijos pareigūnai priimti negalėjo, nes tuo raštu neturėjo pagrindo abejoti. Išaiškėjus naujoms aplinkybėms teisme, nutarimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Asmens tiek neblaivumo, tiek apsvaigimo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-06-18 nutarimu K. R. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą 950 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių, nes tiriant K. R. šlapime buvo rasta marihuanos pėdsakų. 2019-05-05 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 170 pažymėta, kad apžiūros metu K. R. elgesys ramus, nuotaika tolygi, bendrauja mandagiai, teisingai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, dėmesys pakankamas pokalbiui palaikyti, mąstymas nuoseklus, atlikdamas atimties veiksmus nesuklysta, kalba rišli, artikuliacija nesutrikusi, mėginius atlieka tiksliai, stovėdamas ant vienos kojos nesvyruoja, eina tiesiai, nesvyruoja, krypties laikosi, pėda po pėdos eina tiesiai, pulsas 40 k./min., ritmiškas, arterinis kraujospūdis 127/61 mmHg. Iš minėto akto taip pat matyti, kad atlikus biologinės terpės bandinį – paėmus šlapimą, nustatyta, kad K. R. „vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas – marihuaną (pagal TLK-10-AM)“. Tačiau prie grafos „Gali/negali vairuoti“ nėra nieko pažymėta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2019-05-07 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius raštu Nr. 40-S-13277-(1.19E) prašė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos patikslinti minėtą aktą, nurodant ar K. R., atsižvelgiant į akte užfiksuotus apžiūros duomenis, medicininės apžiūros metu buvo apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir ar galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemones. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika 2019-06-03 pateikė raštą (atsakymą) Nr. S-2339 (1.16), kuriame nurodė, kad kadangi K. R. vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, vairuoti negalėjo, tačiau VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė I. P. teisme patvirtino, kad rašydama šį raštą suklydo, nes asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos J. K. ir V. T. Liudytoja V. T., nurodė, kad ji atliko tyrimą ir iš tyrimo rezultatų matyti, kad asmuo buvo vartojęs marihuana, tačiau iš atliktų testų visumos bei tyrimų matyti, kad asmuo nebuvo apsvaigęs ir galėjo vairuoti transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtino ir J. K., kuri susipažinus su tyrimo aktu nematė asmens apsvaigimo požymių. Be to, liudytojas P. R. patvirtino, kad K. R. įvykio metu nebuvo apsvaigęs, kai vairavo transporto priemonę.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje K. R. nustatytas tik narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Pagrindinis argumentas, kuriuo savo skundą grindžia K. R., yra tas, kad jo veikoje nėra esminio nusižengimo požymio – apsvaigimo. Teismas neturi pagrindo su šiuo pareiškėjo argumentu nesutikti, kadangi šią aplinkybę patvirtina ne tik tyrimo aktas, bet ir teisme apklausti liudytojai. Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Tam, kad nustatyti, kad buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, turi būti atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Šiuo atveju atsakomybėn patraukto asmens šlapime rasta narkotinių medžiagų pėdsakų – marihuanos, tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtų nustatyti aiškūs apsvaigimo nuo jų požymiai. Tai patvirtina ir 2019-05-05 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, kad objektyvių apsvaigimo požymių K. R. nenustatyta, bei teisme apklausti liudytojai.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad K. R. šlapimo tyrime rastos narkotinės medžiagos nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog K. R. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nesant kitų objektyvių apsvaigimo požymių. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir tai, kad K. R. 2019-05-05 apsvaigimo požymis nėra patvirtintas jokia bylos medžiaga, todėl nelaikytinas įrodytu, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2019-06-18 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3350-2019 dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo K. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3350-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.