- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-567-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02395-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Elžbieta Tumkas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo V. K. (V. K.) atstovei advokato padėjėjai Elžbietai Tumko, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajai specialistei Stanislavai Altuchovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas (b. l. 1–4):
1.1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1SS-1392-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1SS-1392-(7.5.));
1.2. įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl žemės“ ir priimti naują sprendimą;
1.3. priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Dėl faktinių aplinkybių
2.1.1. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) 1998 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 79452-64 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui S. V.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 79452-64) atkūrė nuosavybės teises į piliečiui S. V. (S. V.) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1975 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sprendimą atkurti nuosavybės teises į piliečiui S. V. tenkančią kitą nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės – nusprendė priimti vėliau. Pareiškėjas, S. V. įpėdinis pagal testamentą, 2015 m. vasario 25 d. Tarnybai pateikė prašymą už S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), negrąžintą žemę kompensuoti pinigais. Tarnyba 2015 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49S-83) nusprendė atkurti nuosavybės teisę į piliečiui S. V., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės (vertė – 814,41 Eur), atlyginant pinigais, nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės – atkurtos anksčiau sprendime Nr. 79452-64. Tarnyba 2015 m. gegužės 26 d. išdavė pažymą Nr. 49PAŽI-33 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujama natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir pažyma Nr. 49PAŽI-33), kurioje nurodė, kad valstybės išperkamos žemės (duomenys neskelbtini) ha ploto, į kurį S. V. sprendime Nr. 49S-83 atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu), vertė – 814,41 Eur, žemė yra (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.
2.1.2. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. pateikė Tarnybai raštą, kuriame atsisakė 2015 m. vasario 25 d. prašymo kompensuoti pinigais už S. V. negrąžintą žemės sklypą, nurodė atkurti nuosavybės teisę į S. V. (duomenys neskelbtini) ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sugrąžinant natūra žemę ir pripažinti netekusiais galios sprendimą Nr. 49S-83 ir pažymą Nr. 49PAŽI-33, tačiau sprendime Nr. 1SS-1392-(7.5.) minėtas prašymas netenkintas, nurodyta, kad S. V. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti vykdoma tik pagal jo 1997 m. lapkričio 24 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) išreikštą valią – atlyginimas pinigais.
2.2. Pažymėtina, kad Prašymas Trakų rajono žemėtvarkos skyriui išmokėti kompensaciją už žemę arba, jeigu negalima išmokėti kompensacijos už žemę, išduoti dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kiek turi žemės sodyboje ir (duomenys neskelbtini) apylinkėje nėra dokumentas, kuriame išreiškiama valia – atlyginti pinigais už buvusios savininkės M. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę iki jos nacionalizacijos. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (redakcija, galiojusi 1997 m. lapkričio 24 d.) kompensacija už žemę, kai ją galima sugrąžinti natūra, nebuvo nustatyta. Taigi, Tarnyba nepagrįstai teigia, kad S. V. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti vykdoma tik pagal Prašyme išreikštą valią – atlyginimas pinigais.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginimą, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų ir kt. Negrąžinta žemė yra laisva valstybinė žemė ir dėl to ji neturi būti išperkama valstybės, kaip nurodyta pažymoje Nr. 49PAŽI-33, ir už ją neturi būti atlyginama pinigais.
2.4. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba už išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame įstatyme nurodytais būdais, išskyrus atlyginimą pinigais (ši išimtis netaikoma šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte ir 21 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytais atvejais), jeigu iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kompensacija skiriama, jeigu negalima grąžinti turto natūra (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Taigi, grąžinimas natūra laikytinas prioritetiniu nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir piniginė kompensacija už žemę skiriama tik tuo atveju, jeigu negalima turto grąžinti natūra.
2.5. Remiantis pažyma Nr. 49PAŽI-33, žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto teritoriją, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. VAVA 1998 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 79452-64 atkūrė nuosavybės teises S. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn naudojamą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o sprendimą dėl nuosavybės teisės į jam tenkančios nekilnojamojo turto dalies – (duomenys neskelbtini) ha žemės – atkūrimo nusprendė priimti vėliau; (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo nuosavybės teisė buvo atkurta natūra, todėl ta pačia tvarka turėjo būti užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, t. y. atkuriant nuosavybės teises natūra. Nei pareiškėjui, nei S. V. nebuvo paaiškinta, kad negrąžinta žemė yra laisva valstybinė žemė. Remiantis skundžiamo sprendimo turiniu, Tarnyba žino, kad yra galimybė pareiškėjui atkurti nuosavybės teisę natūra, todėl nuosavybės teisės į žemę turi būti atkurtos natūra ir Tarnyba nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus, nurodytus 2016 m. balandžio 4 d. rašte.
2.6. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Remiantis šios teisės normos turiniu, jos taikymas siejamas su sąlygomis: nustačius, kad pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pareiškęs valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, nors prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas Atkūrimo įstatyme nenustatytas, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą. Valios dėl būdo pareiškimas arba pakeitimas yra piliečio teisė, o ne pareiga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. Al46-590/2014). Minėta, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo nuosavybės teisė buvo atkurta natūra, todėl ta pačia tvarka turėjo būti užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, todėl Tarnyba nepagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl 2015 m. vasario 25 d. prašymo kompensuoti pinigais už S. V. negrąžintą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsisakymo ir prašymą dėl žemės sugrąžinimo natūra bei sprendimo Nr. 49S-83 ir pažymos Nr. 49PAŽI-33 pripažinimo netekusiais galios.
2.7. Pareiškėjas negavo Tarnybos 2011 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 49SF-431 ir 2014 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 49SF-( 14.49.104.)-5631 ir jam nėra žinoma, kad S. V. būtų juos gavęs, juolab, S. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2014 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-5631 išsiuntimo dienos. Pareiškėjas taip pat negavo skundžiamame sprendime nurodyto 2003 m. kovo 14 d. rašto Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“.
2.8. Remiantis LVAT praktika, viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (administracinės bylos Nr. A5-990/2007, Nr. A858-111/2014). Skundžiamame sprendime nenurodyta konkreti nuostata, kuria vadovaujantis pareiškėjui nebūtų galima atkurti nuosavybės teisės natūra, nenurodyti argumentai, kodėl pasirinktas toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nenurodyti sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, jis nepatvirtintas antspaudu, jis nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų (3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių), todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir Tarnyba turi būti įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. raštą.
II
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 26–31).
1. Dėl faktinių aplinkybių
1.1. S. V. 1997 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. išmokėti kompensaciją už žemę. Sprendime Nr. 79452-64 S. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ informavo S. V., kad iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S22-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“ kvietė (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus kreiptis dėl kartografavimo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2011 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 49SF-431 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“ pakartotinai kvietė (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus dėl kartografavimo, 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-5631 „Dėl (duomenys neskelbtini)kaimo kartografavimo“ dar kartą kreipėsi į S. V., N. S. ir V. A. dėl atvykimo į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių susitarti dėl buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų nustatymo.
1.2. Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. pateikė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą, kuriame prašė negrąžintą žemę kompensuoti pinigais, pervedant į prašyme nurodytą banką ir sąskaitos numerį, su prašymu pateikė paso kopiją, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopiją ir S. V. mirties liudijimo kopiją. Tarnyba sprendime Nr. 49S-83 atkūrė nuosavybės teises S. V. į 1,1266 ha žemės pinigais, apie parengtą sprendimą pareiškėjas informuotas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SF-946-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, jo originalą 2015 m. gegužės 26 d. gavo ir pasirašė pareiškėjas.
1.3. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. pateikė Tarnybai skundą, kuriame prašė, kad būtų panaikintas sprendimas Nr. 49S-83, kuriame S. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. V. nuosavybės teisėmis valdytos (duomenys neskelbtini) ha žemės dalį, atlyginant pinigais (vertė – 814,41 Eur), ir pageidavo žemę grąžinti natūra. Tarnyba skundžiamame sprendime atsakė pareiškėjui, išsamiai motyvuodama esamą situaciją ir atliktus veiksmus.
2. Valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga užtikrinta įstatymuose. Žemės teisiniams santykiams reglamentuoti Lietuvos Respublikoje skirtas specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis, be kita ko, Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
3. Atsakovė remiasi Atkūrimo įstatymo 9 straipsniu, 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 21 straipsniu nuostatos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), nurodo, kad Vilniaus VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 4 d. rašte Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ informavo S. V., kad iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo ir nepareiškė valios bei nepakeitė būdo, kurį buvo nurodęs pirminiame Prašyme. 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 10,16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, jame buvo nustatytas naujas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais, o 21 straipsnio 2 dalis nustatė, kad piliečiai iki 2012 m. birželio 1 d. turi teisę keisti valią tik į vieną atlyginimo būdą – pinigus. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (įsigaliojo nuo 2012 m. lapkričio 21 d.) reglamentavo, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią ir pasirinkti kitą būdą, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo išreikšti yra naikinamieji, asmenys nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali (LVAT administracinės bylos Nr. A525-1375/2013, Nr. A492-2501/2013). Atsižvelgdama į tai, kad iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino S. V. neišreiškė kitos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, į Prašyme išreikštą valią – išmokėti kompensaciją už žemę – ir į S. V. 2015 m. vasario 25 d. prašymą, kuriame išreikštas pageidavimas už likusią negrąžintos žemės dalį atlyginti pinigais, Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 49S-83 atlyginti pinigais, pareiškėjas apie sprendimą buvo informuotas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SF-946-(14.49.104.). Be nurodytų motyvų S. V. nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į buvusių nuosavybę dar ir todėl, kad neatlikta buvusių žemėnaudų kartografija, o dėl kartografavimo atlikimo S. V. buvo informuotas 3 kartus.
4. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis: skundžiamas sprendimas parengtas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, detaliai paaiškinant visas bylos aplinkybes bei priimtų sprendimų pagrįstumą. VAĮ nuostatų tikslas yra tas, kad administracinis aktas būtų aiškus. Apskundimo tvarkos išdėstymas jokios įtakos sprendimo teisėtumui nedaro, be to, apskundimo tvarka yra su nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą. Pareiškėjas per nustatytą terminą kreipėsi į teismą su skundu, todėl kritiškai vertintinas argumentas, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame sprendime nėra aiškus. Be to, skundžiamą sprendimą pasirašė tuometinis institucijos vadovas.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo V. K. (V. K.) atstovė advokato padėjėja Elžbieta Tumko (2017 m. vasario 8 d. atstovavimo sutartis (b. l. 61)) iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė šios institucijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Stanislava Altuchova (2015 m. birželio 22 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 1Į-1075-(1.9.) (b. l. 32)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. S. V. 1997 m. lapkričio 28 d. Trakų rajono Žemėtvarkos skyriui pateikė 1997 m. lapkričio 24 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. išmokėti kompensaciją už žemę (b. l. 7, 51).
2. VAVA 1998 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 79452-64 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui S. V.“ S. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini) ha žemės), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nuspręsta nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha atkurti vėliau (b. l. 8–9).
3. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“, be kita ko, informavo S. V., kad: Atkūrimo įstatymas ir Tvarka nustatė, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių, atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą; savo valią dėl būdo turi pareikšti piliečiai, kurių žemė (jos dalis) priskirta valstybės išperkamai, ir tie piliečiai, kurie nepageidauja susigrąžinti visą turėtą iki nacionalizacijos žemę natūra; už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina tokiais būdais: perduodama lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje; įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; vertybiniais popieriais; perduodama neatlygintinai lygiavertį naują žemės sklypą individuliai statybai mieste, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų; pinigais - piliečiams, atsisakusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą; Atkūrimo įstatyme nurodyta, kad kai pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu; pagal paminėtus teisės aktus piliečiai iki 2003 m. liepos 1 d. turi pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (b. l. 49–50).
4. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S22-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“, adresuotame (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams, kvietė (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus kreiptis dėl kartografavimo (b. l. 47–48).
5. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2011 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 49SF-431 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“ pakartotinai kvietė (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentus dėl kartografavimo (b. l. 44–45).
6. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškime apie palikimo priėmimą, notarinio reg. Nr. 3912, patvirtino, kad priima senelio S. V. (S. V.), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – gyvenamąjį namą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11).
7. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-5631 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“, adresuotame S. V., N. S. ir V. A., kvietė atvykti į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių susitarti dėl buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų nustatymo (kartografavimo) (b. l. 42–43).
8. Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. pateikė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą negrąžintą žemę kompensuoti pinigais, pervedant į prašyme nurodytą sąskaitos numerį, su prašymu pateikė paso kopiją, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopiją ir S. V. mirties liudijimo kopiją (b. l. 19, 41).
9. Tarnyba 2015 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ atkūrė S. V. nuosavybės teises į tenkančią buvusios savininkės M. V. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) ha žemės) dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) ha žemės, pinigais (vertė – 814,41 Eur) (b. l. 12–13, 38–39). Pareiškėjas apie sprendimą Nr. 49S-83 informuotas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SF-946-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (b. l. 37).
10. Remiantis Tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. 49PAŽI-33 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujama natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, valstybės išperkamos žemės (duomenys neskelbtini) ha ploto, į kurį S. V. sprendime Nr. 49S-83 atkurtos nuosavybės teisės (atlyginimo būdu), vertė – 814,41 Eur, žemė yra (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje (b. l. 14, 36).
11. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. pateikė Tarnybai skundą „Dėl žemės“, kuriame, be kita ko, nurodė: pagal Tvarkos 34 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę; pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kad S. V. negrąžinta žemė yra laisva valstybinė žemė ir dėl to pareiškėjui į ją turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra; dėl nurodytų priežasčių jis atsisako 2015 m. vasario 25 d. savo prašymo kompensuoti pinigais už S. V. negrąžintą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) kaime, ir prašo atkurti nuosavybės teisę S. V. į (duomenys neskelbtini) ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) kaime, sugražinant žemę natūra, taip pat prašo pripažinti netekusiais galios sprendimą Nr. 49S-83 ir pažymą Nr. 49PAŽI-33 (b. l. 15).
12. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. skundą, 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 1SS-1392-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė, kad S. V. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi būti vykdoma tik pagal jo 1997 m. lapkričio 24 d. prašyme išreikštą valią (b. l. 16–18, 33–35). Sprendime Nr. 1SS-1392-(7.5.), be kita ko, nurodyta:
12.1. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu ir Tvarka, kitais teisės aktais. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) piliečiai iki 2003 m balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kurio atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė arba nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininkas, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Tarnyba), iki 2012 m. sausio 31 d. savo iniciatyva galėjo parinkti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.) 3 dalyje (nuo 2012 m. lapkričio 22 d. – 4 dalis, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. – 5 dalis) nurodyta, kad tuo atveju, kai per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenustatytas Atkūrimo įstatyme ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi, priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimus nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, nebepaliekant Tarnybai teisės parinkti atkūrimo būdo. Nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atkuriamos pagal jo valią dėl nuosavybės atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, pareikštą jo paskutiniame iki teisės akte nustatyto termino prašyme, pateikiame valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus.
12.2. Remiantis Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pateiktais dokumentais, S. V. tuometės VAVA Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 1997 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės M. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime mieste, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)), šiame prašyme S. V. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. „išmokėti kompensaciją už žemę“. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ informavo S. V., kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės. S. V. daugiau prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar išreikštos valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo (pavyzdžiui, grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai) iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. – nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai nepateikė. Pažymėtina, kad S. V. (ir kiti pretendentai) Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012 m. balandžio 1 d. – Tarnybos Vilniaus miesto skyrius) 2011 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 49SF-431 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“, 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 49SF-( 14.49.104.)-5631 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo“ buvo kviečiamas atvykti į skyrių dėl buvusios savininkės M. V. iki 1940 m. turėtos žemės valdos ribų kartografavimo, tačiau neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad S. V. nebuvo išreiškęs valios susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje), taip pat į tai, kad kviečiamas atvykti į tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl turėtos žemės valdos ribų kartografavimo neatvyko, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturėjo galimybės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl natūra grąžintinos žemės.
12.3. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas, S. V. turto paveldėtojas, Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 25 d. prašymą, kuriame pageidavo už likusią negrąžintos žemės dalį gauti atlyginimą pinigais, prašyme nurodė finansų įstaigos sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, S. V. mirties liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopijas. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į S. V. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., Prašyme išreikštą valią – išmokėti kompensaciją už žemę, taip pat į pareiškėjo 2015 m. vasario 25 d. prašymą, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė Tarnybos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“, atlyginant pinigais, pareiškėjas apie tai informuotas 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SF-946-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 26 d. atvyko į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių ir pasiėmė minėtą sprendimą, patvirtindamas parašu. Priėmus minėtą sprendimą, S. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį – (duomenys neskelbtini) ha (vertė – 814,41 Eur), pagal dabartinį administracinį-teritorinį susiskirstymą esančią Vilniaus mieste, atlyginant pinigais.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1SS-1392-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą).
2. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad yra atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjo seneliui S. V. į ginčo sklypą, išmokant kompensaciją pinigais (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9, 10 punktus). Pabrėžtina, kad šioje byloje nustatyta ir tai, jog tiek S. V., tiek pareiškėjas V. K. prašė Tarnybą atkurti nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 8 punktus), o tarnyba S. V. siūlė pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą); be to, S. V. buvo pateikti pasiūlymai dalyvauti žemės kartografavime (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus atitinkamai 4, 5, 7 punktus). Nors pareiškėjas prašė Tarnybą panaikinti jos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą), nes, esą, ji nepaaiškino, kad jis gali atkurti žemę natūra, tačiau pabrėžtina, kad jis paprašė tai padaryti tik beveik po metų, t. y. 2016 m. vasario 29 d. Teismo vertinimu, galiojant Tarnybos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimui Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1SS-1392-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nėra jokio teisinio pagrindo, nes Tarnyba pabaigė nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o pareiškėjas Tarnybos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ teismui neskundė. Dar daugiau, įvertinus tai, kad tiek S. V., tiek pareiškėjas V. K. prašė Tarnybą atkurti nuosavybės teises į žemę, atlyginant pinigais, kad S. V. buvo pateikti pasiūlymai dalyvauti žemės kartografavime, teismas daro išvadą, jog Tarnyba atliko visas pareigas numatytas teisės aktuose, todėl tinkamai atsakė pareiškėjui 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 1SS-1392-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Atitinkamai, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl žemės“ ir priimti naują sprendimą, nes Tarnybos 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 49S-83 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigtas, o pareiškėjas jo neskundė įstatymų nustatyta tvarka.
3. Kadangi pareiškėjo skundas šioje administracinėje byloje netenkintinas, todėl jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.