Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui G. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Atsakovui buvo panešta ir jam žinoma apie nagrinėjamą bylą.

Atsakovui G. B. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (asmeniškai). Jis prašymo dėl jo dalyvavimo teismo posėdį nepareiškė, nors apie tokią galimybę buvo informuotas (b.l. 21), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta ieškovė D. A., o vaiko tėvo grafoje duomenys neįrašyti (b.l. 11).

Dėl tėvystės nustatymo.

5. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.148 str. 1-2 d. d.). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

6. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai (b.l. 27). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, prašymo išspręsti jo etapavimo į teismo posėdį klausimą taip pat nereiškė. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip ieškinio pripažinimas, nes būdamas suinteresuotas ir žinodamas nagrinėjamo ginčo pasekmes, vis tiek elgiasi pasyviai. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė ir atsakovas bendravo artimai nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau jai pastojus ir apie tai pranešus atsakovui jų santykiai nutrūko. Nors ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau jis šį klausimą spręsti atsisakė. Kaip jau nurodyta aukščiau, šių aplinkybių atsakovas neginčijo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo pasyvią poziciją, pripažintina esant įrodyta, kad atsakovas G. B. yra nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis D. A. yra G. B. biologinis sūnus (CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

7. Pažymėtina, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje atskiro prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareikšta. Tačiau ieškinio motyvuojamojoje dalyje ieškovė išreiškė pageidavimą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja (b.l. 4-5). Siekiant užkirsti kelią šalių ginčams ateityje ir užtikrinant vaiko interesų apsaugą, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje būtina išspręsti gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

8. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus D. B. nuo pat gimimo gyvena su savo motina (ieškove) ir nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai juo rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų. Tuo tarpu, atsakovas su nepilnamečių vaiku kartu negyveno nuo pat vaiko gimimo, juo visiškai nesirūpina bei šiuo metu pats yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl šalių bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

9. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

10. Atsakovas byloje elgėsi pasyviai ir neginčijo, kad prie sūnaus D. A. išlaikymo neprisideda ir išlaikymo pareigos nevykdo. Šalių sūnui gyvenant su motina, iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo priteisiamas išlaikymas sūnui, nes pareigą teikti išlaikymą turi abu tėvai. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, kuriuo nagrinėjamoje byloje remiasi ieškovė, yra minimalios mėnesinės algos dydis. Šiuo metu minimali mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, sudaro 400,00 Eur per mėnesį. Preziumuojama, kad toks vaiko išlaikymo dydis, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnaus D. A. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-03) iki vaiko pilnametystės (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina (ieškovė) D. A. (CK 3.185 str., 3.190 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti tik išimtinai nepilnamečio vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

12. Įrodymų, kad atsakovas nuo vaiko gimimo būtų teikęs išlaikymą byloje nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą neteikė (CPK 178 str.). Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą kildinamas iš objektyvaus vaiko poreikio gauti išlaikymą nuo pat pirmos savo gimimo dienos. Nepaisant to, kad atsakovas žinojo apie savo sūnaus gimimą, tačiau jam išlaikymo geranoriškai neteikė ir neteikia iki šiol. Teismas sprendžia, jog prašytas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti atsakovas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas.

13. Kadangi atsakovas sūnui išlaikymo neteikė, o visa vaiko ugdymo ir išlaikymo atsakomybė buvo perkelta ieškovei, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai: iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už penkių mėnesių laikotarpį, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 1 000,00 Eur sumą, skaičiuojant po 200,00 Eur už mėnesį (5 mėn. x 200,00 Eur) (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

14. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 185,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 31) (CPK 99 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 72,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,99 Eur pašto išlaidų, t. y. iš viso 75,99 Eur (CPK 79 str. 1, 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 1 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. A. yra G. B. biologinis sūnus.

Nepilnamečio D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018‑10-03) iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) įsiskolinimą.

Priteisto išlaikymo sūnui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 75,99 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 99 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 185,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.