Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-318/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
1S-228-318/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14473-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Regina Pocienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
M. Z.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-228-318/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14473-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 6 d. apie 20.55 val., (duomenys neskelbiami), prekybos centre (duomenys neskelbiami) prie laiptų, esančių pirmame aukšte, konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau nei 21 kartą rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 7 smūgių į galvą, 14 smūgių į rankas, kojas, kitas kūno vietas nukentėjusiajam J. D., gim. (duomenys neskelbiami), padarydamas jam poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dvi muštines žaizdas kairiajame viršutiniame voke ir vieną muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muštines žaizdeles lūpose, poodinę kraujosruvą dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas dešinėje užausio srityje bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius – užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimą, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiškė kraujo išsiliejimu per dešinę ausies landą iš kaukolės pamato lūžio srities, saikingą vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiraciją į plaučius, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuose, skystų kraujų širdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimų, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, tai yra tokiu būdu tyčia nužudė J. D.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2019 m. gegužės 9 d. M. Z. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi M. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. Z. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį.

4.1. Skunde gynėjas teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino patęsimo, teismas nenurodė iš esmės jokių motyvų, kodėl M. Z. turi būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė. Teismo išvados pagrįstos tik teoriniais samprotavimais ir duomenimis, kurie buvo jau žinomi skiriant kaltinamajam kardomąją piemonę ir buvo teismo įvertinti ankstesnėse nutartyse. Kaltinamojo gynėjas toliau cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ką teismas privalo apsvarstyti spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) klausimą.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530/2020), nes pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių precedentų. Gynėjo nuomone, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutaryje nustatytos aplinkybės iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl M. Z. yra pagrindas paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Kitokiu atveju būtų pažeistas asmens lygybės principas.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. Z. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus skundas atmetamas

6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. Z. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados, mobilaus ryšio abonentų išklotinės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

8. Kaltinamasis M. Z. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. Z. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis M. Z., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad M. Z. teistas šešis kartus, ne vieną kartą baustas administracine tvarka ir vėl nusikalto. Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška, bandė išvengti sulaikymo, turi ryšių užsienyje ((duomenys neskelbiami)). Tai, kad M. Z. turi šeimą, vaikų, darbą, yra reikšmingos aplinkybės, tačiau jos teismo išvados nekeičia. Nors kaltinamasis buvo saistomas šeiminiais ir ekonominiais ryšiais, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šie ryšiai buvo ir yra ypatingai tvirti. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nei šeima, nei vaikai, nei darbas galimai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų padarymo, taigi galimai teigiamai neįtakojo kaltinamojo. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino patęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. Z., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. Z. inkriminuota nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, M. Z. anksčiau ne vieną kartą teistas, šioje byloje yra kaltinamas galimai sudavęs ne mažiau nei 21 kartą rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir taip tyčia nužudęs žmogų. Bylos duomenimis M. Z. anksčiau taip pat ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus.

12. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Kaltinamajam M. Z. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. M. Z. suimtas yra nuo 2020 m. gegužės 9 d. ir maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). M. Z. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis (daug kartų teistas; baustas administracine tvarka; veikimas priešingai teisės normoms sunkėja; piktnaudžiauja alkoholiu), galimai jo padarytos veikos pavojingumu (pasikėsino į svarbiausią vertybę – žmogaus gyvybę ir galimai nužudė žmogų), sunkumu (labai sunki), pobūdžiu (smurtinis), siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, kaltinamajam M. Z. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Posėdžiai numatyti iki 2020 m. spalio 16 d. 9.00 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui.

1. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo M. Z. pagrįstumo nepaneigia jo gynėjo skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.). Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, jos skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-530. Todėl remtis šioje baudžiamojoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Pažymėtina ir tai, jog nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo M. Z. pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

16. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, kaltinamajam M. Z. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Vien tai, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam M. Z., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį. Todėl apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. Z. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. Z. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą, šį skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 10 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisRegina PocienėLinas Šiukšta