Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-03-12 · Civilinė byla Nr. e2-717-676/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
e2-717-676/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06652-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Ieškovas
R. G., G. G.
Atsakovas
UAB „RNDV Industries“
Kategorijos
  • 1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-717-676/2024(Proceso Nr. 2-06-3-06652-2023-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.7.8; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant ieškovui R. G., atsakovės UAB „RNDV Industries“ atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei UAB „RNDV Industries“, dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo : pripažinti 2021 m. sausio 8 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, LR Darbo kodekso 58 str. 3 d. 1 p. ir 58 str. 2 d. 2 p. dalimis, pagal atsakovės 2023 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, pripažinus, kad ieškovas grįžti į darbą negali, nutraukti 2021 m. sausio 8 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p., nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 14 d. ieškovas pravaikštų nepadarė ir kad pravaikštos jam pažymėtos neteisėtai, bei įpareigoti atsakovą pateikti atitinkamą tikslinančią pažymą „Sodrai“; priteisti iš atsakovės : vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, kas iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos sudarytų 5 585,60 Eur (69,82 Eur x 80 d.d.) (neatskaičius mokesčių) bei po 69,82 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną; kompensaciją už du mėnesius, nustatant, kad jos dydis yra 3 002,26 Eur (69,82 Eur x 43 d.d. (vidutiniškai 1 mėnuo 21,5 d.d. x 2 = 43)) (neatskaičius mokesčių); dienpinigius už 112 kalendorinių dienų (įpareigoti atsakovą pateikti dienpinigių sumą, kurią skaičiuoja dienai); kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo birželio 18 d.; turėtas išlaidas – nuompinigius už birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius 3 000 Eur (600 Eur x 5) bei po 600 Eur už kiekvieną sekantį mėnesį, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną; 1 000 Eur neturtinę žalą; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, kad jis prašė, esant galimybei, palikti jį tame pačiame projekte dirbti nėra atsisakymas dirbti naujame projekte, atsisakymo dirbti ieškovas nėra išreiškęs nei žodžiu, nei raštu. Jo sutikimas dirbti naujame projekte atsakovui nebuvo būtinas ar bus išreikštas sutikimas, nesutikimas ar nebus jokio atsakymo, atsakovas vis tiek paskiria dirbti į projektą. Sudarydamas su atsakovu darbo sutartį, jis žinojo ir suprato, kad dirbs įvairiuose objektuose, todėl jam nebuvo skirtumo kokiame objekte dirbti, jis žinojo, kad atsakovas suteiks gyvenamąja vieta ir transportą nuvykti į darbą, arba kompensuos nuomos ir transporto išlaidas. Atsakovas buvo įsipareigojęs rūpintis nuvykimu, neįvykdė savo įsipareigojimo ir tuo pasinaudojęs jį atleido. Atsakovas pateikė DGK įrodymus, kad 2023 m. birželio 13 d. jis gavo pranešimą apie projekto pasikeitimą nuo 2023 m. birželio 19 d., jame nurodoma, kad kelionė į darbą organizuojama įmonės automobiliu arba kolegos naudojama darbui asmenine mašina. Taip pat pateikė du kvietimus į tą patį projektą - 2023 m. birželio 13 d. kvietimas darbams projekte Roterdame, kuriame nurodoma, kad projekto pradžia yra birželio 19 d., atsakymą reikia pateikti iki 2023 m. birželio 15 d. 17:00 val., ir kitas kvietimas yra 2023 m. birželio 21 d. darbams projekte Roterdame, kuriuose nurodoma, kad projekto pradžia yra 2023 m. birželio 19 d., atsakymą reikia pateikti iki 2023 m. birželio 22 d. 17:00 val. Taip pat 2023 m. birželio 21 d. įsakymas paskirti jį projekte Roterdame dirbti nuo 2023 m. birželio 22 d. Šie atsakovo dokumentai jam neaiškūs, įsakymas yra nuo 2023 m. birželio 22 d., tik nėra aišku nuo kurios valandos, kaip bus su transportu, jam neaišku kada ir kur jis turėjo dirbti ir kaip nuvykti. Jis buvo pasiruošęs vykti į darbus ir nesvarbu kur, bet nebuvo iš atsakovo nei tikslaus laiko, nei nuvykimo instrukcijų, nei atsiųsto ar kitaip suorganizuoto transporto. Atsakovo įsakymas paskirti jį darbams Roterdame nuo 2023 m. birželio 22 d. m. - neaišku kur jis turėjo dirbti 2023 m. birželio 21 d., kur jis nenuvyko. Paskyrus jį dirbti Roterdame nuo 2023 m. birželio 22 d. be jokio pranešimo, be transporto organizavimo, t. y. atsakovas žinojo, jo nenuveždamas į darbą, kad jo nėra darbe, žinojo priežastis ir savo kaltę, 2023 m. birželio 22 d. surašė dar vieną tarnybinį pranešimą, kad jis neatvyko į darbą 2023 m. birželio 22 d., čia atsakovas nurodo, kad nepavyksta su juo susisiekti nurodytais kontaktiniais duomenimis, nors 2023 m. birželio 21 d. jie įteikia jam reikalavimą pasiaiškinti ir kliūčių susisiekti su juo nebuvo, taip pat įteikė ir 2023 m. birželio 22 d. tarnybinį pranešimą. 2023 m. liepos 3 d. surašomas įsakymas, kad jis neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2023 m birželio 22 d. iki 2023 m. liepos 3 d. Kodėl būtent toks laikotarpis? Jo pasiaiškinti prašė tik už birželio 22 d., fiksuota tarnybiniu pranešimu, kad jis neatvyko tik vieną dieną – birželio 22 d. Tą pačią dieną atsakovas jam pateikė naują kvietimą darbams - objektas Belgijoje, atsakymą pateikti iki 2023 m. liepos 5 d. 17 val. Atsakovas 2023 m. liepos 4 d. įsakymu skyrė jį dirbti projekte Belgijoje nuo 2023 m. liepos 7 d., o 2023 m. liepos 7 d. jau surašė tarnybinį pranešimą vėl neva tai dėl jo neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 7 d. 2023 m. liepos 13 d. surašė įsakymą, kad jis neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d. Kodėl būtent toks laikotarpis? Jo pasiaiškinti prašė tik už liepos 7 d., fiksuota tarnybiniu pranešimu, kad jis neatvyko tik vieną dieną – 2023 m. liepos 7 d.. 2023 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti jį iš darbo atsižvelgiant į 2023 m. liepos 7 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo G. G. darbo pareigų pažeidimo t. y. darbuotojo neatvykimo į darbą nuo 2023 m. liepos 7 d. be pateisinamų priežasčių visas darbo dienas. Teismo posėdžio metu ieškovas G. G. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, nes ginčo darbo sutartis su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo - neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, nutraukta pagrįstai ir ieškovas yra teisėtai atleistas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 2 p., todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atsakovas įvykdė pareigą numatytą DK 58 str. 4 d. 5 d. 6 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. M. prašo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu Nr. DGKS-4709 darbo byloje Nr. APS-2-14881/2023 ieškovo prašymas dėl neteisėto atleidimo ir išlaidų atlyginimo atmestas, kaip nepagrįstas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis) (DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų (tarp jų – atleidimo iš darbo) skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (CPK 177, 178 straipsniai).

Byloje nustatyta, jog darbo santykiai šalis siejo nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2023 m. liepos 14 d. Darbo santykiai prasidėjo šalims sudarius 2021 m. sausio 8 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2023 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį įstatymas numato darbuotojo per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje pateiktos Darbo sutarties matosi, jog atsakovė UAB „RNDV Industries“ (Darbdavys) ir ieškovas G. G. (Darbuotojas) susitarė, kad ieškovas priimamas dirbti Pastolių statytojo pareigoms (Darbo sutarties 1.2. punktas). Šalys susitarė ir dėl Darbuotojo pareigos vykti į komandiruotes Lietuvoje ar užsienyje (Darbo sutarties 1.1. punktas). Darbdavys įsipareigojo mokėti Darbuotojui sulygtą darbo užmokestį (Darbo sutarties 3.1. punktas). Šalių sutarta dėl Darbuotojo darbo komandiruotėje tvarkos, atsiskaitymo su Darbdaviu grįžus į Lietuvą, su komandiruote susijusių išlaidų kompensavimo, dienpinigių mokėjimo sąlygų ir tvarkos (Darbo sutarties 3.4., 3.5., 3.6., 3.7., 3.8. punktai), dėl kasmetinių atostogų suteikimo, trukmės ir apmokėjimo tvarkos ir sąlygų (Darbo sutarties 7.1., 7.2. punktai). Darbuotojas, pasirašydamas šioje Darbo sutartyje, patvirtino, kad yra informuotas Darbdavio apie jo funkcijas, darbo sąlygas, darbdavio įmonėje galiojančią darbo tvarką, saugumo reikalavimus, perskaitė ir suprato darbdavio vidaus (lokalinius) teisės aktus, įsakymus, tvarkas, taisykles bei jam darbo funkcijoms atlikti būtinus žinoti Lietuvos Respublikos bei Darbdavio teisės aktus, ir įsipareigojo juos tinkamai vykdyti; taip pat šalys susitarė, jog su minėta informacija Darbuotojas supažindinamas (susipažįsta pats) Darbdavio atstovų tiesiogiai pasirašytinai ar (ir) juos atsiunčiant į Darbuotojo asmeninį ir (ar) darbinį elektroninį paštą ar (ir) per elektroninę dokumentų tvirtinimo sistemą (visi šie būdai laikomi tinkamomis Darbuotojo supažindinimo formomis); Darbuotojas įsipareigojo užtikrinti tinkamą savo elektroninio pašto veikimą ir nuolatos jį tikrinti tiek jį, tiek savo paskyrą elektroninėje dokumentų tvirtinimo sistemoje; šalys susitarė, kad Darbuotojas bus laikomas informuotas ir supažindintas su Darbdavio vidaus norminiais teisės aktais kitos darbo dienos, sekančios po išsiuntimo Darbuotojui jo elektroniniu paštu dienos, 8.00 val. Lietuvos laiku (Darbo sutarties 9 punktas).

Darbo sutartis šalių pasirašyta, galiojanti, duomenų bei įrodymų jog ji ar jos dalys ginčijamos, nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, byloje nepateikta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu Darbo sutartis ir/ar jos dalys šalių nebuvo ginčijamos, nuginčytos, todėl teismas ja pilnai vadovaujasi (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateikta Komandiruotės į kitą šalį atmintinė (toliau – Atmintinė), darbuotojams komandiruojamiems į kitą šalį, kurioje nurodoma, jog komandiruojami tik teisėtai įmonėje dirbantys darbuotojai, su kuriai sudaryta galiojanti darbo sutartis; komandiruojami tik tie darbuotojai, kurie yra susipažinę su teisės aktų reikalavimais bei atitinkamos darbo tvarkos taisyklių sąlygomis ir įsipareigoję jų laikytis (Atmintinės 1 punktas); darbuotojai, atlikdami savo darbo funkcijas, įsipareigoja elgtis profesionaliai ir sąžiningai, o darbo funkcijas atlikti maksimaliai laikantis aukščiausių profesinių standartų, laikydamiesi darbdavio, rangovo/užsakovo bei kitų trečiųjų asmenų turto ir interesų apsaugos (Atmintinės 12 punktas); komandiruojami darbuotojai įsipareigoja laikytis konkrečiame objekte taikomų reikalavimų, įskaitant ir tuos, kurie susiję su darbo ir poilsio laiko režimu, darbų, sanitarinės bei gaisrinės saugos reikalavimų, taip pat privalo imtis visų objektyviai įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas rangovo/užsakovo ar trečiųjų asmenų patikėtų priemonių ir kitokio turto apsauga ir ekonomiškas naudojimas (Atmintinės 13 punktas); darbuotojai atsakingi už savo darbo laiko organizavimą, kiek to nereguliuoja darbdavio, komandiruotės šalies arba rangovo/užsakovo nustatytos taisyklės konkrečiame objekte (Atmintinės 15 punktas).

Bendrovėje galioja atsakovės 2020 m. lapkričio 3 d. patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės Nr. TV20-11-03/1 (toliau – Taisyklės), kurios nustato visų UAB „RNDV Industries“ (toliau - Įmonė) darbuotojų teises, pareigas, atsakomybę, darbo ir poilsio laiką, atostogų suteikimą, socialines garantijas, pasekmes už darbo tvarkos taisyklių pažeidimus ir paskatinimą už gerą darbą, bendrus darbuotojų saugos ir sveikatos, žalos atlyginimo, etikos, vidaus tvarkos, antidiskriminacinius, duomenų apsaugos ir kitus reikalavimus. Darbo tvarkos taisyklių tikslas yra stiprinti darbo drausmę, užtikrinti gerą darbo kokybę, didinti darbo našumą ir efektyvumą (Taisyklių 1.1 punktas). Darbo drausmė grindžiama sąžiningu, atsakingu savo pareigų atlikimu, savo tiesioginio vadovo ar Įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pavestų užduočių vykdymu ir yra būtina našiam darbui užtikrinti. Darbo drausmės laikymasis - pagrindinė įmonės kolektyvo nario elgesio taisyklė ir yra būtina našiam darbui užtikrinti (Taisyklių 1.2 punktas). Šių Darbo tvarkos taisyklių privalo laikytis visi Įmonės darbuotojai bei asmenys, nesantys darbuotojais, bet laisva valia kitu būdu įsipareigoję laikytis šių Darbo tvarkos taisyklių (Taisyklių 1.4 punktas). Jei dėl kokios nors priežasties darbuotojas negali atvykti į darbą laiku, jis privalo iš karto tą pačią dieną, informuoti Įmonės tiesioginį darbo vadovą ir atsakingą personalo specialistą ir raštu, ir žodžiu. Turint teisę neatvykti į darbą darbuotojas turi pateikti pateisinamus dokumentus iš karto tiesioginiam darbo vadovui apie savo neatvykimą į darbą (Taisyklių 2.13 punktas). Darbuotojas taip pat privalo laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą, laiku baigti darbą, laikytis įmonės nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti tiesioginio darbo vadovo nurodymus ir kt.)(Tvarkos 5.1.5 punktas); vykdyti administracijos ir jos įgaliotų asmenų, bei tiesioginio darbo vadovo nurodymus (Tvarkos 5.1.8 punktas); laikytis darbdavio, jo įgaliotų atstovų instrukcijų ir nurodymų, bendrovėje nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo, darbą atlikti tik asmeniškai ir nepavesti jo vykdymo kitam asmeniui (Tvarkos 5.1.9 punktas); imtis priemonių, įgalinančių skubiai pašalinti priežastis ir sąlygas, kurios trukdo normaliam darbui (Tvarkos 5.1.10 punktas); darbo sutarties sudarymo ir vykdymo metu nedelsiant informuoti darbdavį apie bet kokias aplinkybes, atsiradusias iki ir po šios darbo sutarties sudarymo su darbdaviu, kurios galėtų įtakoti darbuotojo darbinių pareigų vykdymą arba sąlygotų jo teisių į darbines ar socialines garantijas atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą (Tvarkos 5.1.28 punktas). neatvykus į darbą dėl ligos ar bet kokių kitų pateisinamų priežasčių, ne vėliau kaip tą pačią dieną, darbo dienos pradžioje, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui pačiam asmeniškai arba pasirūpinti, kad tai padarytų kiti asmenys. Jei yra žinoma anksčiau, kad darbuotojas negalės atvykti į darbą dėl pateisinamų priežasčių, darbuotojas privalo pranešti tiesioginiam vadovui nedelsiant po sužinojimo (Tvarkos 5.1.29 punktas).

Byloje pateikta atsakovės 2022 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-22-06-30/2 Dėl „komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) patvirtinimo. Nustatyta, jog jei komandiruotės metu Darbuotojas patiria pagrįstų protingo dydžio su Darbdaviu iš anksto suderintų papildomų išlaidų (...transporto, kelionės, ar kitų išlaidų) jos išskiriamos nuo kitų, Darbuotojui kompensuojamų išlaidų ir padengiamos Darbuotojui pateikus išlaidas pagrindžiančius pirminius dokumentus nustatytais terminais (Tvarkos II.14 punktas, II.16 punktas). Taip pat nurodyta, jog siuntimas į komandiruotę turi būti įformintas, nurodant sprendimą dėl komandiruotės priėmęs subjektas, komandiruojamas asmuo, vieta į kurią komandiruojama, komandiruotės tikslas su komandiruote susijusios išlaidos, komandiruotės išlaidų avansas (Tvarkos II.20 punktas). Darbuotojui grįžus iš komandiruotės, įforminamas papildomas įsakymas dėl dienpinigių, kitų darbuotojui priskaičiuotų sumų perskaičiavimo (Tvarkos II.21 punktas).

Byloje atsakovės pateikti duomenys bei įrodymai apie ieškovo dalyvavimą visuose būtinuose jam mokymuose, instruktažuose, apie ieškovo supažindinimą su visais įmonėje taikomais aktais. Ieškovas, pasirašydamas Darbo sutartį tai patvirtino, t. y. Darbuotojas, pasirašydamas šioje Darbo sutartyje, patvirtino, kad yra informuotas Darbdavio apie jo funkcijas, darbo sąlygas, darbdavio įmonėje galiojančią darbo tvarką, saugumo reikalavimus, perskaitė ir suprato darbdavio vidaus (lokalinius) teisės aktus, įsakymus, tvarkas, taisykles bei jam darbo funkcijoms atlikti būtinus žinoti Lietuvos Respublikos bei Darbdavio teisės aktus, ir įsipareigojo juos tinkamai vykdyti (Darbo sutarties 9 punktas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodytų aplinkybių, faktų nustatyta tvarka neginčijo, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog ieškovas darbo funkcijas atliko iš esmės komandiruočių pagrindu. Atsakovas savo veiklą vykdė daugelyje projektų, kurių metu savo darbuotojams suteikia transportą bei apgyvendinimą. Kaip nurodė atsakovė - kadangi projektai buvo ir trumpalaikiai, ir ilgalaikiai, kiekvienu konkrečiu atveju atsakovės įgaliotas asmuo – projekto koordinatorius bei ir /ar kiti atsakovės darbuotojai darbo sutartyje numatytais būdais ir priemonėmis (telefonų, el. paštu, Viber sistema) iš anksto derindavo su darbuotoju būsimo darbo projekto vietą, pradžią, apgyvendinimo, transporto ir kitus klausimus, atsakovės įsakymo pagrindu teikdavo darbuotojui nurodymą vykti į konkrečią vietą. Kaip paaiškino atsakovė, darbuotojų apgyvendinimo vietą ji stengiasi surasti kaip galima arčiau darbuotojų darbo vietos, tokiu būdu stengiantis mažinti išlaidas už transportą. Taip vyko darbo organizavimas ir su ieškovu. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos S. S., K. I.. Bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės ieškovo nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta.

Atsakovė pateikė byloje 2023 m. birželio 21 d. (darbo pradžia nuo 2023 m. birželio 22 d.), 2023 m. liepos 4 d. (darbo pradžia nuo 2023 m. liepos 7 d.) įsakymus dėl darbuotojų (nagrinėjamu atveju – G. G.) siuntimo į projektus (nagrinėjamu atveju – pastolių statytojo pareigoms). Taip pat pateikti 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 3 d. kvietimai atsakovui darbams į projektą užsienyje, kurie, kaip paaiškino atsakovės atstovas, buvo siųsti įprastiniais būdais ieškovui, kuris apie juos supažindintas tinkamai. Nurodyti atsakovės įsakymai, kvietimai darbams, jų turinys, taip pat ir jų pateikimo ieškovui bei ieškovo gavimo iš atsakovės faktai nustatyta tvarka bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, nuginčyti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų ieškovas neteikė. Atsakovė taip pat byloje pateikė ir ankstesnius, iki ginčo laikotarpio buvusius, ieškovo siuntimo į komandiruotes įsakymus bei su tuo susijusius duomenis, iš kurių matosi, jog šalys bendravo lygiai tokia pačia tvarka ir būdais teikiant/priimant darbo pasiūlymus bei organizuojant vykimą į naujas darbo vietas. Įvertinus nurodytą bei tai, kad šalys Darbo sutartimi buvo sutarę tokį duomenų, informacijos siuntimo/gavimo būdą, įvertinus taip pat ir byloje pateiktą ginčo laikotarpio šalių susirašinėjimą, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismas vertina, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie darbus naujose vietos/projektuose vietą, pradžią, kitas būtinas sąlygas (CPK 178 , 185 straipsniai).

Atsakovės 2022 m. spalio 19 d. Įsakymu „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir bendrovės patirtos žalos atlyginimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į projektų koordinatoriaus 2022 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo pastolių statytojo G. G. darbo pažeidimo, t. t. dėl DSST nesilaikymo, darbuotojo netaisyklingo darbo apsaugos priemonių dėvėjimo, konstatuota, jog darbuotojas tokiu elgesiu padarė žalos Bendrovei, todėl ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį prasižengimą padarytą per paskutinius 12 mėn.

Atsakovė (S. S.) 2023 m. birželio 13 d. raštu nurodė ieškovui, jog : „Kaip ir buvau perspėjus, projektas (duomenys neskelbtini) baiginėjasi ir klientas suteikia galimybę ... perkelti į kitą objektą“, nurodomas klientas, projekto pavadinimas, konkretus darbo vietos adresas, darbų pradžia, nurodyta gyvenamoji vieta, kelionė į darbą, tuo pačiu nurodoma ieškovui, jog lauks atsakymo iki 2023 m. birželio 15 d. ar pradės nurodytus darbus.

Atsakovės įgalioto asmens S. S. 2023 m. birželio 14 d. Tarnybiniu pranešimu atsakovė informuota, jog 2023 m. birželio 14 d. gavo pranešimą iš kliento A. O., projekto (duomenys neskelbtini), kad tą dieną pastolių statytojas nepasirodė darbe, apie neatvykimą neinformavo.

Atsakovės įgaliotas asmuo S. S. 2023 m. birželio 14 d. Prašymu „Pateikti darbo tvarkos taisyklių pažeidimo paaiškinimą“ paprašyta ieškovo pateikti paaiškinimą dėl pažeidimo ir nurodyti priežastis.

Atsakovės 2023 m. birželio 15 d. Įsakymu dėl „Įspėjimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir bendrovei patirtos žalos atlyginimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į projektų koordinatorės S. S. 2023 m. birželio 14 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo pastolių statytojo G. G. darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl DTT reikalavimų nesilaikymo, darbuotojo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties 2023 m. birželio 14 d. bei apie savo neatvykimą neinformavimo, konstatuota, jog darbuotojas tokiu elgesiu padarė žalos Bendrovei, ir ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį prasižengimą padarytą per paskutinius 12 mėn. Įsakyme nurodyta, jog jis darbuotojui išsiųstas el. paštu ir laikomas tinkamai įteiktu.

Atsakovės 2023 m. birželio 21 d. Reikalavimu pasiaiškinti atsakovė paprašė pasiaiškinti ieškovo dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą nuo 2023 m. birželio 21 d., tuo pačiu išaiškinant ieškovui, jog nepateikus pasiaiškinimo ir neinformavus administracijos per 5 darbo dienas, ieškovas bus atleistas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą : Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties). Reikalavime nurodyta, jog jis siunčiamas G. G. elektroniniu paštu : (duomenys neskelbtini).

Atsakovės darbuotojos K. I. 2023 m. birželio 22 d. Tarnybiniu pranešimu atsakovė informuota, jog nuo 2023 m. birželio 22 d. pastolių statytojas G. G. neatvyksta į darbą ir susisiekti nurodytais kontaktiniais duomenimis su darbuotoju nepavyksta, jis nepranešė bei nepateikė administracijai jokių pateisinančių dokumentų dėl neatvykimo į darbą.

Atsakovės 2023 m. birželio 22 d. Reikalavimu pasiaiškinti atsakovė paprašė pasiaiškinti ieškovo dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą nuo 2023 m. birželio 22 d., tuo pačiu išaiškinant ieškovui, jog nepateikus pasiaiškinimo ir neinformavus administracijos per 5 darbo dienas, ieškovas bus atleistas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą : Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties). Reikalavime nurodyta, jog jis siunčiamas G. G. elektroniniu paštu : (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2023 m. birželio 26 d. pasiaiškinimu nurodo, jog nėra aiškaus pasiūlymo dėl darbo vietos dėl kontaktinio asmens, kur piltis degalus ieškovui vykstant į atsakovės nurodytą darbo vietą iš jam patogiau gyventi tuo metu jo nuomojamo būsto.

Atsakovės 2023 m. liepos 3 d. Įsakymu „Dėl darbuotojo G. G. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas G. G. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą visu laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. liepos 3 d., o pareikalavus pasiaiškinimo, jo nepateikė bei nenurodė pagrįstų priežasčių pateisinančių darbuotojo neatvykimą į darbą ir su darbuotoju nepavyksta susisiekti nurodytais kontaktais, įsakyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamoje ataskaitoje nuo 2023 m. birželio 22 d. fiksuoti pravaikštas, nurodant vadybininkę K. I. su šiuo įsakymu supažindinti darbuotoją, išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu arba per „Sonaro“ sistemą.

Atsakovės 2023 m. liepos 7 d. Reikalavimu pasiaiškinti atsakovė paprašė pasiaiškinti ieškovo dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą ir neatsiliepia nurodytais kontaktais nuo 2023 m. liepos 7 d., tuo pačiu išaiškinant ieškovui, jog nepateikus pasiaiškinimo ir neinformavus administracijos per 5 darbo dienas, ieškovas bus atleistas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą : Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties). Reikalavime nurodyta, jog jis siunčiamas G. G. elektroniniu paštu : (duomenys neskelbtini).

Atsakovė 2023 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui Reikalavimą pasiaiškinti pateikiant pasiaiškinimą raštu iki 2023 m. liepos 13 d., paaiškinant ieškovui, kad nepateikus pasiaiškinimo ir neinformavus, darbdavys turi teisę priimti atitinkamą sprendimą; tuo pačiu įspėjama, kad ieškovo elgesys yra darbo tvarkos taisyklių pažeidimas ir jis gali būti atleistas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą arba DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, išaiškinant šių straipsnių esmę.

Atsakovės darbuotojos K. I. 2023 m. liepos 7 d. Tarnybiniu pranešimu atsakovė informuota, jog nuo 2023 m. liepos 7 d. pastolių statytojas G. G. neatvyksta į darbą ir susisiekti nurodytais kontaktiniais duomenimis su darbuotoju nepavyksta, jis nepranešė bei nepateikė administracijai jokių pateisinančių dokumentų dėl neatvykimo į darbą.

Ieškovas 2023 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu atsakovei (K. I.) nurodė, jog kaip jau jis minėjo 2023 m. birželio 26 d. pasiaiškinime, negavo konkretaus pasiūlymo.

Atsakovės 2023 m. liepos 13 d. Įsakymu „Dėl darbuotojo G. G. šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas G. G. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą visu laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 13 d., o pareikalavus pasiaiškinimo, jo nepateikė bei nenurodė pagrįstų priežasčių pateisinančių darbuotojo neatvykimą į darbą ir su darbuotoju nepavyksta susisiekti nurodytais kontaktais, įsakyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamoje ataskaitoje nuo 2023 m. liepos 7 d. fiksuoti pravaikštas, nurodant vadybininkę K. I. su šiuo įsakymu supažindinti darbuotoją, išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu arba per „Sonaro“ sistemą.

Atsakovės 2023 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, atsižvelgiant į personalo administravimo specialistės K. I. 2023 m. liepos 7 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo pastolių statytojo G. G. darbo pareigų pažeidimą, t. y. darbuotojo neatvykimo į darbą nuo 2023 m. liepos 7 d. be pateisinamų priežasčių visas darbo dienas, bei įvertinus padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, konstatuota, jog darbuotojas tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 5 dalies 5. 5 punktą ir 5.1.29. punktą, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu Darbuotojas atleistas iš darbo nuo 2023 m. liepos 14 d., nurodant Darbuotoja su šiuo įsakymu supažindinti pasirašytinai, nesant galimybės – el. paštu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis. Šiame įsakyme nurodyta, jog : „Šis Įsakymas Darbuotojui išsiųstas el. paštu ir laikomas įteiktu šio įsakymo išsiuntimo Darbuotojui dieną“.

Ieškovas 2023 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu atsakovei (K. I.) pranešė, kad nurodytu metu jis yra Lietuvoje, tarėsi dėl darbo priemonių grąžinimo.

Šalys byloje pateikė duomenis bei įrodymus apie šalių tarpusavio susirašinėjimą el. paštu ginčo laikotarpiu, iš kurių matosi, jog atsakovė savalaikiai ir tinkamai teikė ieškovui pasiūlymus dėl darbo vietos, taip pat įsakymus dėl komandiruočių, atsakovės surašytus reikalavimus bei kitą informaciją tiek elektroniniu paštu, tiek bendraujant su ieškovu telefonu, ir kad ieškovas ginčo laikotarpiu derėjosi su atsakove dėl papildomo apmokėjimo bei jam naudingesnių gyvenimo sąlygų. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos S. S., K. I.

Tarp šalių sudaryta 2021 m. sausio 8 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2023 m. liepos 14 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti ir šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, t. y. faktai, kad darbuotojas yra padaręs antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą; kad pirmas darbo pareigų pažeidimas buvo nustatytas; kad darbuotojui buvo suteikta galimybė dėl jo pasiaiškinti, kad per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotojas buvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą; kad pakartotinio darbo pareigų pažeidimo dieną ankstesnis darbo pareigų pažeidimas galiojo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Nustatyta, jog ieškovas į darbą neatvyko 2023 m. birželio 14 d., jo pareikalauta pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną. Ieškovas įspėtas, kad už pakartotinį tokį pažeidimą – neatvykimą į darbą, jis gali būti atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovas neatvyko į darbą taip pat ir 2023 m. birželio 22 d. - 2023 m. liepos 3 d., 2023 m. liepos 7 d. - 2023 m. liepos 14 d. Atsakovė 2023 m. liepos 14 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Įstatymas numato, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Ieškovas nepateikė atsakovui tokį ieškovo elgesį pateisinančio pasiaiškinimų, įrodymų, neįrodė neatvykimo į darbą priežasčių ir jų svarbos; taip pat ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė tai pateisinančių pasiaiškinimų, įrodymų, neįrodė ginčo laikotarpiu savo neatvykimo į darbą priežasčių ir jų svarbos, neteikė tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu jam buvo neaiškūs atsakovo jam teikti darbo pasiūlymai bei įsakymai dalyje dėl nuvykimo į objektą, tačiau ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, trukdžiusių jam pasiūlymų, įsakymų ar kitų atsakovo dokumentų gavimo dieną, ar tai sekančią ar kurią vėlesnę diena, arba ir nuvykus į naują darbo objektą atsakovės įsakymo dėl ieškovo komandiruotės pagrindu, kreiptis į atsakovą dėl neaiškių aplinkybių konkretaus aiškinimosi, duomenų bei dokumentų apie papildomas išlaidas (jei tokių būtų) teikimą atsakovei, tuo labiau, jog ieškovas teismo posėdžių metu aiškino apie jo naudojamą automobilį nuvykimui į darbo vietą, susitarus su atsakovu dėl kompensavimo už tam tikslui naudotą kurą, taip pat ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu aiškino ir apie įmonės skiriamą tam tikslui automobilį bei galiojusią praktiką keliems darbuotojams susitarus vykti į darbo vietą bendrai susitarus vienu iš jų automobiliu. Atsakovės galimas sutikimas/nesutikimas su ieškovo nurodytais reikalavimais, kuriuos tenkinus ieškovas sutiktų vykdyti atsakovės įsakymą dėl atsakovo komandiruotės į naują darbo vietą vykdymo, nesudaro ir negali sudaryti sąlygų vertinti tokių ieškovo veiksmų kaip teisėtų, sudarančių sąlygas atsakovės įsakymų dėl komandiruotės nevykdymu. Ieškovo pareiga vykdyti teisėtus Darbdavio nurodymus, įsakymus, vykti į komandiruotes bei laiku atvykti į paskirtą darbo vietą ir tinkamai atlikti jam priskirtas darbines funkcijas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė, neįrodinėjo, jog ginčo laikotarpiu atsakovės įsakymai dėl ieškovo siuntimo į komandiruotės yra/galėtų būti neteisėti, nepagrįsti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija darbdavio nustatyto darbo pareigų pažeidimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog darbo pareigų pažeidimo faktas konstatuotas teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui - darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas. Darbo pareigų pažeidimui konstatuoti ir atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo pareigų pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Darbo pareigų pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Darbo pareigų pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-472/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas (Darbuotojas), nevykdęs/neįvykdęs atsakovės (Darbdavio) įsakymų dėl vykimo į komandiruotes ir neatvykęs į paskirtą darbo vietą, nepradėjęs dirbti paskirtą dieną paskirtu laiku, o taip pat neatvykęs į paskirtą darbo vietą ir vėlesnes dienas, pažeidė pareigą informuoti Darbdavį tą pačią dieną ir žodžiu, ir raštu, jeigu dėl kokios nors priežasties jis negali atvykti į darbą laiku, pateikiant tai pateisinančius dokumentus (Tvarkos 2.13 punktas); nevykdė pareigos laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą, laiku baigti darbą, laikytis įmonės nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti tiesioginio darbo vadovo nurodymus ir kt.)(Tvarkos 5.1.5 punktas); nevykdė pareigos vykdyti administracijos ir jos įgaliotų asmenų, bei tiesioginio darbo vadovo nurodymus (Tvarkos 5.1.8 punktas); nevykdė pareigos laikytis darbdavio, jo įgaliotų atstovų instrukcijų ir nurodymų, bendrovėje nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo, darbą atlikti tik asmeniškai ir nepavesti jo vykdymo kitam asmeniui (Tvarkos 5.1.9 punktas); nesiėmė priemonių, įgalinančių skubiai pašalinti priežastis ir sąlygas, kurios trukdo normaliam darbui (Tvarkos 5.1.10 punktas); nevykdė pareigos darbo sutarties vykdymo metu nedelsiant informuoti darbdavį apie bet kokias aplinkybes, atsiradusias iki ir po šios darbo sutarties sudarymo su darbdaviu, kurios galėtų įtakoti darbuotojo darbinių pareigų vykdymą arba sąlygotų jo teisių į darbines ar socialines garantijas atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą (Tvarkos 5.1.28 punktas); nevykdė pareigos neatvykus į darbą dėl ligos ar bet kokių kitų pateisinamų priežasčių, ne vėliau kaip tą pačią dieną, darbo dienos pradžioje, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui pačiam asmeniškai arba pasirūpinti, kad tai padarytų kiti asmenys (Tvarkos 5.1.29 punktas).

Teismas daro išvadą, jog ieškovas (Darbuotojas) pažeidė darbo pareigas; nustatytos darbuotojo atsakomybei taikyti darbo pareigų pažeidimo sudėtis, t. y. ieškovas - subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (atsakovės įmonėje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Nustatytos visos drausminės atsakomybės sąlygos: ieškovo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Ieškovo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Nagrinėjamu atveju neteisėtu ieškovo elgesiu pripažįstamas elgesys, kuris prieštarauja nustatytoms atsakovės darbo tvarkos taisyklėms. Ieškovo darbo pareigų pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-472/2008).

Pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad buvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Darbdavys atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo - darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nutraukta pagrįstai ir ieškovas yra teisėtai atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo pačiu įvertinama ir tai, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atsakovas įvykdė pareigą numatytą DK 58 straipsnio 4 - 6 dalyse. Teismas taip pat vertina, jog atsakovė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu priėmė tinkamai įvertinusi ieškovo pažeidimų sunkumą ir padarinius (atsakovės įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis dėl įsipareigojimų užtikrinti darbuotojų siuntimą darbui bei atsakovės įsakymuose konstatuotą dėl šių veiksmų atsiradusią žalą), padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, ieškovo elgesį bei ankstesnes nuobaudas ir darbo rezultatus iki pažeidimų. Taigi nagrinėjamas ieškovo atleidimas iš darbo buvo proporcinga ieškovo pažeidimui priemonė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje atsakovė taip pat pateikė duomenis bei įrodymus apie ginčo laikotarpiu ieškovo paskaičiuotą bei mokėtą/išmokėta darbo užmokestį, kitas ieškovui mokėtas išmokas, susijusias su ieškovo darbinių pareigų atlikimu. Duomenų bei įrodymų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nepilnai/netinkamai/ nesavalaikiai mokėjo/išmokėjo ieškovui darbo užmokestį ar/ir su juo susijusias kitas išmokas, ieškovas neteikė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo reikštos bendro pobūdžio abejonės, jog jam galėtų/turėtų būti mokamos/išmokomis didesnės išmokos, nepagrįstos byloje tirtais įrodymais. Ieškovas tokio/tokių reikalavimų nei Darbo ginčų komisijoje, nei teikiant ieškinį teisme tokių reikalavimų nereiškė, tokių aplinkybių neįrodinėjo. Įvertinus atsakovės byloje pateiktus duomenis bei įrodymus apie ginčo laikotarpiu ieškovui skaičiuotą/išmokėtą darbo užmokestį bei su juo susijusias išmokas, nesant kitų byloje tai paneigiančių įrodymų, teismas daro išvadą, jog su ieškovu jo atleidimo iš darbo dienai buvo pilnai atsiskaityta (CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nėra teisinio pagrindo tenkinti kitų, su nurodytu reikalavimu tiesiogiai susijusių reikalavimų, todėl jie netenkintini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taip pat teismui nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų atleidžiant ieškovą iš darbo, atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškovui neturtinę žalą, be to tokios žalos bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės ir neįrodinėjo bei neįrodė, tik apsiribojo šio reikalavimo pateikimu bei teismo posėdžio metu šioje dalyje paaiškindamas, jog jis taip mano, jog neturtinė žala yra jam padaryta ir ji turi būti atsakovės jam atlyginta, todėl ir šioje dalyje ieškinio tenkinti nėra pagrindo (DK 218 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad teismas ne kartą siūlė ieškovui teikti nagrinėjamoje byloje papildomus įrodymus, tačiau ieškovas jų teikti nepageidavo, nenurodė, kokiu būdu teismas galėtų jam padėti rinkti įrodymus, kurių jis pats negali pateikti. Tuo pačiu įvertinama ir tai, kad ieškovui ne vieną kartą buvo siūloma kreiptis dėl jo teisinio atstovavimo šioje byloje į advokatą, advokato padėjėją, tačiau ieškovas tai daryti nepageidavo, nurodė, jog savo interesus nagrinėjamoje byloje atstovaus jis pats.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją siųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir daro ministerijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriui (Algirdo g. 19, LT – 03607 Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėjas Raimondas Dilys