Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 32 MGL, tai yra 1 600,00 eurų bauda, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios bei įpareigojant R. P. jam paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio. 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia šeimos narei – motinai V. P. sudavė du kartus ranka į veido sritį ir po to sugriebęs jai už plaukų tempė, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, ir sukėlė fizinį skausmą.

R. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad dėl girtumo visko gerai neatsimena, tačiau kumščiu sudavė mamai. Mamai užkirto. Ranka jai sudavė į veidą du kartus. Sudavė gal kumščiu, gal delnu. Paties sudavimo momento nelabai prisimena. Jam mama pasakė, kad jis ją tempė už plaukų. Pripažįsta, kad tokį veiksmą galėjo atlikti. Mama papasakojo, ką jis padarė. Sužalojimai buvo padaryti dešinės pusės poakyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 31 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis veikos metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Jis pirmos apklausos metu davė netikslius parodymus, todėl juos nori patikslinti. Nuo šių metų vasario mėnesio gyvena pas savo motiną V. P. ir jos sugyventinį A. D., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis oficialiai niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dirba pavienius darbus. Jis su mama ir jos sugyventiniu A. sutaria gerai. Barniai tarp jo ir mamos būna retai. Alkoholį vartoja ne dažnai. 2019 m. gruodžio 25 apie 11 val. jis nuėjo pas dėdę V. į svečius. Pas dėdę gėrė alkoholį. Namo grįžo apie 15 val. Kai grįžo į namus, iš jų išvažiavo svečiai. Matė, kad jo mama ir A. buvo išgėrę alkoholio. Jis taip pat parsinešė alaus, kurį gėrė su A. Norėjo išgerti alaus ir mama. Tačiau jai nedavė, todėl tarp jų kilo konfliktas. Jis tuo metu sudavė jai ranka smūgį į veidą, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti. Kiek prisimina, lyg sudavė vieną smūgį, tačiau jei ji sako, kad du, tai gal jis antro neprisimena. Ar mamą tempė už plaukų, pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo temti, kadangi vyko konfliktas. Po to mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį išsivežė. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Ankščiau prieš mamą nėra smurtavęs. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs per daug alkoholio (b. l. 84-85).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 25 d. sūnus išėjo pas dėdę į svečius, o ji su sugyventiniu laukė atvykstančių iš Kauno svečių. Su svečiais pasėdėjo, truputį išgėrė. Apie 17 val. grįžo sūnus ir parsinešė alaus, gėrė. Atėjęs pasakė, kad sesuo jam turi atsiųsti papildymą. Sesuo tą papildymą atsiuntė ne jam į telefoną, o jai. Dėl to kilo konfliktas, kadangi jam diktavo numerį, o jis pradėjo rėkti, kad ne jam atsiuntė, o jai. Konflikto priežastis buvo dėl papildymo. Jis rėkė, o ji prašė, kad nutiltų. Tuomet jis atėjo iš virtuvės ir griebė ją, jie susibarė. Sūnus jai du kartus sudavė ranka į kairę akį bei sugriebė už plaukų ir tempė. Po to po akimi buvo mėlynė. Tuo metu iš lauko atėjo A. D. Kai A. jį atplėšė nuo jos, tai sūnus užsimojo suduoti ir jam. Ją traukė už plaukų, tačiau plaukų neišpešė. Sūnus labai konfliktuoja, bet smurtavo pirmą kartą. Kartu su juo nebegyvena ir nenori, kad jis ateitų. Sūnaus bijo, nors jam atleidžia. Po suduotų smūgių bei plaukų tampymo skaudėjo.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine V. P. Šiuo metu kartu gyvena ir jos sūnus R. P. R. P. niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. Kai R. būna blaivus, o taip būna retai, tai su juo sutaria gerai. R. su V. dažnai barasi. 2019 m. gruodžio 25 d. rytą R. išėjo iš namų. Pas juos į namus buvo atvykę svečių, visi vaišinosi. Vakare, apie 17 val., išvažiuojant svečiams, į namus grįžo neblaivus R. ir parsinešė alaus. Grįžęs į namus, pradėjo konfliktuoti su V. dėl nereikšmingų dalykų. Paskui jis išėjo į lauką ir, būdamas lauke, išgirdo kambaryje triukšmą. Tada suprato, kad kažkas įvyko. Įėjęs į kambarį, kuriame buvo V., pamatė, kad, ją sugriebęs už plaukų, tempia R. Tada jis stojo ginti V., nustūmė nuo jos R. ir pradėjo šaukti ant R., ką jis daro. Tada R. paleido V. plaukus. Matė, kad virtuvėje numesti nuo stalo indai, maistas. Suprato, kad taip pasielgė R. Prieš jį R. nesmurtauja, nes bijo, kad jo neišvytų iš savo namų. V. iškvietė policijos pareigūnus. Kai R. atstūmė nuo V., matė kad V. veide prie kairės akies raudona ir ji skundėsi, kad jai skauda kairę akį. Ji jam sakė, kad R. sudavė ranka du kartus į kairę veido pusę ir pataikė į kairę akį. Taip pat skundėsi, kad skauda galvą nuo to, kaip R. tempė sugriebęs už plaukų. Kaip sudavė smūgius V. R., jis nematė, matė, tik kaip tempė už plaukų (b. l. 36-37).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. P. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas veikiant kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina (b. l. 33-34).

Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. P. paaiškino, kad jos sūnus R. P. nuolat girtuokliauja, nesirūpina buitimi. Kilus konfliktui, jai sudavė du kartus kumščiu į veido sritį, kairį skruostą ir pradėjo tampyti už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant smurtą patyrusio asmens kairio skruosto matyti žymė. Smurtą patyrusio asmens neblaivumas – 1,02 promilės. Smurtu įtariamas asmuo taip pat neblaivus – 2,05 promilės (b. l. 17-20).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi įrodyta, jog R. P. panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – mamos, atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sudavė du smūgius į veido sritį ir po to sugriebęs tempė už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akies kraujosruva odoje ir kairės pusės akies viršutiniame voke, ir sukėlė fizinį skausmą. Vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. P. praeityje teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (b. l. 43-54), baustas administracine tvarka (b. l. 55-62), dirbantis pagal verslo liudijimą, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 67). R. P. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu, kaltę neigė, teismo posėdžio metu kaltę prisipažino, tačiau paaiškino, kad dėl girtumo gerai nusikaltimo aplinkybių neprisimena. Toks nenuoseklus kaltinamojo parodymų apie įvykio aplinkybes davimas nesudaro pagrindo išvadai, jog jis prisipažino ir gailisi, bei laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus R. P. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės rūšys kaltinamojo elgesio nepakeitė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji prašė bausmę sušvelninti, pats kaltinamasis nurodė, kad dirba ir išlaiko tris savo nepilnamečius vaikus. Byloje esantys duomenys, apibūdinantys veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, rodo, kad R. P. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą.

Teismo vertinimu, R. P. suteiktina galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laiku: neišvykti iš už gyvenamosios vietovės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), taip pat įpareigojant gyventi skyriumi ir nesiartinti arčiau kaip 10 metrų prie nukentėjusiosios V. P. (BK 72¹ straipsnis), bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2019 m. gruodžio 26 d. nutarimu kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 20.32 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 17.45 val. (vieną parą) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams (šešiems) mėnesiams įpareigojant R. P:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu per visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu per bausmės atidėjimo laiką gyventi skyriumi ir nesiartinti arčiau kaip 10 metrų prie nukentėjusiosios V. P.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 20.32 val. iki 2019 m. gruodžio 26 d. 17.45 val. (vieną parą), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.