Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Largus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalies, kuria priteista ieškovui BRACIA MROZIK Sp.z.o.o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Largus“ bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-1690-253/2013 pagal ieškovo BRACIA MROZIK Sp. z.o.o ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Largus“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos ir vertimo išlaidų priteisimo pagrįstumo, ginčą teisme inicijavusiai šaliai atsisakius nuo ieškinio.

CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka ir proporcijos tarp byloje dalyvaujančių asmenų tuo atveju, kai ginčas yra išnagrinėjamas iš esmės, priimant byloje galutinį teismo sprendimą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Analogiška pareiga atsižvelgti tiek į šalių procesinį elgesį, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismui yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese) turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius nuo ieškinio dėl tos priežasties, kad apeliantas sumokėjo didžiąją dalį skolos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimą, padarė išvadą, kad apeliantas privalo jas atlyginti, kadangi ieškinio reikalavimas įvykdytas po ieškinio pateikimo teismui. Nėra prielaidų nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Užbaigdamas šią bylą ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas neturėjo jokių duomenų apie šalių nesąžiningą elgesį, o bylinėjimosi išlaidas paskirstė turėdamas vien įrodymus apie ieškinio pateikimą 2013-11-15 ir dalies ieškinio reikalavimų patenkinimą po ieškinio padavimo, t.y. 2013-11-19 (b.l. 113). Tokių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad skola buvo sumokėta po ieškinio pateikimo. Todėl įvertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme teisingumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas remiasi ir po skundžiamos nutarties priėmimo šalių pateiktais įrodymais. Tik taip bus galima nustatyti šalių pagrįstą ar, atvirkščiai, neapdairų procesinį elgesį, kartu užtikrinant šalių procesinių teisių lygiateisiškumo, įskaitytinai ir antrosios ginčo šalies (apelianto) teisę būti išklausytam, principo įgyvendinimą (CPK 12 str., 17 str.).

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalių pasiektas susitarimas teisiškai įpareigojančiu aktu, jame nustatomos abipusės teisės ir pareigos. 2013-01-28 ieškovo pranešimas apeliantui (b.l. 126), faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės BZ WBK Faktor Sp.z.o.o. raštas (b.l. 124) bei 2013-11-20 ieškovo išsiųstas elektroninis laiškas apeliantui (b.l. 129-131) pagrindžia apelianto nurodomą aplinkybę, kad ieškovas jam buvo nustatęs būtent 90 dienų atsiskaitymo terminą. Dar daugiau, ieškovas rašytine forma garantavo, kad 90 dienų laikotarpiu nuo atitinkamos sąskaitos išrašymo dienos nesieks gautinų sumų iš apelianto įmonės išieškojimo (b.l. 126). Įrodymų, patvirtinančių ieškovo atsikirtimo argumentus, kad 90 dienų atsiskaitymo terminas taikomas ne visuomet, kad taikomos išlygos, jeigu tarp šalių kiltų ginčų, byloje nepateikta. Esant tokia sulygtai atsiskaitymo tvarkai, konstatuotina, kad 2013-07-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11) turėjo būti apmokėta 2013-10-18, o 2013-08-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. FA/586/2013 (b.l. 33) turėjo būti apmokėta 2013-11-21.

Kita vertus, apeliantas, teikdamas skundą, jame nurodė, kad 2013-07-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apmokėta laiku (2013-10-18) atsiradus šalių ginčui dėl pateiktų prekių kokybės bei vykusių derybų dėl prekių kainos mažinimo. Tokias apelianto argumentus patvirtina ir šalių tarpusavio susirašinėjimas (b.l. 136-155). Iš 2013-10-31 elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovas, patikslindamas mokėtiną sumą pagal išrašytą 2013-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ją sumažinęs), priminė apeliantui, kad šis jau dvi savaites vėluoja susimokėti (b.l. 155). Apeliantas skunde pripažino ir tai, kad po derybų dėl kainos sumažinimo, pardavus jam nekokybiškas prekes, ankstesnę sąskaitą patikslinanti sąskaita-faktūra Nr.FKOR/23/2013 (b.l. 14-16) atsiųsta jam 2013-10-31 (b.l. 121).

Sąskaitos-faktūros turi būti apmokamos pagal šalių sutartą tvarką ir terminus. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad 2013-07-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), net ir patikslinta bei pateikta atsakovui 2013-10-31, ieškinio padavimo dienai (t. y. 2013-11-15) jau turėjo būti apmokėta, o atsiskaitymo už joje įvardintas prekes terminas buvo pasibaigęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad neatsiskaitymą šiuo atveju sąlygojo išimtinai paties ieškovo kaltė. Vadinasi, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą bent dėl vienos 2013-07-20 PVM sąskaitos-faktūros nesavalaikio apmokėjimo, prašydamas ginti jo pažeistas teises teismine tvarka, dėl ko nesąžiningo jo elgesio konstatuoti negalima. Verslo subjektams sklandžios ūkinės–komercinės veiklos užtikrinimui yra svarbus kiekvienas savalaikis atsiskaitymas, todėl ieškovas nepiktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, juo labiau, kad susirašinėjimo metu nuolat primindavo apie jam aktualų, atsižvelgiant į pakankamai ilgą atsiskaitymo terminą, sąskaitų-faktūrų apmokėjimą. Ieškovo kreipimasis į advokatą kitoje užsienio valstybėje atitinka protingumo kriterijų, nes teisių gynimas be kvalifikuoto teisininko kitoje šalyje būtų komplikuotas ir sudėtingas. Taip pat neabejotina, kad rengiant teismui procesinius dokumentus būtina teikti ir jų vertimus į valstybinę kalbą (CPK 113 str.). Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir procesinių dokumentų vertimui atlikti iš dalies buvo sąlygotos būtent atsakovo delsimo vykdyti prievolę laiku.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis turėjo pagrindą kreiptis į teismą ir dėl antrosios PVM sąskaitos-faktūros Nr. FA/586/2013 apmokėjimo. Priešingai, antrosios sąskaitos apmokėjimo terminas ieškinio pareiškimo metu akivaizdžiai nebuvo suėjęs, be to, ir dėl pagal šią sąskaitą parduotų prekių kokybės vyko ginčas, o pati sąskaita buvo vėliau patikslinta (b.l. 33-35, 36-37). Taigi su šiuo reikalavimu susijusių ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliantui pareiga atlyginti neatsirado.

Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies, atsižvelgtina į tokias išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus (b.l.99-106) bei į aplinkybę, kad tik vienu iš dviejų atveju ieškovo elgesys, kreipiantis į teismą, procesiniu aspektu buvo pateisinamas ir sąlygojantis tokių išlaidų atsiradimą (CPK 94 str. 1 d.). Ieškovo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis (b.l. 104-105) atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus (8.2 p.), tačiau pirmosios instancijos teismo priteista 966,78 Lt suma mažintina pusiau. Taip pat per pusę mažintinos ir 503,36 Lt vertimams apmokėti (b.l. 101-102) skirtos išlaidos. Atitinkamai skundžiama nutartis iš dalies pakeistina, sumažinant bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį nuo priteistos 1382,78 Lt sumos iki 735,07 Lt ([966,78 Lt : 2] + [503,36 Lt : 2]) (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Apelianto prašymas skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c.b. 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju tyčinis nesąžiningas ieškovo elgesys nenustatytas, o apelianto teiginiai, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesine teise kreiptis į teismą, yra paneigti argumentais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas jau išvardino.

Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, prašo teismo priteisti 317,63 Lt dokumentų vertimo ir 1000 Lt teisinių paslaugų išlaidų (b.l.134-135, 156-161). Atskirąjį skundą tenkinant iš dalies, apelianto naudai iš ieškovo priteistina proporcinga šių išlaidų dalis (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str.), atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.15 p. nuostatą, kad maksimalus priteistinas už atskirąjį skundą išlaidų dydis yra 500 Lt. Taigi iš viso apeliantui priteistina 408,82 Lt Lt ([500 Lt : 2] +[317,63 Lt : 2]) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ieškovas savo prašymo priteisti jam bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepagrindė tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl šis jo prašymas negali būti patenkintas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria iš UAB “Largus“ buvo priteista 1382,78 Lt bylinėjimosi išlaidų BRACIA MROZIK Sp.z.o.o. naudai, pakeisti, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 735 (septynių šimtų trisdešimt penkių) litų 07 centų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš BRACIA MROZIK Sp.z.o.o. 408 (keturis šimtus aštuonis) litus 82 centus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB “Largus“ naudai.