Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui M. G., administracine tvarka kaltinamai (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) L. A., jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. A., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, UAB „D“ direktorės, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A., būdama UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos ir veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini) direktore, t. y. įmonę atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų:

- nes laikotarpiu nuo 2019-06-02 iki 2019-06-28 (imtinai) leido dirbti UAB „D“

A. Č. vairuotojo – ekspeditoriaus darbą, kai šis darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – įmonei nuosavybės teise priklausančiais autovežiais Mercedes -B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Belgijos Karalystę bei iš Belgijos Karalystės bei Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno naudotus automobilius, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su A. Č. nesudarė rašytinės darbo sutarties formos bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punkto bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje;

- nes UAB „D“ dirbančiam transporto vadybininkui A. J. už kvalifikuotą darbą 2019 m. birželio mėnesį mokėjo mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, būtent: pagal 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis A. J. dirbo 19 valandų per šį mėnesį, tačiau atlyginimo paskaičiavimo žiniaraštyje už minėtas 19 valandų priskaičiuota tik 39,00 Eur, t. y. 2,05 Eur už valandą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019 m. sausio 1 d. yra nustačiusi 3,39 Eur minimalų valandinį atlygį, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1, 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

L. A. teismo posėdyje pripažino padariusi anksčiau aprašytus nusižengimus, paaiškino, kad darbo sutartį su protokole nurodytu darbuotoju A. Č. nesudarė, nes šis norėjo įsitikinti, ar šį darbą jis sugebės dirbti. Be to, A. Č. nenorėjo prarasti išmokų gaunamų iš Užimtumo tarnybos. Ji žinojo, kad asmuo gali dirbti įmonėje tik sudarius, pasirašius nustatytos formos rašytinę darbo sutartį. Šiuo metu jos vadovaujamoje įmonėje visi darbuotojai dirba legaliai. Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo paaiškino, jog šį pažeidimą padarė iš esmės dėl aplaidumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnis įmonės direktorius su A. J. susitarė, jog šiam bus mokamas 39,00 Eur per valandą darbo užmokestis. Įmonės buhalterė pagal aktualų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą A. J. už 2019 m. birželio mėnesį minimalų valandinį atlygį nepaskaičiavo. Jai (L. A.) niekas nesakė, jog daromas, padarytas darbo užmokesčio apskaičiavimo pažeidimas. Tačiau pripažįsta, jog ji atsakinga už teisingą darbo užmokesčio apskaičiavimą įmonės darbuotojams. Atkreipė dėmesį į tai, jog įmonė su A. J. už darbą atsiskaičiusi visiškai. Atkreipė dėmesį į tai, jog ji įmonę įsigijo palyginus neseniai, įmonėje dirba šeši darbuotojai, įmonės turtinė padėtis nėra gera. Ji gauna minimalų darbo užmokestį. Be to, Darbo inspekcijos pareigūno 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu įmonei paskirta 868,00 Eur bauda.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas prašė pripažinti L. A. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai minimalią baudą, numatytą sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

L. A. kaltė dėl anksčiau aprašytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR-P-1532-2019, A. Č. 2019-08-07 rašytiniu paaiškinimu pareigūnui, I. G. 2019-09-02 rašytiniu paaiškinimu pareigūnui, 2019-09-02 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), VDO (tachografo) duomenimis, Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, darbo sutartimi su A. J., L. A. rašytiniu ir teismo posėdyje duotu paaiškinimais.

2016 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. 2016-18825 patvirtinto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo sutarties požymiai: tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal minėto straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 1 dalį darbo sutartyje turi būti fiksuotos būtinosios darbo sąlygos, taip pat gali būti įtvirtintos papildomos darbo sąlygos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

2019 m. rugsėjo 2 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo baigtas atlikti nelegalaus darbo patikrinimas UAB „D‘. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „D“ laikotarpiu nuo 2019-06-02 iki 2019-06-28 (imtinai) dirbo A. Č. vairuotojo – ekspeditoriaus darbą, – įmonei nuosavybės teise priklausančiais autovežiais Mercedes -B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco Eurocargo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Belgijos Karalystę bei iš Belgijos Karalystės bei Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno naudotus automobilius, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su A. Č. UAB „D“ atsakingas asmuo, šiuo atveju L. A., nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties bei ji nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Be to patikrinus IĮ „S“ apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad apie šio asmens draudimą duomenų nėra (b. l. 6, 7).

Pagal Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenis 2019 m. birželio 1 d. UAB „D“ darbuotojų sąraše nebuvo A. Č., jis nėra įtrauktas į įmonės 2019 m. birželio mėnesio darbo grafiką. (b. l. 9, 15).

Teismas įvertinęs patikrinimo akte, A. Č. paaiškinime nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu L. A. duotus paaiškinimus, sprendžia, kad A. Č. darbo laiko faktas nuo 2019-06-02 iki 2019-06-28 (imtinai) UAB „D“ įrodytas.

Minėtu laiku A. Č. dirbo UAB „D“ vairuotojo – ekspeditoriaus darbą. A. Č. ir L. A. buvo susitarę dėl darbo užmokesčio, t. y. 500 Eur už vieną reisą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino L. A.. Todėl teismas konstatuoja, kad A. Č. veiklai buvo būdingi darbo sutarties požymiai: jis dirbo darbdavio naudai, susitaręs su UAB „D“ direktore L. A. dėl darbo vietos, darbo pobūdžio, atlyginimo.

Kadangi A. Č. atliko darbo funkcijas nuo 2019-06-02 iki 2019-06-28 (imtinai), kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, UAB „D‘ direktorė L. A. leisdama jam minėtą laiką dirbti, pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punkto bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. rugsėjo 2 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „D“ dirbančiam transporto vadybininkui A. J. už kvalifikuotą darbą 2019 m. birželio mėnesį mokėjo mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, būtent : pagal 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis A. J. dirbo 19 valandų per šį mėnesį, tačiau atlyginimo paskaičiavimo žiniaraštyje už minėtas 19 valandų priskaičiuota tik 39,00 Eur, t. y. 2,05 Eur už valandą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019 m. sausio 1 d. yra nustačiusi 3,39 Eur minimalų valandinį atlygį. Pagal UAB „D‘ darbo sutartį A. J. mokamas 30 Eur mėnesinis atlyginimas, šis mokamas 2 kartus per mėnesį, - 1-15 ir 25-30 dienomis, nustatytas ne visas darbo laikas – 1 darbo valanda per dieną. Pagal UAB „D“ atlyginimų priskaičiavimą A. J. 2019 m. birželio mėnesį dirbo 19 valandų, jam priskaičiuota atlyginimo 39,00 Eur. (b. l. 6, 7, 11, 15).

Teismas įvertinęs patikrinimo akte, minėtoje darbo sutartyje ir atlyginimų priskaičiavimo dokumente nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu L. A. duotus paaiškinimus, sprendžia, kad UAB „D“ dirbančiam transporto vadybininkui A. J. už kvalifikuotą darbą 2019 m. birželio mėnesį mokėjo mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, būtent : pagal 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis A. J. dirbo 19 valandų per šį mėnesį, tačiau atlyginimo paskaičiavimo žiniaraštyje už minėtas 19 valandų priskaičiuota tik 39,00 Eur, t. y. 2,05 Eur už valandą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019 m. sausio 1 d. yra nustačiusi 3,39 Eur minimalų valandinį atlygį, todėl UAB „D‘ direktorė L. A., neužtikrindama teisingą darbo užmokesčio apskaičiavimą A. J., pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1, 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, tai, kad ji nėra bausta administracine tvarka, neteista, dirba. Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nurodytus nusižengimus ir gailisi, ir jog padėjo juos išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir į tai, kad L. A. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, jog palyginus neseniai pradėjo verslą, jog jos vadovaujamojoje įmonėje be jos dirba dar penki darbuotojai, o nėra duomenų, jog įmonės turtinė padėtis gera, jog ji gauna minimalų darbo užmokestį, bei įvertinus tai, kad nusižengimus padarė esant susiklosčiusiai nepalankiai situacijai, - jog šiuos padarė nepiktybiškai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos L. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir jai paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 23 straipsniu, 25 straipsniu, 34 straipsniu, 35 straipsniu, 629 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutarė:

pripažinti L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą;

pripažinti L. A. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 100 (šimto) eurų dydžio baudą.

Taikyti ANK 38 straipsnio taisykles ir L. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti L. A., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo nurodyme, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, nurodant bylos Nr. A5.-978-503/2019 ir ROIK Nr. 19105181663).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.