- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 1-102-649/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40978-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, advokatui gynėjui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant nukentėjusiajai A. S. (apie posėdį informuota), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ten pat ir deklaruota gyvenamoji vieta, išsiskyręs, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-04-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta 10 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2017-08-11 laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1, 71 promilės girtumo), kumščiu trenkė vieną kartą sugyventinei A. S. į kairės rankos žasto sritį, po to tampė už plaukų ir su malka sudavė smūgius pakaušį, į dešinės kojos kulkšnį, į kairės rankos žasto sritį, tokiu būdu savo šeimos narei, nukentėjusiajai A. S. sukėlė fizinį skausmą.
V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Girtaudavo kartu su A. S., tačiau alkoholinių gėrimų jai nepakakdavo. Jis nesutiko pirkti daugiau alkoholio, kilus žodiniam konfliktui nesusivaldė ir prieš sugyventinę panaudojo smurtą, prieš nukentėjusiąją atliko visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, supranta, jog jau trečią kartą pasielgė netinkamai. Daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, nes A. S. nebegyvena su juo. Šiuo metu nedirba, greitai registruosis darbo biržoje.
Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu taip pat sutiko prokurorė ir gynėjas.
V. S. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Nukentėjusiosios A. S. parodymais, kuri nurodė, kad 2017-08-11 iš ryto su V. S. namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. pradėjo konfliktuoti, prašė, kad V. S. nueitų į parduotuvę nupirkti alaus, jis nėjo. Todėl ji supyko, ant jo rėkė, tada V. S. ranka vieną kartą trenkė į kairės rankos žasto sritį. Juto skausmą, verkė ir nuėjo miegoti. Pamiegojo apie valandą, atsikėlus nuėjo į pavėsinę, ten buvo V. S.. Gėrė toliau, alaus mažėjo, todėl vėl prašė, kad V. S. nueitų į parduotuvę. Jis nėjo, todėl vėl toliau konfliktavo. Jis kumščiu ėmė trankyti į stalą, metė iš pykčio stalą, stalas sulūžo. Išsigandusi nuėjo į kambarį, V. S. atėjo iš paskos. Paėmė malką, buvusią prie pečiaus, ir vieną kartą trenkė jai į pakaušį, labai skaudėjo, ėmė bėgti kraujas, prašė verkdama, kad jos nemuštų, bet jis toliau mušė su malka. Vieną kartą trenkė į dešinės kojos kulkšnį, vieną kartą į kairės kojos blauzdą iš priekio ir vieną kartą į kairės rankos žasto sritį. Labai skaudėjo, daug kartų maldavo, kad jos nemuštų. Tada jis malką numetė, paėmė mažesnį kirvį ir metė į ją, tačiau nepataikė. Ji pabėgo į lauką, po to nuėjo V. S. miegoti. Dar prieš pradedant mušti, V. S. ją tampė už plaukų, skaudėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimų nesikreips, ieškinio nereikš, nori, kad jis grįžtų į namus (b. l. 21).
Liudytoja A. A. parodė, kad 2017-08-11 vakare, tarp 20-21 val., (duomenys neskelbtini), dirbo savo kieme ir išgirdo rėkimus, šaukimus: „gelbėkit, skauda"‘. Suprato, kad riksmai sklinda iš kaimynystėje gyvenančio V. ir jo draugės A. kiemo. Tuos šauksmus girdėjo gal apie valandą laiko. Nebeiškentusi rėkimų, ėjo pažiūrėti ir gelbėti A. Atėjusi į kiemą, pamatė pavėsinėje ant žemės gulinčią A. ir prie jos pasilenkęs kažką darė V.. A. vis kartojo, kad jai skauda. Ji pradėjo gėdyti V. sakydama, kad nustotų mušti A., ką jis daro. Tada jis išbėgo iš pavėsinės ir plūsdamas pradėjo ją vyti iš kiemo. Išsigandusi parėjo į namus ir bandė skambinti policijai, tačiau namuose labai prastas ryšys, negalėjo iškviesti pagalbos. Gal po valandos vėl išgirdo A. balsą, ji sakė, kad nemuštų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Daug kartų girdėjo, kaip V. mušė Andželiką, dažniausiai tai būna, kai gauna pašalpas (b. l. 26-27).
Liudytoja R. V. parodė, kad 2017-08-11 apie 20.30 val. girdėjo riksmus iš V. ir A. S. namų (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip A. S. rėkė „atiduok kortelę, nes duš langai“. Dienos metu kaimynė A. A. matė, kaip jie mušėsi, ėjo jų skirti. Girdėjo tik riksmus, bet konkrečių žodžių negali pasakyti. Po to girdėjo mušimo garsus kaip pliaukšėjimus. Pagalvojo, kad V. S. muša A., nes ne vieną kartą yra mačiusi, kaip V. S. ją muša (b. l. 24).
2017-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas kirvis (b. l. 7-16).
2017-08-11 Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ties galvos sritimi, ties pakaušiu, kraujuojanti kirstinė žaizda. Ant kairės blauzdos kraujuojanti žaizda, ant kairės rankos matyti į kraują panašios žymės (b. l. 28-31).
Blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 22.17 val. V. S. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 42).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad V. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Nors šiuo metu, kaip nurodė V. S., su A. S. nebegyvena, nusikalstamos veikos padarymo metu su nukentėjusiąja gyveno kartu kaip sugyventiniai, iš viso kartu pragyveno ketverius metus. V. S. prieš sugyventinę A. S. vartojo smurtą – ranka smūgiavo į ranką A. S., sudavė malka smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu A. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaip nurodė V. S., jis girtaudavo kartu su A. S., ir konfliktai kildavo dėl to, kad jis daugiau nebeleisdavo A. S. vartoti alkoholinių gėrimų. Tokius V. S. parodymus teismas vertina kaip bandymą pateisinti netinkamą elgesį – smurto negalima pateisinti jokiais veiksmais, tiesiog nereikia pradėti vartoti alkoholinius gėrimus, o tada nereikės konfliktuoti norint baigti girtavimą.
V. S. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltininko parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais rašytinais įrodymais, taip pat A. S. apžiūros protokolu.
Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.
Dėl bausmės.
V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.
V. S. teisiamas trečią kartą ( b. l. 48-49, 50-51), teistumas neišnykęs, visas nusikalstamas veikas V. S. yra padaręs prieš A. S.. V. S. yra baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( b. l. 45-46).
V. S. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gana neigiamai ( b. l.44)- nurodyta, kad esantis savanaudis, alkoholį vartoja nesaikingai, nesustoja, kol baigiasi pinigai, apsvaigęs tampa grubus, nevaldo emocijų, pyktį išlieja ant silpnesnių.
Remiantis LR BK 27 str., V. S. yra recidyvistas, nes naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą. V. S. 2017-03-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ( du epizodai, smurtas prieš A. S.), taip pat V. S. 2017-05-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš A. S.). V. S. abiem atvejais paskirta viešųjų darbų bausmė, naują nusikalstamą veiką V. S. padarė neatlikęs paskirtos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę ir aplinkybę, kad V. S. nebegyvena su nukentėjusiąja.
Prokurorė V. S. prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą, gynėjas prašė skirti viešųjų darbų bausmę.
V. S., kuris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. S., skirtina laisvės atėmimo bausmė. Viešųjų darbų bausmė V. S. neskirtina, nes tokia bausmė nepakeitė V. S. elgesio ir neužkirto kelio naujai nusikalstamai veikai. Pastebėtina, kad ši baudžiamoji byla teisme nagrinėjama todėl, kad V. S. paprašė surengti bylos nagrinėjimą teisme po baudžiamojo įsakymo priėmimo. V. S. nesutiko su jam paskirta 90 parų arešto bausme. Tačiau skiriama bausmė turi turėti asmens elgesiui poveikį. Vienas iš bausmės tikslų – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet tą ir kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Prašymas po baudžiamojo įsakymo priėmimo surengti bylos nagrinėjimą teisme neturėtų būti vertinamas kaip pageidavimas dėl kuo švelnesnės bausmės, nes įsakyme būna nurodyta, jog gali būti paskirta ir bet kuri kita bausmė. Todėl V. S., nekeičiančiam elgesio ir nedarančiam išvadų iš švelnesnių bausmių, skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, teismo nuomone, bausmės vykdymas V. S. gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. S. neturi kriminalinės praeities, iki bendro gyvenimo su A. S. jis nė karto nebuvo teistas. Kaip nurodė V. S., su A. S. jis gyveno apie ketverius metus, ir per tą laiką jau trečią kartą teisiamas dėl smurto prieš A. S.. V. S. yra brandaus amžiaus ( 56 metai), iki gyvenimo su A. S. nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams ir nedarė teisės pažeidimų, todėl darytina išvada, kad jam netikslinga kartu gyventi su A. S.. Būtent šią aplinkybę V. S. ir nurodė teismo posėdyje – jis nebegyvena su A. S., kurią yra išregistravęs iš namų, A. S. išsikėlusi į (duomenys neskelbtini) kaimą.
V. S. nebegyvenant su A. S., teismo nuomone, jo socialinis pavojingumas sumažėja iki minimumo, manytina, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir nekels aplinkiniams jokios grėsmės. Nors (duomenys neskelbtini) seniūnija V. S. charakterizuoja gana neigiamai, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, užsidirba lėšų pragyvenimui, aplinkiniai gyventojai dėl V. S. skundų neišsako.
Teismo nuomone, tikslinga atidėti bausmės vykdymą skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė artima įstatyme numatytam bausmės vidurkiui, bausmės vykdymą atidedant.
Atsižvelgtina, kad kaltininkas davė nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, ateityje kaltininkas privalo vengti nesaikingo alkoholio vartojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis LR BK 64¹ str., V. S. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 ( aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-11 iki 2017-08-12 (vieną parą ).
Remiantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-18 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę - 8 ( aštuonių ) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, V. S. paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti užsiregistravus darbo biržoje arba dirbti.
Taikyti LR BK 67 bei 72² str. ir paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2018-04-30.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kirvį, saugomą Panevėžio apskr. VPK Kupiškio rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų archyve, sunaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.