- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-264-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-03-11749-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos autocentras“
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-264-460/2012
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-03-11749-2011-7)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos autocentras“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ 28312,76 Lt skolos, 6 procentus procesinių palūkanų bei 849,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2011-02-22 su UAB „Klaipėdos autocentras“, sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2011-0222/01. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė parduoda naują automobilį „Kia Sportage 2.0 EX AT 4WD“ už 89 476 Lt kainą. Sutarties užtikrinimui ieškovė 2011-02-24 sumokėjo 9 000 Lt avansą, numatytą sutarties 4.1.1. p., į nurodytą UAB „Klaipėdos autocentras“ sąskaitą. Likusi suma turėjo būti įmokėta automobilio pardavimo metu. Automobilį atsakovė įsipareigojo pristatyti ir parduoti iki 2011-06-30, tačiau laiku to nepadarė. Praleidus sutartyje numatytą automobilio pristatymo terminą, pardavėjas žodžiu pažadėjo automobilį pristatyti 2011 m. liepos mėn., tačiau savo pažadų taip pat neįvykdė. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti. 2011-07-29 ieškovė išsiuntė pretenziją dėl sutarties nevykdymo ir ieškovei buvo grąžintas avansas. Be to, pardavėjas paskambino ir pranešė, kad automobilio nebus nei rugpjūčio, nei rugsėjo mėn., o kada bus, jis tiksliai pasakyti negalėjo. Ieškovė 2011-07-29 kitoje įmonėje įsigijo automobilį „Volkswagen Tiguan Sport 2.0 TDI BMT 4 Motion“ už 115 500 Lt. Ieškovė mano, kad atsakovė pažeidė sutartyje 2011-02-22 Nr. 2011-0222/01, 3.1. p. nustatytą automobilio pristatymo terminą ir yra kalta dėl sutarties nevykdymo bei iš to atsiradusių pasekmių, t. y. 28 312,76 Lt nuostolių. Ieškovės patirtus nuostolius sudaro: 1 018,75 Lt išsinuomoto automobilio nuoma 2011 m. 07 mėn.; kainų skirtumas 26 024 Lt tarp automobilio „Kia Sportage“ (kaina 89 476 Lt), užsakyto pagal sutartį 2011-02-22 Nr. 2011-0222/01, ir įsigyto automobilio „Volkswagen Tiguan“, kurio kaina yra 115 500 Lt; 1 270,01 Lt trūkstamos automobilio įrangos įdiegimas, nes VW Tiguan pirkimo metu neturėjo laisvų rankų įrangos („Bluetooth“), kuri buvo užsakyta pagal 2011-02-00 sutartį Nr. 2011-0222/01. Ieškovė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą už 28 312,76 Lt sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias UAB „Klaipėdos autocentras“ sąskaitose arba kasoje, neviršijant ieškinio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-09 nutartimi nutarė: ieškovės prašymą tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės UAB „Klaipėdos autocentras“ priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba jo nepakankant – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis neviršijant arešto sumos – 28 312,76 Lt, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindas tokiai išvadai padaryti buvo reali grėsmė – konkretūs faktai, leidę daryti prielaidą, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti sunkiau ar visai neįmanoma. Teismo nuomone, skolos suma – 28 312,76 Lt juridiniam asmeniui pakankamai didelė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė teismo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 nutartį. Pateikė šiuos argumentus: ieškovė neįrodė Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytos realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui; teismas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pritaikė savo iniciatyva, jų taikymą pagrįsdamas savais argumentais – didele prašoma priteisti pinigų suma; teismas net nesudarė galimybės atsakovei pateikti informaciją apie turtinę padėtį; teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovė slėps, švaistys ar perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims; iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų akivaizdu, kad atsakovė būtų pajėgi įvykdyti ir kelis kartus didesnį ieškovės reikalavimą, jei tik jis būtų pagrįstas, todėl nėra jokios realios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 nutartį palikti nepakeistą. Pateikė šiuos argumentus: atsakovė dėl nuostolių atlyginimo per derybų terminą nebendravo; atsakovė, skirtingai nei teigia, nesuteikė pakaitinio automobilio, o ieškovė buvo priversta jį nuomotis ir tokiu būdu patirti nuostolius dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. dėl atsakovės kaltės, atsakovė automobilio nuomos išlaidų nekompensavo; teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos; atsakovė prie atskirojo skundo teismui pateikė ne naujausius Juridinių asmenų registro duomenis, prie atskirojo skundo pridėta pelno ir nuostolio ataskaita nėra patvirtinta akcininko; jeigu atsakovė apeliacinės instancijos teismui aiškino, jog ji operuoja dideliu, laisvu piniginių lėšų kiekiu, tai yra akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principų, bei nesuvaržė ir iš esmės neturėjo įtakos atsakovės veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš atsakovės su skundu pateikto balanso (b. l. 47–48, 49) matyti, kad atsakovės ilgalaikis turtas sudaro tik 27 497 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 375 124 Lt, beveik tris kartus padidėjo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, todėl teismas nemano, kad atsakovės pateikti įrodymai pašalina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos veiklai ar įmonės bei jos darbuotojų interesams. Savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.