- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- I-876-437/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius, Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- J. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams Vladimirui Simonko, Eduardui Platovui, atsakovo atstovui Vyčiui Muliuoliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Aistei Račkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Asociacija Lietuvos gėjų lyga su 2009-01-05 skundu (b.l. 2-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 sprendimą Nr. (08)-SN-154 „Dėl J. S. bei asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundų tyrimo“ bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir patenkinti jame nurodytus reikalavimus. Paaiškina, kad atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundžiamu sprendimu J. S. bei pareiškėjos skundus paliko nenagrinėtus, šį sprendimą įformino 2008-11-28 pažyma. Paaiškina, kad 2008-11-07 pareiškėja kreipėsi į atsakovę su skundu, kuriuo prašė: 1) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras J. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir už lygių galimybių pažeidimus skirti minėtoms institucijoms (pareigūnams) maksimalią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą - 2 000 Lt; 2) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įspėti Vilniaus miesto savivaldybės merą J. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių G. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų ir įpareigoti ateityje laikytis Įstatymo nuostatų; 3) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir siūlyti panaikinti Lygių galimybių įstatymui prieštaraujančias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatas, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“. Pareiškėja skunde atsakovei nurodė konkrečius veiksmus (neveikimą), kuriais, jos manymu, skundžiamos savivaldybės institucijos (Vilniaus miesto meras J. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba) nesilaikė minėtos pareigos. Pagal Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnį, lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas, o skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui (LGĮ 15 str. 1 d.) ir yra tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka (LGĮ 15 str. 2 d.). Todėl vadovaujantis šiomis nuostatomis ir buvo pateiktas 2008-11-07 skundas atsakovei. Vertina, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant įstatyme numatytus procesinius reikalavimus, pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų nustačiusi, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis su skundu dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, ji privalėjo jau skundo priėmimo stadijoje atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą. Tačiau pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės. Vertina, kad nagrinėjant skundą buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnyje numatyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, kuriuos nustačius, Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui. Nenustačius minėtų pagrindų, skundas yra tiriamas iš esmės ir jį ištyrus gali būti priimamas vienas iš Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė tyrė pareiškėjos skundą iš esmės, tačiau priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė procesiniu pagrindu nurodė Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnį bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui, jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme. Vadovaujantis minėta norma, 2008-11-07 pareiškėjos pateiktą skundą galėjo būti atsisakyta nagrinėti per 15 dienų, t.y. ne vėliau, kaip iki 2008-11-22, tačiau skundas buvo priimtas nagrinėti ir buvo nagrinėtas bei sprendimas dėl jo priimtas 2008-11-28. Savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes numatytas Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje. Kreipdamasi į atsakovę dėl lygių galimybių įstatymo pažeidimo, pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo savo pareigos užtikrinti lygias teises nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, t.y. neišduodama leidimo organizuoti viešus renginius, diskriminuoja tam tikras Lygių galimybių įstatyme numatytas grupes. Skundas buvo argumentuotas Lygių galimybių įstatymo pažeidimais. Tačiau atsakovė minėta apimtimi net netyrė pareiškėjos skundo, nebandė nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja pareiškėjos nurodytoms Lygių galimybių įstatymo normoms, motyvuodama tuo, kad pagal Susirinkimų įstatymo 13 straipsnį atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos ir formos turi būti nagrinėjamas teisme, ir šį atsisakymą kaip renginio organizatorius turėjo teisę apskųsti UAB „Integrity PR“. Mano, kad skundžiamame sprendime yra įvairių prieštaravimų. Be to, nors ir netirdama pareiškėjos skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto mero veiksmų, atsakovė skundžiamu sprendimu pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pareiškėjų skunduose ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė jo motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime (b.l. 79-82) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad subjektų, kurie turi teisę teikti skundus dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, ratą apibrėžia ne Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, o paties Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnis, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas pripažintas netinkamu subjektu paduoti skundą dėl Lygių galimybių įstatymo, kurio nuostatomis grindė skundą, pažeidimo. Pagal Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį į lygių galimybių kontrolierių turi teisę kreiptis asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, o pagal to paties straipsnio 2 dalį asociacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose. Nei J. S., nei asociacija Lietuvos gėjų lyga nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008-08-20 organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė renginio organizatorius UAB „Integrity PR“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti UAB „Integrity PR“ interesams teisminėse arba administracinėse procedūrose bei dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, todėl vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 12 straipsniu laikytina, jog pareiškėja nėra tinkamas subjektas paduoti skundą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimų, susijusių su UAB „Integrity PR“ 2008-08-20 organizuotu renginiu.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. S. skundo, perdavė skundo medžiagą atsakovei. Kadangi pagal pateiktą J. S. skundo medžiagą trūkstant skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą patvirtinančių dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo spręsti dėl pareiškėjos skundo priimtinumo, lygių galimybių kontrolierius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl dokumentų, susijusių su 2008-08-20 renginio organizavimu, pateikimo, t.y. pradėjo skundo tyrimą. J. S. skundo tyrimo metu gautas pareiškėjos skundas dėl tų pačių Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, todėl vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi J. S. ir pareiškėjos skundų tyrimai sujungti į vieną. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytais atvejais lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui. Tyrimui jau esant pradėtam lygių galimybių kontrolierius nebeturėjo teisės priimti sprendimo skundą grąžinti pareiškėjui pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, tačiau turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtą pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimo metu išaiškėjus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, kas šiuo atveju ir buvo nuspręsta. Pareiškėjo pateiktoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojos J. Š. elektroninėje žinutėje išreikštas pritarimas kampanijai „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ ir teiginys, jog renginio organizatoriai turėtų apskųsti jų netenkinančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, nereiškia lygių galimybių kontrolieriaus įsipareigojimo priimti pareiškėjai palankius sprendimus. J. S. skundas perduotas Tarnybai po to, kai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsisakė dėl jo pradėti ikiteisminį tyrimą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 pažymoje Nr. (08)-SN-154 nurodant, jog pagal Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003-11-18 nutarimu Nr. IX-1827, 9 punktą Tarnyba negali nagrinėti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, yra atsakoma į pareiškėjų skunduose išdėstytus reikalavimus įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės institucijų ir pareigūnų veiksmus Baudžiamojo kodekso normų kontekste bei nustačius galimus nusikalstamų veikų požymius perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Pareiškėjo teiginys dėl skundo, susijusio su Vilniaus miesto mero J. I. pasisakymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus D. Š. atžvilgiu, niekaip nesusijęs su nagrinėjamo skundo tyrimu. Paminėtu atveju J. I. ir D. Š. siejo visai kiti teisiniai santykiai, be to, mero pasisakymai kritikuojant tėvystės atostogų išėjusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoją galėjo turėti neigiamos įtakos kitiems savivaldybės darbuotojams, planuojantiems eiti tėvystės atostogų, dėl to buvo kilęs klausimas dėl galimų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimų darbo santykių srityje, todėl pareiškėjos nuoroda dėl esą egzistuojančio precedento vien dėl to, kad abiem atvejais buvo skundžiamas tas pats asmuo neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nepagrįstai laiko, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 pažymoje Nr. (08)-SN-154 suformuluotas pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių peržiūrėjimo kokiu nors būdu prieštarauja sprendimui pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis suteikia lygių galimybių kontrolieriui teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo, ši suteikta teisė neįpareigoja lygių galimybių kontrolieriaus prieš teikiant pasiūlymą nustatyti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ar Lygių galimybių įstatymo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepimo į skundą motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 175-180) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad sutinka su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atsiliepime į asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą išdėstytais motyvais. Paaiškina, kad atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 12 str. konstatavo, jog nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolierių dėl atsisakymo išduoti leidimą. Lygių galimybių įstatymas 12 str., numato, jog asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Minėto str. 2 d. numato, jog asociacijos arba kiti juridiniai asmenys diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse institucijose. Nei J. S., nei asociacija Lietuvos gėjų lyga nesikreipė į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008-08-20 organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė renginio organizatorius UAB „Integrity PR“, o Vilniaus m. savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų. Taip pat asociacija Lietuvos gėjų lyga nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti UAB „Integrity PR“ interesams teisminėse arba administracinėse procedūrose bei dokumentų, patvirtinančių, jog asociacijos Lietuvos gėjų lyga veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių. Vien aplinkybė, kad į Lygių galimybių kontrolių kreipėsi netinkamas subjektas, yra pakankamas pagrindas skundą palikti nenagrinėtą. Visi kiti pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės, įvertinus tai, kad ji yra netinkamas subjektas Lygių galimybių įstatymo 12 str. prasme. Vertina, kad atsakovas procesinių pažeidimų nepadarė. Lygių galimybių kontrolierius tokiu atveju privalėjo vadovautis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 d. 4 p., nustatančiu, kad skundas yra nenagrinėtinas Lygių galimybių kontrolieriaus, jeigu pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme. Tvirtina, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2008-08-14 sprendimas Nr. A51-18002(12.26-SM4) atsisakyti UAB „Integrity PR“ išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos yra teisėti.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu (b.l. 141-143) skundą prašo tenkinti, paaiškina, kad sužinojusi, jog antrus metus iš eilės ES tolerancijos vilkikas „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ negalėjo Vilniaus mieste atlikti savo misijos - skleisti informaciją Lietuvos gyventojams apie jų teises bei vykdyti renginius, skirtus skatinti toleranciją tarp įvairių socialinių grupių, kadangi Vilniaus miesto administracija neišdavė leidimo surengti akciją viešoje vietoje, 2008-09-04 kreipėsi su prašymu į Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr.
prokurorą, kad Generalinė prokuratūra, ginant viešąjį interesą, įvertintų Vilniaus miesto savivaldybės ir jos mero veiksmus. 2008-09-10 LR generalinė prokuratūra persiuntė prašymą nagrinėti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. 2008-09-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra perdavė nagrinėti prašymą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. 2008-09-23 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informavo LR generalinę prokuratūrą, kad perduoda skundą generalinės prokuratūros žiniai“, „nustačius nusikalstamos veikos požymius, t.y. diskriminavimo (BK 169 str.). 2008-09-26 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra informavo, kad dėl 2008-09-04 prašymo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Savo atsisakymą prokuroras motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto mero ir savivaldybės administracijos sprendimai, (taip pat ir sprendimas neišduoti leidimo organizuoti paminėtą renginį) skundžiami administracine tvarka teisme, o prašymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų patraukimo administracinėn atsakomybėn (pagal LR ATPK 41⁶ str.) pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Vilniaus miesto VPK 1 Policijos komisariatui. 2008-10-07 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pakartotinai perdavė J. S. skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nagrinėjimui pagal kompetenciją. J. S. pati niekada nesikreipė į atsakovą su skundu. J. S. tvirtina abejojanti atsakovo pagrindimu dėl ko Vilniaus mero J. I. vieši pasisakymai negali būti vertintini kaip kurstymas ar nurodymas diskriminuoti. Tarnyba nurodė, kad vieši politikų ar kitų valstybės ar savivaldybių pareigūnų pasisakymai ar viešos nuomonės išreiškimas nereglamentuojami Lygių galimybių įstatymu. Tačiau Lygių galimybių įstatymo 2 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad diskriminacijos nuostata apima ir nurodymą nediskriminuoti tarp kitų pagrindų ir lytinės orientacijos pagrindu. Teigia, kad politikų vieši pasisakymai, kuriais yra kurstoma ir nurodoma diskriminuoti taip pat nepatenka ir į Lygių galimybių įstatymo nuostatų netaikymo atvejus, numatytus įstatymo 3 straipsnyje.
Šalies argumentai
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad UAB „Integrity PR“ 2008-07-21 prašymu (b.l. 101) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti organizuoti renginį. Juo buvo prašoma suteikti leidimą ant važiuojamosios kelio dalies šalia Rotušės aikštės paradinio įėjimo 2008-08-20 pastatyti Europos Sąjungos vilkiką „Už lygybę. Prieš diskriminaciją“ bei pagalbinį sunkvežimį. Prašyme rašoma, kad sunkvežimiai atvyktų minėtą dieną 12.00 val. ir išvyktų tą pačią dieną 23.00 val. Stovėjimo metu vilkiko komanda demonstruotų savo programą, susijusią su tolerancija ir lygiomis teisėmis, kuri rodoma dešimtyje Europos Sąjungos valstybių narių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2008-08-01 sprendimu Nr. A 51-17180 (12.26-SM4) prašymo netenkino. 2008-08-04 Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas UAB „Integrity PR“ prašymo dėl leidimo organizuoti renginį pakeitimas (b.l. 105). Jame rašoma, kad renginio vietą keičia į mašinų stovėjimo aukštelę prie valstybinio Operos ir baleto teatro iš J.Lelevelio gatvės pusės. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2008-08-14 priėmė sprendimą Nr. A51-18002(12.26-SM4) (b.l. 106) atsisakyti išduoti leidimą (pažymėjimą). Pirmuoju sprendimu pasiūlyta keisti renginio vietą, jį organizuojant ten, kur būtų palankesnės sąlygos užtikrinti renginio dalyvių, žiūrovų ir kitų asmenų saugumą. Tokiomis vietomis paminėtas Kalnų parko stadionas, „Žalgirio“ stadionas, kita uždara erdvė. Abu sprendimai priimti remiantis 2008 m. liepos 16 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ 35.3.1 p. ir 35.3.5 p., nes organizuojant renginį UAB „Integrity PR“ prašomose vietose gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata, dorovė ar kitų ar menų teisės ir laisvės. Be to, antrajame sprendime rašoma, kad yra objektyvių duomenų, jog gali vykti renginio programoje nenumatyta akcija, kuri pagal savo pobūdį gali išprovokuoti viešosios tvarkos pažeidimus, sukelti neigiamą visuomenės reakciją, pasipriešinimą ar net riaušes. Toks teiginys paremtas viešai išplatinta informacija, kad renginio metu galimi nesankcionuoti veiksmai. Pareiškėja Asociacija Lietuvos gėjų lyga 2008-11-07 kreipėsi su skundu (b.l. 49-58) į atsakovę, kuriuo prašė: 1) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras J. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir už lygių galimybių pažeidimus skirti minėtoms institucijoms (pareigūnams) maksimalią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą - 2 000 Lt; 2) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įspėti Vilniaus miesto savivaldybės merą J. I., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių G. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų ir įpareigoti ateityje laikytis Įstatymo nuostatų; 3) vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir siūlyti panaikinti Lygių galimybių įstatymui prieštaraujančias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatas, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo skundas atsakovei buvo gautas J. S. skundo tyrimo metu. Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2008-11-28 priėmė skundžiamą sprendimą, įformintą pažyma Nr. (08)-SN-154, kuriuo, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsniu bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, nusprendė pareiškėjos ir J. S. skundus palikti nenagrinėtus, pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pareiškėjų skunduose ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo. Atsakovė įvertino, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti skundą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Atsakovė sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjų skunduose keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto mero J. I. viešų pasisakymų, kurie gali būti suprantami kaip kurstymas ar nurodymas diskriminuoti, Tarnyboje nenagrinėtinas, nes pagal savo pobūdį vieši politikų ar kitų valstybės ar savivaldybių pareigūnų pasisakymai ar viešas nuomonės išreiškimas nereglamentuojami Lygių galimybių įstatymu, tai yra nepatenka į Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio, nustatančio valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas pagal šį įstatymą, reguliavimo sritį. Atsakovės sprendimas pagrįstas. Lygių galimybių įstatymas 12 str. 1 d. numato, jog asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Pagal šią normą pats asmuo, tiesiogiai patyręs lygių galimybių pažeidimą, turi teisę skundu kreiptis į atsakovą. Lygių galimybių įstatymo 12 str. 2 d. numato, jog asociacijos arba kiti juridiniai asmenys diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse institucijose. Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. R., M. J., J. G. –K., J. Š. parodymų seka, kad specialioje darbo grupėje buvo aptariamas klausimas dėl leidimo neišdavimo, pateikta informacija, jog Europos Komisijos pareigūnas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo neskųs, kalbėta, kad nevyriausybinės organizacijos savo teises turi ginti pačios, o pareiškėja buvo šios darbo grupės narė. Tačiau tokios diskusijos buvimas nesukuria teisinių atstovavimo prielaidų.
Asociacija Lietuvos gėjų lyga ir tretysis suinteresuotas asmuo J. S. nesikreipė į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl leidimo 2008-08-20 organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“. Prašymą išduoti leidimą organizuoti minėtą renginį pateikė UAB „Integrity PR“, o Vilniaus m. savivaldybės administracijai pateiktoje renginio programoje nebuvo numatyta jokių asociacijos Lietuvos gėjų lyga akcijų (b.l. 101-102). Atsakovė pagrįstai nustatė, kad vieši politikų ar kitų pareigūnų pasisakymai ar viešas nuomonės išreiškimas nepatenka į Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio reguliavimo sritį. Bylos nagrinėjimo dalyku yra atsakovės sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nenagrinėja klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo UAB „Integrity PR“ išduoti leidimą teisėtumo ir šiuo klausimu nepasisako. Atsakovė skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad UAB „Integrity PR“, kaip renginio organizatorius, turėjo teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą neišduoti leidimo įstatymo nustatyta tvarka skųsti teismui. Pareiškėja skundu Lygių galimybių kontrolieriui iš esmės ir ginčijo Vilniaus m. savivaldybės atsisakymą išduoti leidimą. Tačiau tokių savivaldybės veiksmų apskundimą reguliuoja įstatymai, priskirdami tokių ginčų nagrinėjimą teismo kompetencijai. Todėl Lygių galimybių kontrolierius privalėjo vadovautis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 d. 4 p., numatančiu, kad skundas yra nenagrinėtinas Lygių galimybių kontrolieriaus, jeigu pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė praleido Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str.l d. numatytą terminą atsisakius skundą nagrinėti, jį per 15 d. grąžinti pareiškėjui. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai J. S. skundas buvo persiųstas iš Vilniaus m. apylinkės prokuratūros, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos skundo, ir perdavus skundo medžiagą Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėjos skundas gautas tyrimo metu. Be to, tyrimui jau prasidėjus ir nustačius, jog egzistuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 d. 4 d. numatyti pagrindai, Lygių galimybių kontrolierius turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtą. Todėl pareiškėjos argumentai dėl procedūrinių pažeidimų yra atmestini.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis suteikia lygių galimybių kontrolieriui teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir neesant pažeidimo.Todėl pareiškėjas nepagrįstai laiko, jog skundžiamame atsakovės sprendime suformuluotas pasiūlymas Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo prieštarauja sprendimui pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ARTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 p,
nusprendė:
Pareiškėjos Asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.