- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-179-867/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pažeidėjas
- K. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. A., a.k(duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini) Šakių r., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Marijampolė, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stalius - surinkėjas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-7294766-14, kuriame nurodyta, kad 2014-01-14. 16.40val. K. A., Vitinių g. 11, Stančių k., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „VALKSWAGEN PASSAT“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, neatsižvelgė į kelio būklę, nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio užtvarą. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas kelio užtvaras ir automobilis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su protokolu sutinka ir gailisi. Paaiškino, kad jis vairavo automobilį, kelio danga buvo apledėjusi, todėl jam pradėjus stabdyti automobilis pradėjo slysti ir atsirėmė į kelio užtvarą. Dėl susidūrimo įlinko kelio užtvaras. Paaiškino, kad policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes tai pirmas kartas kai taip jam įvyko ir dėl to jis labai pasimetė, be to galvojo, kad ryte grįžęs į objektą susitars su savininkais dėl apgadinto atitvaro. Nurodė, kad kai jis grįžo kitą dieną ir pradėjo ieškoti kam padaryta žala, jis sužinojo, kad apie eismo įvykį jau pranešta policijai, taip pat nurodė, kad jis žalą yra atlyginęs. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad matė, kad iš paskos važiuoja kitas automobilis, kuris matyti ir pranešė policijai apie eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamos veikos buvimą įrodo: 2014-02-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-7294766-14, rašytinis K. A. paaiškinimas, I. D. pareiškimas, fotonuotraukos, K. A. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažįstama, kad K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9, 132, 133 ir 234 punktų reikalavimus, nes jis vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, neatsižvelgė į kelio būklę, nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio užtvarą ir ją apgadino, be to apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 127str. 2d. sudėtį, nes jis nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo, bei neatsižvelgdamas į kelio dangą nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą ir jį apgadino, taip padarydamas 700,00Lt žalą I. D.. Tai, kad padaryta žala patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra fotonuotraukos, I. D. pareiškimas bei pateikti rašytiniai įrodymai prie pareiškimo, kad žala yra atlyginta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad automobiliu slystant ir atsirėmus buvo apgadintas atitvaras.
K. A. veika taip pat atitinka LR ATPK 130str. 1d. sudėtį, nes pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau tekste - KET). KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. (duomenys neskelbtini). numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal galiojančias KET taisykles, tai yra taisyklių 234 punktą privaloma apie eismo įvykį policijai pranešti ir tuo atveju jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala, tai yra apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tai yra kelio atitvaras ir nukentėjusiojo vietoje nebuvo, todėl vadovaujantis KET nuostatomis K. A. privalėjo pranešti nukentėjusiajam ir užpildyti deklaraciją arba kviesti policiją, tačiau to nepadarė. Tam, kad asmenį būtų galima patraukti adminsitracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130str. 1d. būtina nustatyti, kad jo veika padaroma tyčia, tai yra būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Pagal teismų praktiką duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Nagrinėjamu atveju K. A. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams neneigė aplinkybių, kad jis apgadino atitvarą ir, kad jis suprato, kad apgadintas atitvaras, taip pat pripažino, kad apie eismo įvykį niekam nepranešė, tai yra iš esmės kaltės neginčijo. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad apie eismo įvykį niekam nepranešė, nes pasimetė, kadangi tai pirmas kartas kai pateko į tokią situaciją, be to, manė, kad dėl apgadinto atitvaro susitars su savininkais kitą dieną kai atvyks į objektą, kuriame jis dirbo ir patvirtino, kad jis matė kaip iš paskos važiavo kitas automobilis, kurs matė eismo įvykį ir galimai pranešė policijai. Įvertinus tai, kad nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kai vairavo automobilį turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis pats savanoriškai atlygino žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės ir dėl padaryto pažeidimo gailis, į tai, kad turi tik ketverių metų transporto priemonių vairavimo stažą, tokie duomenys rodo, kad šiuo atveju jis padarė tyčinius administracinius teisės pažeidimus galimai dėl nepakankamos vairavimo patirties ir neadekvataus eismo įvykio įvertinimo bei sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, tai yra manė, kad nieko blogo nenutiks jei žalą atlygins atvykęs kitą dieną.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog tarp aukščiau minėtų K. A. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, kadangi pažeidėjas viena trunkančia veika tuo pačiu metu padarė du pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytos griežčiausios nuobaudos (LR ATPK 33str. 2 d.).
K. A. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1d. 1p.), be to jis savo noru atlygino nuostolius, tai taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1d. 2p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, tai yra atlyginta, tai patvirtina I. D. raštas byloje. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad K. A. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs 2010-11-18, tai yra vairuotojo stažas nėra didelis, administracine tvarka yra baudžiamas pirmą kartą. Pateiktoje darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje K. A. apibūdinamas kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas. Iš pateiktos pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad K. A. turi nepilnametį sūnų, kurį turi išlaikyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).
LR ATPK 30¹str. taikymas yra specialioji norma, nustatantį išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių ir numatanti galimybę skirti mažesnę nei įstatymu numatytą nuobaudą. LR ATPK 31str. numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, LR ATPK 30str. 2d. numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į K. A. asmenybę, jo amžių, jo turtinę padėtį, į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiais gailėjosi, pažeidimo padarymo metu padarytą žalą atlygino, į tai, kad anksčiau administracine tvarka nėra baustas, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹str. ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes darytina išvada, kad paskyrus tokią nuobaudą bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. A. dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127str. 2d., paskirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą.
K. A. dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 130str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹str., paskirti administracinę nuobaudą – 3000,00Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33str. 2d., K. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 3000,00Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Informuoti K. A., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, tai yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Atimti teisę vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.