Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K., M. V. K., J. K. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė O. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą: 03351 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iki tol šis turtas priklausė atsakovei D. K. (patvirtinama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu). Byloje esanti trupmpalaikė nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) patvirtina, kad ieškovė O. K. (Nuomotojas) ir atsakovė D. K. (Nuomininkas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarydamos Nuomos sutartį sutarė, kad atsakovė D. K. aukščiau nurodytu turtu galės naudotis iki 2019 m. vasario 1 d.

Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. CK 6.487 straipsnis, 6.530 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį pagal sutartį.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė D. K. pažeidė CK 6.576 straipsnio nuostatas bei 2018 m. rugsėjo 27 d. Trumpalaikės nuomos sutarties 1.1., 1.2., 1.4., 2.2. punktus, tai yra atsakovė D. K. pažeidė susitarimą, jog ieškovės turte gyvens iki 2019 m. vasario 1 d. bei ji nemoka nuomos mokesčio.

Dėl atsakovės D. K. iškeldinimo

Kaip nurodyta aukščiau ieškovė O. K. ir atsakovė D. K. 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarydamos Nuomos sutartį sutarė (numatė) nuomos terminą – iki 2019 m. vasario 1 d. Šios Nuomos sutarties 1.1. punkte nurodyta (sutarta), jog „Nuomotojas leidžia Nuomininkui iki 2019 m. vasario 1 d. laikinai naudotis visu nekilnojamojo turto kompleksu: 03351 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau tekste - Turtas) ir šiame Turte esančia visa įranga bei baldais, o Nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis Turtu, visa įranga bei baldais šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka iki 2019 m. vasario 1 d. bei mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį.“ Nuomos sutarties 1.2. punktu bylos šalys susitarė, jog „Nuomininkas privalo ne vėliau kaip sekančią dieną po šios Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. nedelsiant atlaisvinti Turtą nuo visų Nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti Nuomotojui Turtą ir jo neatskiriamus daiktus pagal abiejų Šalių pasirašomą Turto perdavimo-priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios Turtas buvo šios sutarties sudarymo metu, išskyrus normalų nusidėvėjimą.“ Aptariama sutartimi buvo sulygta, kad „Šalys susitaria, kad Turtas yra nuomojamas Nuomininkui išimtiniu tikslu – jame gyventi iki 2019 m. vasario 01 d. Nuomininkas neturi teisės perleisti nuomos teisės ir subnuomoti Turtą.” (Nuomos sutarties 1.4. punktas). Byloje nėra duomenų, jog minėtas terminas šalių susitarimu būtų pratęstas, todėl laikytina, jog trumpalaikė nuomos sutartis nuo 2019 m. vasario 1 d. yra pasibaigusi (CK 6.496 straipsnis). CK 6.613 straipsnyje yra reglamentuotos gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, o konkrečiai tai, jog „Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama“.

Savininkas pagal CK 4.95 straipsnį ir 4.98 straipsnį turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti kitus trukdymus, kliudančius jam tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą.

Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovės D. K. veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovė O. K. turi teisę reikšti ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu ir išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, jog atsakovė iki šiol gyvena ieškovei priklausančiame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2019 m. vasario 1 d. Atsakovė minėtame turte gyvena nesant ieškovės, kuri yra namo savininkė, sutikimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę D. K. iš ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto su visais jai priklausančiais daiktais per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl skolos už nuomą priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. CK 6.487 straipsnis, 6.530 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį pagal sutartį. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomas sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsniu), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę.

2018 m. rugsėjo 27 d. sudarydamos Nuomos sutartį, sutarties šalys (O. K. ir D. K.) susitarė, jog nuomininkas (D. K.) mokės 200 Eur per mėnesį nuomos mokestį (Nuomos sutarties 2.1. punktas). Taigi visu nuomos laikotarpiu iki 2019 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 800 Eur nuomos mokesčio. Nuomos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad „Šios sutarties pasirašymo metu Nuomininkas sumoka Nuomotojui 400 Eur užstatą, kuris bus užskaitytas už pirmą ir paskutinį nuomos mėnesius.“

Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 800 Eur sumą iš atsakovų solidariai bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė D. K. 400 Eur užstato ieškovei nesumokėjo. Atsakovė tvirtina, kad šią sumą sumokėjusi sutarties pasirašymo metu.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju pagal bylos duomenis negalima padaryti išvados, kad ieškovė sudarydama Nuomos sutartį (kiekvienas sutarties lapas patvirtintas ieškovės ir atsakovė parašais), kurios 2.3. punkte nedviprasmiškai nurodyta, kad Nuomininkas sumoka 400 Eur užstatą sutarties pasirašymo metu, būtų pasirašiusi minėtą Nuomos sutartį, jeigu atsakovė D. K. jai nebūtų sumokėjusi Nuomo sutartyje sutarto užstato. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad užstatas buvo sumokėtas, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos už turto nuomą tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias ji būtų gavusi, jeigu ji būtų išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį turtą už 200 Eur/mėn. mokestį, už kurį ieškovė ir nuomojo turtą iki 2019 m. vasario 1 d.

Nuostolių atlyginimui, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

Pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą bei išklausius šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovei D. K. 2019 m. vasario 1 d. neišsikėlus iš ieškovės turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji (ieškovė O. K.) patyrė nuostolius. Todėl ieškovės prašoma priteisti 1600 Eur nuostolių suma priteistina, nes pasibaigus trumpalaikės nuomos sutarčiai atsakovė D. K. ir toliau gyvena ieškovės turte prieš jos valią. Teismo posėdžio metu atsakovė tvirtino, kad ji susitars su ieškove, vėliau teigė, kad negyvena ieškovės turte, tačiau visgi patvirtino, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena jos gyvūnai, name yra jos turtas. Ji neturi kur jų padėti.

Dėl kitų atsakovų solidarios atsakomybės

Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad šiuo atveju pareiga mokėti nuomos mokestį ir turto išlaikymo mokesčius kilo ne tik Nuomos sutartį pasirašiusiai D. K., tačiau ir jos šeimos nariams, t. y. jos vaikams (atsakovams) M. V. K. ir J. K.. Ji tvirtina, kad atsakovai M. V. K. ir J. K. su atsakove D. K. jos turte gyveno iki 2019 m. balandžio 29 d., todėl pareiga mokėti nuomos mokestį kyla visiems kartu gyvenantiems šeimos nariams, todėl reikalavimas dėl skolos už nesumokėtą nuomos mokestį turėtų būti priteistas solidariai iš visų atsakovų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodžiusi, kad pasibaigus trumpalaikės nuomos sutarčiai atsakovė D. K. ir toliau gyveno jos turte prieš jos valią. Ji laiko, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. ieškovė patyrė 600 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti visi atsakovai: D. K., M. V. K. ir J. K., kadangi M. V. K. ir J. K. registruota gyvenamoji vieta iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. jos turte. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. jos turtu naudojasi viena atsakovė D. K., todėl ji turi atlyginti 1000,00 Eur dydžio ieškovės patirtus nuostolius.

Visi atsakovai su tuo nesutinka bei tvirtina, kad atsakovai M. V. K. bei J. K. negyveno ir negyvena ieškovės namuose, todėl ir nebuvo įtraukti į Nuomos sutartį. J. K. savo atsiliepime patvirtinęs, kad beveik kiekvieną savaitgalį, pagal O. K. daugkartinius prašymus atvyksta tvarkyti aplinką, šienauja, prižiūri (duomenys neskelbtini), augalus ir visą ūkį, tačiau name negyvena. M. V. K. nurodžiusi, kad name negyvena nuo 2018 m. birželio mėnesio, nes buvo išvykusi į ilgalaikę komandiruotę ((duomenys neskelbtini)) (laikotarpis nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. lapkričio mėn.), o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Po to ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ir dirba. Į (duomenys neskelbtini) atvyksta labai retai, nes savaitgaliais dirba. Todėl atsakovai teikdami atsiliepimus į ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį nuolat teigė, kad jie netinkami atsakovai šioje byloje. Atsakovė D. K. patvirtinusi, kad su ieškove O. K. pažįstama 30 metų, jų santykiai visuomet buvo geri, jos gerai sutarė, bendravo. Jai nesuprantama, kodėl ieškovė nepgrįstai jos vaikus įtraukė į bylą bendraatsakoviais nors jie jau suaugę ir su ja negyvena. Jie tik tarėsi su ieškove dėl turto išpirkimo.

Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios CK 6.588 straipsnio nuostatos. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis priimta civ. b. Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini)/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito būsto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė D. K. bei jos pilnamečiai vaikai, šioje byloje atsakovai J. K. ir M. V. K. būtų vedę bendrą ūkį. Atsakovai J. K. ir M. V. K. patvirtinę, kad kai tik sužinojo apie ieškovės pateiktą ieškinį iš karto išsiregistravo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors ten ir negyveno. M. V. K. patvirtinusi, kad nuo 2018 m. birželio mėnesio iki lapkričio mėn. buvo išvykusi į ilgalaikę (duomenys neskelbtini), o grįžusi, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Po to ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ir dirba (tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė D. K. bei jos pilnamečiai vaikai, šioje byloje atsakovai J. K. ir M. V. K. būtų vedę bendrą ūkį bei atsakovai J. K. ir M. V. K. būtų realiai gyvenę ieškovės turte, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, tikėtina, kad ieškovė sudarydama Nuomos sutartį ir žinodama, kad su atsakove kartu gyvena ir kiti šeimos nariai būtų juos įtraukusi į Nuomos sutartį kaip nuomininkus, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, laiko, kad atsakovai negyveno ieškovei priklausančiame turte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl nuomos mokestis, nuostolių atlyginimas neišsikraustant iš turto bei bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas iš dalies (pilnai patenkinta reikalavimo dalis dėl iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo neišsikraustant iš turto bei iš dalies patenkintas reikalavimas dėl skolos už nuomą priteisimą). Šiuo atveju patenkinta reikalavimų dalis 83 procentai. Atmetus ieškovės prašymą priteisti dalį nuomos bei nuostolių atlyginimo solidariai iš kitų atsakovų, nelaikytina, kad šis reikalavimas atmestas, nes ieškovės prašoma suma iš dalies priteistina iš vienos atsakovės – D. K..

Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 2771,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 112 Eur žyminis mokestis bei 2659,20 Eur dėl teiktos advokato teisinės pagalbos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialiųjų žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt.

Šiuo atveju vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis bei įvertinus ir visus kitus atliktus darbus, išvardintus prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: ieškinio parengimą, 2 patikslintų ieškinių rengimą, ieškinio atsisakymo rengimą, atstovavimą teisme, kitų procesinių veiksmų atlikimą (įrodymų surinkimas iš įvairių institucijų ir kt., kadangi ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)), vykimą į teismo posėdžius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nurodyta advokato suma yra reali, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Tenkinant ieškinį iš dalies ieškovei O. K. priteistina 2300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis) bei valstybės naudai iš atsakovės priteistinos teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 12,94 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais, iš ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsikelti per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų euro 00 ct) skolą už turto nuomą, 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) sumą patirtiems nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2300,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų 00 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kitose dalyse ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,94 Eur (dvylika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.