- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- eI-638-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03827-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- asociacijos „EEPA“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Advokatai
- Paulius Čelkis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei ir Kristinai Misikonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „EEPA“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja asociacija „EEPA“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–17), prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovė) 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas), kuriuo atsakovė sustabdė Asociacijos elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimą bei nustatė terminą pažeidimams pašalinti – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2006 m. gegužės 23 d. išduotą EEĮ atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 001 bei 2008 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministerijos išduotą EEĮ atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003 (toliau – ir licencijos) ir turi įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis. 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai ataskaitą už 2015 m. atlikusi užduočių vertinimą, Agentūra pateikė pareiškėjui patikrinimo aktą, kuriame tinkamai eksploatuotomis EEĮ atliekų priėmimo vietomis pripažintos 62 vietos iš 111, todėl nurodė, kad pareiškėja turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą. 2016 m. gegužės 31 d. raštu Agentūra įspėjo pareiškėją apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą bei nurodė pareiškėjai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekius. Atsakovė įspėjime nurodė, kad pareiškėja turėjo įrengti 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų, įrengė 155 vietas, tinkamai eksploatavo tik 78, todėl nurodė, kad pareiškėja turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Agentūra paaiškino pareiškėjai, kad jai siūlytina vykdyti pirkimą apklausos būdu. Pareiškėja paskelbė pirkimą apklausos būdu, tačiau visi EEĮ atliekų tvarkytojai informavo, kad negali suteikti pareiškėjai prašomų paslaugų. Ginčijamu sprendimu Agentūra sustabdė pareiškėjos licencijų galiojimą.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai EEĮ atliekų priėmimo vietas pripažino netinkamai eksploatuotomis, remdamasi tuo, jog pastarosios viršijo minimalų įrengtinų vietų skaičių, apie jas nebuvo tinkamai paskelbta spaudoje bei nebuvo sudarytų sutarčių su atskiromis savivaldybėmis. Pareiškėjos teigimu, atsakovė netinkamai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintų Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir EEĮ atliekų tvarkymo taisyklės) 35, 37, 49 ir 90 punktus. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. įrengė naujas EEĮ priėmimo vietas ir paskelbė internetinėje svetainėje bei regioninėje spaudoje. Pasak pareiškėjos, EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 6 priede įtvirtinta nuostata paskelbti 4 kartus per kalendorinius metus regioninėje spaudoje nėra įtvirtinta pačiose EEĮ atliekų tvarkymo taisyklėse, todėl naujai įrengtoms EEĮ priėmimo vietoms neturėtų būti taikoma. Remdamasi viešosios įstaigos „Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos“ (toliau – ir EGIA) atžvilgiu priimtu atsakovės patikrinimo aktu, teigė, kad pareiškėjai neturėtų būti taikomos EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto nuostatos, nes EGIA nebuvo sudariusi sutarčių su dar daugiau savivaldybių ir atsakovė nevertino to kaip pažeidimo. Taip pat pareiškėja teigė, kad EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 ir 38 punktų nuostatos jai leido pagrįstai manyti, jog nustato minimalų priėmimo vietų skaičių ir pareiškėja manė, jog priėmimo vietos yra eksploatuojamos tinkamai.
Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovė, priimdama pareiškėjos tarpines ir galutinę ataskaitas, pripažino tinkamu kokybinės užduoties įvykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
Taip pat pareiškėja teigė, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas, nes pareiškėja nedisponuoja tvarkytinomis atliekomis, jų negali sutvarkyti be trečiųjų asmenų, t. y. atliekų tvarkytojų, įrašytų į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Atliekų tvarkytojai). Pareiškėja pati pašalinti pažeidimų negali, o Atliekų tvarkytojai pareiškėjos skelbiamuose pirkimo konkursuose ir organizuojamoje apklausoje nepateikė pasiūlymų sutvarkyti už 2015 m. trūkstamas EEĮ atliekas, nes jų neturi. Pareiškėja be kaltės negali 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo įvykdyti ir iš jos atsakovė reikalauja padaryti tai, kas šiuo metu neįmanoma.
Be to, ginčijamas sprendimas prieštarauja ir atsakovės 2016 m. rugpjūčio 29 d. suteiktai oficialiai rašytinei konsultacijai (toliau – ir Konsultacija), kurioje atsakovė nurodė, kad vienintelis galimas įspėjimo įgyvendinimo būdas yra pirkimų organizavimas apklausos būdu. Teigė, kad Konsultaciją įgyvendino, o atsakovė vis tiek priėmė 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą. Papildomos konsultacijos nesuteikė.
Pareiškėjos įsitikinimu, 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas priimtas pažeidus atsakovės kompetenciją, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta kompetencija, reiškia nepagrįstus, jos ankstesniems nurodymams prieštaraujančius, nurodymus. Užduoties neįvykdymas atsakovei yra pagrindas reikalauti mokėti pagal banko garantiją arba laidavimo draudimą. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 7 d. raštas.
Pasak pareiškėjos, priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja nebuvo informuota raštu apie atliekamą jos planinį patikrinimą. Buvo atliktas tik vienos licencijuotos veiklos, nustatytos licencijoje Nr. 001, patikrinimas, tačiau nebuvo tikrinama veikla, nustatyta licencijoje Nr. 003. Atsakovė priėmė sprendimą sustabdyti abiejų licencijų galiojimą.
Pareiškėja 2018 m. spalio 5 d. raštu teismui „Pareiškimas dėl informacijos ir įrodymų pateikimo“ (IV t., b. l. 146–152) nurodė, kad 2015 m. įrengė naujas EEĮ atliekų priėmimo vietas, nurodytas Įspėjimo priedo 118–130, 132–134, 136–140, 143–144, 149–154 pozicijose. Apie šias priėmimo vietas nedelsiant nuo II ketvirčio buvo pradėta skelbti regioninėje spaudoje.
Pareiškėja iniciavo sutarčių dėl EEĮ bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietos įrengimo sudarymą, tačiau sutartis pasirašė tik trys seniūnijos – Lentvario (Įspėjimo priedo 152–153 pozicijos), Kamajų (Įspėjimo priedo 120 pozicija) ir Barstyčių (Įspėjimo priedo 140 pozicija). Susirašinėjimo su kitomis seniūnijomis neturi išsaugojusi dėl darbuotojų kaitos. Pažymėjo, kad atsakovė vertino EEĮ atliekų priėmimo vietas tik visuomenės informavimo regioninėje spaudoje aspektu. Pažymėjo, kad jau trejus metus teikia tas pačias ataskaitas, visada tiko tos EEĮ atliekų priėmimo vietos. EEĮ tvarkymo taisyklių 35 punkto nuostata, nustatanti, kad priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, įsigaliojo tik nuo 2014 m. birželio 6 d., todėl seniau įsteigtoms EEĮ atliekų priėmimo vietoms turi būti šis reikalavimas netaikomas. Be to, atsakovė atliko VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos“ patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. ALS-5), šiuo aspektu pažeidimų nenustatė, nors VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacija“ neturi sudarytų sutarčių su Prienų rajono, Varėnos rajono, Klaipėdos miesto, Mažeikių, Tauragės, Šakių, Šilalės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir kt. Pareiškėjas teigia, kad ji tinkamai eksploatavo EEĮ atliekų priėmimo vietas, kurios įspėjimo priede pažymėtos pozicijomis 40, 54–55, 61, 72, 81, 108, 117, 147–148.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2015 m. eksploatavo 155 EEĮ atliekų priėmimo vietas, 4 kartus paskelbė apie 112 EEĮ atliekų priėmimo vietų. Papildomai paaiškino, kad tinkamai eksploatavo ir papildomas 35 EEĮ atliekų priėmimo vietas (Įspėjimo priedo 12, 24, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 pripažino pareiškėją įvykdžius EEĮ atliekų tvarkymo užduoties 2 varianto kokybinę užduoties dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Informavo teismą, kad 2015 m. iš viso buvo surinkta 772,778 t EEĮ atliekų, iš jų 62,714 t iš gyventojų jiems tiesiogiai atidavus EEĮ atliekas, 228,531 t iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir 481,533 t per EEĮ atliekų surinkimo vietas bei iš pareiškėjos narių (šiuos duomenis atskirti, nes reikalauja itin didelių ir neproporcingų sąnaudų). Atsakovui nurodytose EEĮ atliekų priėmimo vietose surinkta 329,787 t EEĮ atliekų, o minimaliose (atsakovės pripažintose) EEĮ atliekų priėmimo vietose 167,541 t. Taip pat pareiškėja turi dar daugiau EEĮ atliekų priėmimo vietų – apie 3 000 EEĮ priėmimo vietų.
EEĮ atliekų surinkimo pagal miestus duomenys yra tokie: Vilniuje surinkta 104,135 t EEĮ atliekų EEĮ atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 18,667 t. Kaune surinkta 74,385 t EEĮ atliekų EEI atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 74,385 t. Klaipėdoje surinkta 24,022 t EEĮ atliekų EEĮ atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 20,206 t. Šiauliuose surinkta 2,652 t EEĮ atliekų EEĮ atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 1,515 t. Panevėžyje surinkta 7,03 t EEĮ atliekų EEĮ atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 0,585 t. Alytuje surinkta 9,493 t EEĮ atliekų EEĮ atliekų priėmimo vietose, iš jų atsakovo pripažintose (minimaliose) – 4,020 t. Taip pat pateikė duomenis apie EEĮ atliekų surinkimo kiekius kituose Lietuvos miestuose. Nurodė, kad dideli EEĮ atliekų atskiruose mažuose miestuose vyrauja dėl kelių priežasčių: pirma, degalinėje „Milda“ Telšiuose, Plungėje, Kretingoje, Raseiniuose, Kelmėje, Ariogaloje yra surinkta išskirtinai daug EEĮ atliekų; antra, Garliavoje UAB Coca Cola HBC Lietuva perdavė 18,26 t EEĮ atliekų, Šilutėje UAB „Litorina“ perdavė 5,578 t EEĮ atliekų.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime (II t., b. l. 1–14; III t., b. l. 1–14) į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja skunde subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes, teigdama, jog Agentūra, priimdama tarpines ir galutinę ataskaitas, pripažino tinkamu Asociacijos 2015 m. kokybinės užduoties vykdymą. Akcentavo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²³ straipsnio 10 dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytos privalomos organizacijoms licencijuojamos veiklos sąlygos, o konkretūs reikalavimai įtvirtinti kituose norminiuose teisės aktuose. Agentūra pagal jai suteiktą kompetenciją atlieka ATĮ nurodytų licencijuojamų veiklos sąlygų patikrinimą. Šiuo atveju Agentūra atliko ataskaitos ir informacijos, nurodytos ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 4 punkte, taip pat užduočių (ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punktas) įvykdymo 2015 metais savarankiškus patikrinimus.
Agentūra teigė, kad pareiškėja, norėdama vykdyti užduoties antrąjį variantą, turėjo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 EEĮ priėmimo vietų, tačiau 2015 m. tinkamai įrengė ir eksploatavo 78 EEĮ priėmimo vietas.
Agentūra, vadovaudamasi užduoties 19 punktu, neįvykdytą užduoties dalį apskaičiavo vertindama EEĮ atliekų užduoties vykdymo 1 variante nurodytą kiekį ir nustatė nesutvarkytus EEĮ atskirų kategorijų atliekų kiekius. Agentūra Įspėjime aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios sustabdytas licencijų galiojimas, t. y. pareiškėja nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų: neįvykdė 2015 m. gamintojams ir importuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų 1A, 1B, 2, 3A, 5A, 6, 7 ir 9 EEĮ atliekų tvarkymo užduočių, taip nevykdė ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės. Agentūra, pareiškėjos Įspėjimo priežasčiai pašalinti nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Agentūra, negavusi Įspėjimo priežastims pašalinti pareiškėjos dokumentų, patvirtinančių papildomų atliekų sutvarkymą, 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu sustabdė licencijų galiojimą ir nustatė terminą pažeidimams pašalinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos teiginius, susijusius su EGIA laiko nesusijusiais su šiuo ginču. Pažymėjo, kad patikrino visas pareiškėjos pateiktas EEĮ priėmimo vietas. Minimalų EEĮ priėmimo vietų skaičių, reikalingą antros užduoties vykdymui įgyvendinti vertino pagal EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punktą. Pažymėjo, kad EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 38 punktas neįpareigoja atsakovės įvertinti papildomų, viršijančių minimalų priėmimo vietų skaičių, EEĮ priėmimo vietas vertinant, ar organizacija įvykdė kokybinę užduotį.
Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Nurodė, kad atliekų tvarkytojų sąraše skelbiamame Agentūros tinklalapyje, yra daugiau atliekų tvarkytojų, teikiančių EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas, negu pareiškėja skunde nurodė. Pareiškėja, įsigydama EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas, bendradarbiauja su UAB „Kuusakoski“, UAB „EMP Recycling“, UAB „Žalvaris“, UAB „Baltic metal“ ir tai patvirtina, kad pirkdama kompleksinio EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas, pareiškėja nesudarė sąlygų pateikti pasiūlymus kitiems EEĮ atliekų tvarkytojams. Agentūra, įvertinusi konkurso, pirkimų sąlygas, nustatė, kad nebuvo pateikti pasiūlymai dėl paties pirkimo objekto ir siūlė pareiškėjai taikyti pirkimo objektą skaidyti į dalis. Akcentavo, kad Asociacija neišnaudojo visų teisinių priemonių EEĮ atliekų tvarkymo paslaugų viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti ir teigė, kad nesiėmė visų teisinių priemonių Agentūros Įspėjime nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Agentūra nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas prieštarauja oficialiai suteiktai rašytinei konsultacijai ir jos teiginius vertino kaip subjektyvius. Teigė, kad pareiškėjai buvo suteikta konsultacija, kurioje išdėstytą poziciją atsakovė pagrindė 2016 m. spalio 20 d. rašte. Akcentavo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl negalimumo sutvarkyti papildomą EEĮ atliekų kiekį, neatleidžia jos nuo atsakomybės vykdyti ATĮ nustatytas pareigas. Agentūra nurodė, kad nėra gavusi jokių kitų įrodymų, kad Atliekų tvarkytojai objektyviai neturi reikiamų EEĮ atliekų, kurių reikiamo kiekio nepateikia pareiškėjai. Pareiškėja turi teisę skelbti pakartotinį pirkimą. Pareiškėja neišnaudojo visų priemonių pažeidimui pašalinti. Be to, pareiškėjai yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo elgesio standartai, kad jos veiksmai atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus.
Agentūra nesutiko, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas priimtas viršijus jai suteiktą kompetenciją. Sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų, užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, apskundimo tvarka, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Jame aiškiai nurodytos taikytos teisės normos. Agentūra pagal ATĮ 34²³ straipsnio 2 dalį, vykdo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo licencijas išduodančios institucijos funkcijas. ATĮ nėra numatyta išimčių, kad licencijuojamos veiklos sąlygai, Vyriausybės nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymui, netaikytina įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą procedūra ir licencijos galiojimo sustabdymo procedūra. Pareiškėjos teiginiai dėl galimybių taikyti reikalavimo pagal garantiją procedūrą, o ne įspėjimo dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo procedūrą, yra subjektyvūs, teisės aktais nepagrįsti, be to nesusiję su šio ginčo dalyku.
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. spalio 5 d. raštu teismui Nr. (16)-ATS-82 „Dėl informacijos pateikimo“ (IV t., b. l. 182–183) nurodė, kad atsakovės interneto svetainėje viešai skelbiamame atliekų tvarkytojų sąraše 2015 m. buvo 9 atliekų tvarkytojai, turintys teisę 2015 m. išrašyti EEĮ atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, t. y. UAB „Baltic metal“, UAB „Kuusakovski“, UAB „EMO recycling“, UAB „Atliekų tvarkymo centras“, UAB „Žalvaris“, UAB „Metal invest“, UAB „Metalų rinka“, UAB „Utilsa“, UAB „Baltijos perdirbimas“.
Dėl termino trūkumams pašalinti atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja turėjo beveik 7 mėnesių terminą teisės pažeidimui pašalinti. Tai nebuvo pirmas pareiškėjos padarytas teisės pažeidimas. Dėl Asociacijos pažeidimo pobūdžio, pakartotinumo, nustatytu 7 mėnesių terminu buvo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų, terminas atitinka proporcingumo principą. Atsakovės nuomone, pareiškėja demonstruoja formalius aktyvius veiksmus siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, bet realiai netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Asociacija nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų organizuoti EEĮ atliekų pagal kategorijas tvarkymo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo procedūras tokiu būdu, kad kuo daugiau atliekų tvarkytojų galėtų pateikti pasiūlymus ir Asociacija įsigytų kuo daugiau EEĮ atliekų iš atliekų tvarkytojų sąraše esančių atliekų tvarkytojų.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėja yra specifinis juridinis asmuo. Pažymėjo, kad apie naujai įrengtas EEĮ atliekų priėmimo vietas skelbiama mažiau – tokio elgesio teisėtumą patvirtino LVAT. Tose seniūnijose, kur nebuvo sutarčių su seniūnijomis, de facto konteineriai stovėjo. Dėl Įspėjimo punktų 6, 7, 36, 76, 135 ginčo nėra – apie šias vietas nebuvo tinkamai paskelbta. 12, 24, 43 ir 66 vietos yra naujai įsteigtos vietos. Reikalavimas eksploatuoti EEĮ atliekų priėmimo vietą keliamas ne tiems konkretiems kalendoriniams metams, o apskritai. Vieta neįskaityta ne todėl, kad nebuvo eksploatuota visus metus, o todėl kad nepaskelbta. 106 vieta nenurodyta dėl žmogiškosios klaidos. 118–130 vietose susirašinėjimas su seniūnijomis neišlikęs, į seniūnijas nesikreipė. Tai naujai įsteigtos vietos, skelbta 3 kartus. 141–142 – neskelbta visai, sutinka, kad neatitinka teisės aktų reikalavimų. Agentūrai sutartys su seniūnijomis nebuvo teikiamos. Apie naujų vietų įsteigimą nėra pareigos informuoti atsakovę, todėl atskirai nepranešė. Naujų vietų buvimą Agentūra galėjo nustatyti palyginusi naujus ir senus sąrašus ir klausdama. Naujoms atliekoms rinkti buvo reikalavimas, kad būtų papildomos atliekos. Pirkimo sąlygos ir dokumentai nebuvo ginčyti, todėl dabar juos ginčyti negalima. Tik 5 atliekų tvarkytojai buvo kompetentingi teikti paslaugas. Į penktąjį subjektą nebuvo kreiptasi, nes viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad jis nebendradarbiauja su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, nepateikia dokumentų, neįsileidžia atlikti patikrinimų ir šis atliekų tvarkytojas yra įsteigtas ir kontroliuojamas konkuruojančios organizacijos. Jis niekada nėra dalyvavęs pareiškėjos konkurse. Pirkimo skaidymą buvo liepta atlikti tik teismo posėdžio metu. Be to, skaidymas nebūtų išsprendęs problemos, nes reikėjo įvykdyti visą užduotį. Tą patvirtino ir atsakovių atstovės teismo posėdžio metu. Agentūra kontroliuoja, kaip vykdomi šie pirkimai, jie nėra viešieji pirkimai. Viešųjų pirkimų įstatymas čia netaikomas. Aplinkos ministerija savo konsultacijoje nurodė, kad vienintelė pasekmė – kreipimasis pagal banko garantiją, o dabar Agentūra pritaikė dvigubą sankciją – liepė sutvarkyti papildomai atliekas ir paėmė banko garantiją. Dvi procedūros atsiliepia finansiškai. Rezerviniai EEĮ atliekų kiekiai yra numatyti sutartyse, tačiau tai reiškia, kad šios atliekos bus sutvarkytos, jei bus surinktos. Prašė remtis 2017 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, taip pat 2019 m. sausio 22 d. LVAT sprendimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Agentūra neturi įgaliojimų vykdyti pirkimų priežiūros, konsultaciją taip pat teikė labai atsargiai. Reikalavimai EEĮ atliekų priėmimo vietai aiškūs, subjektas pasirinkęs šį užduoties variantą turi atitikti visus reikalavimus. Tikslas buvo, kad toli esančiuose miesteliuose taip pat turi būti įsteigtos vietos. LVAT 2017 m. nutartyje vertino adresų keitimą, o nagrinėjamoje byloje priėmimo vietos turi būti eksploatuojamos 12 mėnesių. Apie naujas vietas Agentūra nebuvo informuota. Daug informacijos gavo po sprendimo priėmimo. Nuo 118 vietos naujai įsteigtos, tačiau Asociacija pati jų nevertino. Jos turi būti suderintos su savivaldybe. Dėl atliekų surinkimo minimaliose ir kitose vietose – neturėtų būti svarbu, kur kiek surenkama atliekų, nes teisės aktai reikalauja, kad skaičiuojamos būtų tik minimalios atliekų surinkimo vietos. Dėl 7 mėnesių termino paaiškino, kad Asociacija nerodė jokių pastangų surinkti nei vieną papildomą kilogramą atliekų. Mano, kad terminas buvo pakankamas. Nurodė, kad galbūt ir nėra tiek atliekų, kiek reikėjo surinkti, bet šiek tiek yra. Prašė nevertinti administracinių teisės pažeidimo bylų, nes jose teismas vertino kaltę. Pažymėjo, kad sąlygos visiems yra vienodos, kito ūkio subjekto patikrinimas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Sutiko, kad atliekų tvarkytojų sąraše buvo tik 5 subjektai, Agentūra suklydo nurodydama 9.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas visiškai.
Byloje kilęs ginčas dėl Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo sustabdytas licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Asociacija vykdo veiklą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 23 d. išduotą EEĮ atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 001 (I t., b. l. 18), kuria jai suteikta teisė organizuoti stambių namų apyvokos prietaisų, smulkių namų apyvokos prietaisų, IT ir telekomunikacinės įrangos, vartojimo įrangos bei apšvietimo įrangos atliekų tvarkymą, ir 2008 m. gegužės 7 d. išduotą licenciją Nr. 003 (I t., b. l. 19), kuria pareiškėjai suteikta teisė organizuoti elektrinių ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus), žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos, medicininių prietaisų (išskyrus implantuotus ir infekuotus produktus), stebėsenos ir kontrolės prietaisų, automatinių daiktų išdavimo įtaisų atliekų tvarkymą.
Pareiškėja 2016 m. kovo 14 d. Atsakovei pateikė 2015 metų EEĮ atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir visuomenės švietimo bei informavimo EEĮ atliekų tvarkymo klausimais programos vykdymo ataskaitą (I t., b. l. 20–26). Agentūra 2016 m. balandžio 12 d. raštu prašė pateikti papildomą informaciją (I t., b. l. 27–28).
Agentūra, atlikusi pareiškėjos planinį patikrinimą, siekdama įvertinti pareiškėjos 2015 m. EEĮ atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą, patikrino pareiškėjos vykdomą veiklą pagal licenciją Nr. 001 ir licenciją Nr. 003 (LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties 56 punktas) ir 2016 m. gegužės 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ALS-15 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (I t., b. l. 54–57).
Agentūra Patikrinimo akte nurodė, kad tinkamai eksploatuotų EEĮ atliekų priėmimo vietų skaičius 2015 m. yra 62 EEĮ atliekų priėmimo vietos. Agentūra nurodė, kad pareiškėja nesuderino (nėra sudariusi sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su tam tikromis savivaldybėmis) ir tinkamai neeksploatavo reikiamo EEĮ atliekų priėmimo vietų skaičiaus, todėl turėjo vykdyti pirmąjį užduoties variantą.
Pareiškėja 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 20160520-171 „Dėl tinkamo 2015 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos kokybinės užduoties vykdymo“ (I t., b. l. 58–65) informavo, kad dėl žmogiškosios klaidos teikiant ataskaitą buvo pateiktas nepilnas 2015 m. įrengtų ir eksploatuotų EEĮ atliekų priėmimo vietų aprašymas (EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 5 priedas), pateikė 2015 m. pareiškėjos eksploatuotų EEĮ atliekų priėmimo vietų sąrašą ir teigė, kad tinkamai eksploatavo 112 EEĮ atliekų priėmimo vietų.
Agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 20160520-171 „Dėl tinkamo 2015 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos kokybinės užduoties vykdymo“ pateiktą informaciją, 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (27)-A4-5644 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“ (I t., b. l. 68–71) (toliau – ir Įspėjimas) nurodė, kad pareiškėja, vertindama tinkamai eksploatuotas EEĮ atliekų priėmimo vietas, neatsižvelgė į EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto reikalavimą, kad kolektyviai gamintojų, importuotojų arba jų organizacijų įsteigtų EEĮ atliekų priėmimo vietų, užtikrinančių minimalų EEĮ atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo variantui įvykdyti reikalingą priėmimo vietų skaičių, negali būti daugiau kaip: Vilniaus ir Kauno miestuose – viena priėmimo vieta 80 000 gyventojų; Klaipėdos ir Šiaulių miestuose – viena priėmimo vieta 40 000 gyventojų; Panevėžio ir Alytaus miestuose – viena priėmimo vieta 30 000 gyventojų; miestuose, turinčiuose nuo 15 000 iki 50 000 gyventojų, – 2 priėmimo vietos; kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose – viena priėmimo vieta. Pareiškėja 2015 m. nebuvo sudariusi sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos, Molėtų, Palangos, Plungės, Prienų, Šilutės, Ukmergės, Varėnos rajono savivaldybėmis, todėl šiose savivaldybėse esančios EEĮ atliekų priėmimo vietos neatitinka EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies reikalavimo (atliktas pakartotinis vertinimas). Agentūra, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja, norėdama vykdyti užduoties 2 variantą, turėjo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų, tačiau 2015 m. tinkamai įrengė ir eksploatavo 78 EEĮ atliekų priėmimo vietas.
Agentūra konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė kokybinės užduoties ir turėjo tvarkyti atliekas pagal 1 užduoties variantą, t. y. ne 30 arba 45 procentus, bet 40 arba 55 procentus vidaus rinkai verslo tikslais patiekto EEĮ kiekio priklausomai nuo atskirų EEĮ atliekų kategorijų. Įspėjimu pareiškėja buvo įspėta apie galimą EEĮ atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimo sustabdymą. Nurodyta įspėjimo priežastis – Asociacija nesilaikė licencijuojamos veiklos sąlygų, t. y. neįvykdė 2015 m. gamintojams ir importuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų 1A, 1B, 2, 3A, 5A, 6, 7 ir 9 EEĮ atliekų tvarkymo užduočių 2015 m. ir taip neįvykdė ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės. Nustatytas terminas įspėjimo priežastims pašalinti – iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. 20160729-217 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ (I t., b. l. 43–53) kreipėsi į Agentūrą ir prašė suteikti konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekius.
Agentūra 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (27)-A4-8493 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ (I t., b. l. 87–88) nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie negalimumą sutvarkyti papildomus EEĮ atliekų kiekius neatleidžia jos nuo atsakomybės ir teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo.
Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 20160825-224 „Dėl konsultacijos suteikimo dėl įspėjimo apie galima licencijų sustabdymą įgyvendinimo“ (I t., b. l. 107–108) prašė suteikti išsamią konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekius.
Agentūra 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. (27)-A4-8682 „Dėl prašymo“ (I t., b. l. 148–149) nurodė, kad neįvykus konkursui pareiškėja turi teisę pakartotinį pirkimą vykdyti apklausos būdu ir pažymėjo, kad Agentūros sprendimai turi būti vykdomi.
Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20160831-228 „Dėl įspėjimo panaikinimo / konsultacijos tinkamam sprendimo įgyvendinimui suteikimo“ (I t., b. l. 124–125) prašė Agentūrą panaikinti 2016 m. gegužės 31 d. skirtą įspėjimą, o jo nepanaikinus prašė suteikti išsamią konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekius.
Agentūra 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (27)-A4-9075 „Dėl Licencijų galiojimo sustabdymo“ (I t., b. l. 122–123) konstatavo, kad pareiškėja įspėjimu nustatytų pažeidimų nepašalino, todėl sustabdė licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimą ir nustatė terminą pažeidimams pašalinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime Agentūra nustatė, kad ji nėra gavusi iš pareiškėjos pažeidimo pašalinimą patvirtinančių dokumentų ir konstatavo, kad pareiškėja pažeidimų nepašalino iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Ginčijamą 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Agentūra priėmė, vadovaudamasi ATĮ 34²³ straipsnio 16 dalies 1 punktu, konstatavusi, kad pareiškėja neįvykdė ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytos prievolės.
Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu (III t., b. l. 78–88) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir perdavė iš naujo Agentūrai atlikti pareiškėjo veiklos planinį patikrinimą. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (IV t., b. l. 128–138) atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, analizuodamas Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo sustabdytas licencijų Nr. 001 ir 003 galiojimas, teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakys šiais byloje kilusiais ginčo klausimais: ar pareiškėja tinkamai įvykdė užduoties 2 varianto kokybinę užduotį (EEĮ atliekų priėmimo vietų tinkamas įrengimas ir eksploatavimas), kokia yra tarpinių ataskaitų reikšmė, ar 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodytas terminas trūkumams pašalinti nebuvo per trumpas, ar Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodytas reikalavimo neįvykdymas tokia apimtimi ir tik dėl tam tikrų kategorijų atliekų galėjo lemti pareiškėjo licencijų galiojimo sustabdymą ir kt.
1. Dėl EEĮ atliekų priėmimo vietų tinkamo įrengimo ir eksploatacijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 yra patvirtinti mažiausi turimi sutvarkyti atliekų kiekiai ir du EEĮ atliekų tvarkymo užduočių vykdymo variantai. Pareiškėja teigia, kad 2015 metais ji pasirinko vykdyti 2 užduoties vykdymo variantą, t. y. kiekybinę užduotį masės procentais ir kokybinę, t. y. įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų. Byloje ginčas kilo, ar pareiškėja tinkamai įrengė ir eksploatavo 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų. Pareiškėja duomenis apie 2015 m. tinkamai įrengtas ir eksploatuotas vietas keitė kelis kartus:
1) teikdama 2016 m. ataskaitą dėl žmogiškosios klaidos pateikė neišsamų 2015 m. įrengtų ir eksploatuotų EEĮ atliekų priėmimo vietų sąrašą (I t., b. l. 58), 2) 2016 m. gegužės 20 d. rašte
Nr. 20160520-171 (I t., b. l. 58–65) ir skundo teismui 31 punkte (I t., b. l. 4) nurodė, kad pareiškėja eksploatavo 155 EEĮ atliekų priėmimo vietas, iš jų 4 kartus regioninėje spaudoje paskelbė apie
112 EEĮ atliekų priėmimo vietų (I t., b. l. 59), 3) 2018 m. spalio 5 d. rašto teismui 15 punkte (IV t.,
b. l. 148) pareiškėja nurodo, kad 2015 m. tinkamai eksploatavo ne tik minėtas 112 EEĮ atliekų priėmimo vietų, bet ir papildomas 35 EEĮ atliekų priėmimo vietas. Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertina kritiškai. Pareiškėja pati teikia duomenis apie EEĮ atliekų priėmimo vietas ir atsako už šių duomenų teisingumą. Be to, toks pareiškėjos elgesys apsunkina atsakovės galimybes įvertinti, ar pareiškėja tinkamai vykdo savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas įvertins ir pasisakys dėl visų 155 EEĮ atliekų priėmimo vietų tinkamo įrengimo ir eksploatavimo, nes visos
155 EEĮ atliekų priėmimo vietos buvo nurodytos 2016 m. gegužės 20 d. rašte (I t., b. l. 58–65) iki atsakovei priimant sprendimus dėl įspėjimo ir licencijų sustabdymo. Taip pat teismas pabrėžia, kad toks išsamus įvertinimas užtikrina teisingą bylos išsprendimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnį.
Atsakovė tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis 2015 m. pripažino 78 EEĮ atliekų priėmimo vietas. Dėl jų byloje ginčas nebevyksta (Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 1–5, 8, 13–15, 22–23, 25–27, 30–31, 33, 35, 38–39, 41–42, 44–51, 53, 56–60, 62, 65, 67, 69–70, 72–73, 75, 77, 79–80, 83–87, 89–96, 98–105, 107, 109, 111–116, 131, 155). Taigi ginčas vyksta dėl Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 6–7, 9–12, 16–21, 24, 28–29, 32, 34, 36–37, 40, 43, 52, 54–55, 61, 63–64, 66, 68, 71, 74, 76, 78, 81–82, 88, 97, 106, 108, 110, 117–130, 132–154 pozicijose nurodytų EEĮ atliekų priėmimo vietų pripažinimo tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis.
2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovas sutiko, kad Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 6–7, 36, 76, 106, 135, 141–142 pozicijose nurodytos EEĮ atliekų priėmimo vietos nebuvo tinkamai įrengtos ir eksploatuotos. Dėl jų teismas daugiau nebepasisakys.
Dalis pareiškėjos nurodytų EEĮ atliekų priėmimo vietų (Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118-130, 132–134, 136–146, 149–154 pozicijos) nebuvo pripažintos tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis, nes pažeistas EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 49 punktas. EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkte nurodyta, kad įrengėjas privalo informuoti visuomenę apie galimybę atiduoti buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nurodydamas įrengėjo įrengtos priėmimo vietos (-ų) adresą (-us). Ši informacija turi būti nuolat skelbiama bent įrengėjo interneto svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius, t. y. ne mažiau kaip 4 kartus per metus, skelbiama nacionalinėje ir (ar) regioninėje, ir (ar) vietinėje periodinėje spaudoje (regioninėje periodinėje spaudoje skelbiama tik apie tame regione įrengtas priėmimo vietas, vietinėje periodinėje spaudoje skelbiama tik apie toje savivaldybėje įrengtas priėmimo vietas).
Pareiškėja teigia, kad Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 12, 24, 32, 43, 66, 118–130, 132–134, 136–140, 143–146, 149–154 pozicijose esančios EEĮ atliekų priėmimo vietos buvo naujai įsteigtos, todėl apie jas buvo informuota ne 4 kartus per metus, o atitinkamai mažiau. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 ir teigia, kad toks mažesnis paskelbimų skaičius atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymi, kad LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 pasisakė, kad EEĮ atliekų priėmimo vietos gali būti keičiamos nutraukiant vienų ir pradedant kitų atliekų priėmimo vietų eksploataciją. Tokiu atveju paskelbimų apie naujai pradėtas eksploatuoti, t. y. perkeltas EEĮ atliekų priėmimo vietas, gali būti atitinkamai mažiau.
Teismas analizuodamas nagrinėjamos bylos situaciją pabrėžia, kad, pirma, paskelbimas apie EEĮ atliekų priėmimo vietas nėra ir negali būti traktuojamas tik kaip formalumas. Šis reikalavimas iš esmės prisideda prie EEĮ atliekų surinkimo ir kuo didesnio EEĮ atliekų surinkimo. Antra, negalima tapatinti perkeltos EEĮ atliekų priėmimo vietos ir naujai įsteigtos EEĮ atliekų priėmimo vietos ir joms taikytinų taisyklių. Nagrinėjamoje byloje spaudoje nebuvo 4 kartus paskelbta ne apie perkeltas, o apie naujai įsteigtas EEĮ priėmimo vietas. Tokiu būdu buvo pažeisti EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimai dėl paskelbimo 4 kartus per metus ir LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1184-624/2017 suformuluoti teisės aktų išaiškinimai dėl eksploatacijos ne trumpiau kaip metus (vienintelis ribojimas, susijęs su EEĮ atliekų priėmimo vietos keitimu, nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 39 punkte, numatančiame kad EEĮ atliekų priėmimo vieta turi būti eksploatuojama ne trumpiau kaip metus). Pareiškėja nurodo, kad minėtos EEĮ atliekų priėmimo vietos buvo pripažintos netinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis dėl to, kad apie jas nebuvo paskelbta 4 kartus per metus, o ne todėl kad jos nebuvo eksploatuotos ne trumpiau kaip metus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas pritaria atsakovės pozicijai dėl netinkamo paskelbimo apie EEĮ atliekų priėmimo vietas, o eksploatacijos trumpiau nei vienerius metus argumentą nurodo tik kaip papildomą.
Dalis pareiškėjos nurodytų EEĮ atliekų priėmimo vietų (Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 40, 54–55, 61, 81–82, 108, 117, 147–148 pozicijos) nebuvo pripažintos tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis, nes pareiškėja nebuvo sudariusi sutarčių dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos rajono, Molėtų rajono, Palangos rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėmis. Agentūra teigia, kad pažeistas EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktas ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalis. ATĮ 30 straipsnio 15 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad licencijuotos organizacijos gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priėmimo vietos gali būti įrengiamos tik suderinus su savivaldybe, kurios teritorijoje steigiama atliekų priėmimo vieta, pagal savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-232, nustatytą tvarką.
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad nurodytos teisės aktų nuostatos netaikomos iki 2014 m. birželio 6 d. įsteigtoms EEĮ atliekų priėmimo vietoms, nes ginčo laikotarpiu jau galiojo minėti teisės aktų reikalavimai ir jie turi būti taikomi visoms tiek iki 2014 m. birželio 6 d., tiek po 2014 m. birželio 6 d. įsteigtoms, bet patikrinimo metu tikrinamoms EEĮ atliekų priėmimo vietoms. Pasikeitęs teisinis reguliavimas lemia, kad turi atitinkamai keistis ir subjektų, kuriems taikomas naujasis teisinis reguliavimas, elgesys. Pareiškėja turėjo pareigą laikytis visų 2015 m. įrengtoms ir 2015 m. eksploatuotoms EEĮ atliekų priėmimo vietoms keliamų teisės aktų reikalavimų. Teismas nevertina pareiškėjos argumentų dėl konkurentui taikomų kitokių taisyklių analizuojamu aspektu, nes VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos“ 2015 m. ataskaitos duomenys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo sudarytos sutartys dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos su Jonavos rajono, Molėtų rajono, Palangos rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šilutės rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėmis, teismas konstatuoja, kad Agentūra pagrįstai pripažino EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto ir ATĮ 30 straipsnio 15 dalies pažeidimą.
Dalis pareiškėjos nurodytų EEĮ atliekų priėmimo vietų (Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 9–11, 16–21, 28–29, 34, 37, 52, 63–64, 68, 71, 74, 78, 88, 97, 110 pozicijos) nebuvo pripažintos tinkamai įrengtomis ir eksploatuotomis, nes jos buvo pripažintos ne minimaliomis, o papildomomis EEĮ atliekų priėmimo vietomis. Agentūra teigia, kad buvo pažeistas EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punktas. Pareiškėja teigia, kad EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punktas turi būti aiškinamas kaip neuždraudžiantis steigti papildomas vietas, ką patvirtina ir EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 38 punktas.
EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kolektyviai gamintojų, importuotojų arba jų organizacijų įsteigtų EEĮ atliekų priėmimo vietų, užtikrinančių minimalų EEĮ atliekų tvarkymo 2 užduoties vykdymo variantui įvykdyti reikalingą EEĮ atliekų priėmimo vietų skaičių, negali būti daugiau kaip: Vilniaus ir Kauno miestuose – viena EEĮ atliekų priėmimo vieta 80 000 gyventojų; Klaipėdos ir Šiaulių miestuose – viena EEĮ atliekų priėmimo vieta 40 000 gyventojų; Panevėžio ir Alytaus miestuose – viena EEĮ atliekų priėmimo vieta 30 000 gyventojų; miestuose, turinčiuose nuo 15 000 iki 50 000 gyventojų, – 2 EEĮ atliekų priėmimo vietos; kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose – viena EEĮ atliekų priėmimo vieta. EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad papildomas, viršijančias minimalų EEĮ atliekų priėmimo vietų skaičių, EEĮ atliekų priėmimo vietas gamintojai, importuotojai arba jų organizacijos gali steigti neatsižvelgdami į 37 punkte nustatytus apribojimus.
Teismas, analizuodamas minėtų teisės aktų nuostatas, pritaria atsakovo pozicijai, kad papildomos EEĮ atliekų priėmimo vietos turi būti vertinamos ir negali būti atmestos vien dėl to, kad jos yra papildomos EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių 37 punkto prasme. Pirma, minimalių ir papildomų EEĮ atliekų priėmimo vietų steigimas užtikrina kuo didesnio EEĮ atliekų kiekio surinkimą. Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus (IV t., b. l. 149), kad minimaliose (atsakovo pripažintose) EEĮ priėmimo vietose buvo surinkta 167,541 t EEĮ atliekų, o kitose EEĮ atliekų priėmimo vietose surinkta 313,99 t EEĮ atliekų. Taigi atsižvelgiant į siekiamą tikslą (surinkti kuo daugiau EEĮ atliekų) ir byloje pateiktus surinktų EEĮ atliekų kiekius minimaliose ir kitose EEĮ atliekų priėmimo vietose, teismas konstatuoja, kad teisės aktai nedraudžia steigti papildomas EEĮ atliekų priėmimo vietas ir jos negali būti vertinamos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų vien todėl kad yra papildomos. Antra, teismas pabrėžia, kad EEĮ tvarkymo taisyklių 37 punkto tikslas yra užtikrinti EEĮ atliekų surinkimą visos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne tik tam tikruose miestuose, regionuose ar pan. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėja plečia EEĮ atliekų priėmimo vietų tinklą visoje Lietuvoje: naujos EEĮ atliekų priėmimo vietos įsteigtos ir steigiamos tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Taigi EEĮ tvarkymo taisyklių 37 punkto tikslas nagrinėjamoje byloje nėra pažeidžiamas ir EEĮ atliekų priėmimo vietos įrengiamos ir eksploatuojamos nuosekliai visos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taigi teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai Agentūros 2016 m. gegužės 31 d. įspėjimo Nr. (27)-A4-5644 1 priedo 9–11, 16–21, 28–29, 34, 37, 52, 63–64, 68, 71, 74, 78, 88, 97, 110 pozicijose nurodytas EEĮ atliekų priėmimo vietas pripažino netinkamomis ir jos turi būti įskaičiuojamos į tinkamai įrengtų ir eksploatuotų EEĮ atliekų priėmimo vietų sąrašą. Atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėja tinkamai įrengė ir eksploatavo 101 EEĮ atliekų priėmimo vietą (78 dėl kurių ginčas nevyksta + 23 papildomos = 101 EEĮ atliekų priėmimo vieta). Kadangi 2015 metais pareiškėjai vykdant 2 užduoties vykdymo variantą, kokybinė užduotis buvo įrengti ir tinkamai eksploatuoti 110 EEĮ atliekų priėmimo vietų, o pareiškėja įrengė ir tinkamai eksploatavo 101 EEĮ atliekų priėmimo vietą, Agentūra pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė kokybinės užduoties ir pareikalavo pareiškėjos, kad ši įgyvendintų pirmajame užduoties vykdymo variante Vyriausybės nustatytus didesnius atliekų sutvarkymo kiekius.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, priimdama tarpines ir galutinę ataskaitas už 2015 m., pripažino, kad pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas pagal teisės aktų reikalavimus.
Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Išvados, kad Agentūra, priimdama tarpines ir metinę 2015 metų ataskaitas, užduočių įvykdymą pripažino tinkamu, nesuponuoja nei EEĮ atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, nei Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-57, nei Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18. Analogišką poziciją pateikia LVAT 2019 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-16-624/2019.
3. Dėl Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nustatyto termino trūkumams pašalinti
LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties 55 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodytas terminas trūkumams pašalinti nebuvo per trumpas. Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėja turėjo tvarkyti atliekas pagal 1 užduoties variantą, t. y. ne 30 arba 45 procentus, bet 40 arba 55 procentus vidaus rinkai verslo tikslais patiekto EEĮ kiekio priklausomai nuo atskirų EEĮ atliekų kategorijų. Taip pat Agentūra nustatė terminą pažeidimams pašalinti – iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. 4 mėnesius.
Pažymėtina, kad pažeidimai nustatyti 2016 m. gegužės 31 d. Agentūros rašte Nr. (27)-A4-5644 „Dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą“ (I t., b. l. 68–71). Minėtame rašte Agentūra nurodė, kad pareiškėja privalo pažeidimus pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Todėl atsakovė 2018 m. spalio 5 d. rašte teismui Nr. (16)-ATS-82 „Dėl informacijos pateikimo“ (IV t., b. l. 182–183) nurodė, kad pareiškėja turėjo beveik 7 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Atsakovė teigia, kad šis terminas yra proporcingas ir nustatytas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pakartotinumą ir juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų.
Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog atsakovės sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėja yra atsakinga už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos EEĮ naudojimo susidariusių atliekų kiekių tvarkymo organizavimą, ji privalo vykdyti Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, o teisės aktai nenumato atvejų, kuomet tokios užduotys gali būti nevykdomos. Taigi pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog nė vienas atliekų tvarkytojas nepateikė pasiūlymų sutvarkyti EEĮ atliekas, nėra reikšmingos, be to, nepatvirtina jos teiginių, kad iš jos buvo reikalauta neįmanomo (įvykdyti atliekų tvarkymo užduotį). Analogiškos praktikos laikosi LVAT 2019 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-16-624/2019.
ATĮ 34²³ straipsnio 16 dalis nustato, kad licencijas išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieneri metai terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas. ATĮ 34²³ straipsnio 18 dalis numato, kad sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieneri metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.
Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą (įspėjime nurodytas terminas ir trūkumams pašalinti nustatytas terminas gali būti iki vienerių metų, iš viso iki dvejų metų) ir nagrinėjamoje byloje nustatytų terminų trukmę (įspėjime nurodytas terminas 3 mėnesiai, trūkumams pašalinti nustatytas terminas 4 mėnesiai, iš viso 7 mėnesiai), nepritaria atsakovės pozicijai ir pripažįsta, kad nustatytas terminas buvo per trumpas siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus. Pirma, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. per 3 mėnesius pareiškėjai nepavyko pašalinti nustatytų pažeidimų. Pareiškėja per tą laiką paskelbė pirkimą papildomiems atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekiams 2015 m. sutvarkyti ir suorganizavo pirkimą apklausos būdu. Šią informaciją (apie negalėjimą nusipirkti) pareiškėja nuolat teikė atsakovei. Todėl atsakovė, turėdama aiškius duomenis apie tai, kad per 3 mėnesius nepavyko pašalinti pažeidimų, nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė tik 4 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Antra, teismas sutinka, kad ATĮ ir jį įgyvendinančiais teisės aktais siekiama itin svarbių ir visuomeniškai reikšmingų tikslų. Būtent siekiant minėtų tikslų turi būti dedamos maksimalios pastangos jiems pasiekti, įskaitant ir tinkamo pažeidimams pašalinti termino nustatymą. Pažymėtina, kad teisės aktai leido atsakovei nustatyti ilgesnius terminus, bet atsakovė jų nenustatė ir nemotyvavo, kodėl nenustato ilgesnių terminų. Trečia, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pareiškėja demonstruoja formalius aktyvius veiksmus, bet realiai netinkamai vykdo ATĮ nustatytas pareigas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. liepos 14 d. paskelbė pirkimą papildomiems atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekiams 2015 m. sutvarkyti, tačiau nė vienas atliekų tvarkytojas pasiūlymų nepateikė, organizavo pirkimą apklausos būdu, tačiau ir toks pirkimas neįvyko. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. (I t., b. l. 43–53), 2016 m. rugpjūčio 25 d. (I t., b. l. 107–108), 2016 m. rugpjūčio 31 d. (I t., b. l. 124–125) raštais kreipėsi į Agentūrą ir prašė suteikti konsultaciją, kaip įgyvendinti įpareigojimą – sutvarkyti papildomus atskirų kategorijų EEĮ atliekų kiekius. Taigi iki pat ginčijamo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priėmimo pareiškėja dėjo pastangas pašalinti pažeidimus. Pažymėtina, kad ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė sutiko, kad rinkoje tuo metu galėjo trūkti atskirų kategorijų EEĮ atliekų.
Taigi teismas konstatuoja, kad Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodytas terminas trūkumams pašalinti buvo per trumpas.
LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties 55 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar Agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendime nurodytas reikalavimo neįvykdymas tokia apimtimi ir tik dėl tam tikrų kategorijų atliekų galėjo lemti pareiškėjos licencijų galiojimo sustabdymą. Taip pat ir pareiškėja savo skunde nurodo, kad taikyta poveikio priemonė yra neproporcinga.
ATĮ 34²³ straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą. ATĮ 34²³ straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodyta, kad licencijos turėtojas privalo organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Teismas sutinka su pareiškėja, kad taikyta poveikio priemonė buvo neproporcinga. Pirma, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė dalies jai nustatytos užduoties, o ne visos. Pažymėtina, kad neįvykdytos tiek pirmosios, tiek antrosios užduoties dalis santykinai nedidelė. Antra, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja dėjo pastangas įvykdyti Agentūros nurodymus ir pašalinti konstatuotus pažeidimus. Trečia, teismas nustatė, kad Agentūra be pagrindo nustatė per trumpą terminą konstatuotiems pažeidimams pašalinti.
Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (V t., b. l. 36–37) su reikalavimu pervesti laidavimo draudimo sutartyje nurodytą sumą, t. y. 718 700,54 Eur, pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. LVAT savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą dėl licencijų galiojimo sustabdymo, privalo įvertinti išieškomoje banko garantijoje ar laidavimo draudimo sutartyje numatytą sumą nustatant neįvykdytos prievolės dalį. LVAT pažymėjo, kad tai gali ir turi būti padaryta priimant sprendimą, o to nepadarius – nagrinėjant ginčą teisme (LVAT 2019 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-16-624/2019). Nagrinėjamoje byloje atsakovė tokio vertinimo neatliko, nes vadovavosi pozicija, kad išieškojimas pagal laidavimo draudimo sutartį yra savarankiška administracinė procedūra. Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką tokia atsakovės pozicija yra klaidinga.
Taip pat LVAT konstatavo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, jame (individualiame administraciniame akte) turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės taikyta poveikio priemonė buvo neproporcinga ir tai yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkinamas ir skundžiamas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas naikinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjos interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Paulius Čelkis (I t., 154, III t., b. l. 58–60, 74, V t., b. l. 18–21, 24, 63).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tokios išlaidos: 22,50 Eur žyminis mokestis (I t., b. l. 155), 1 210 Eur už advokato pagalbą (skundo teismui parengimą) (III t., b. l. 59–60), 605 Eur už 2018 m. spalio 5 d. ir spalio 19 d. pareiškimų parengimą ir pateikimą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje iš naujo (V t., b. l. 20–21).
Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2016 m. rugsėjo 26 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 748 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 1 870 Eur (748 Eur x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 1 210 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjas prašo atlyginti 605 Eur už papildomų paaiškinimų pateikimą. Kadangi šie paaiškinimai parengti 2018 m. spalio mėn., išlaidoms už jų parengimą taikytinas 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 926,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus užmokestis už dokumentą, kuriame pateikti paaiškinimai tokiu atveju sudaro 370,68 Eur (926,7 Eur x 0,4). Pareiškėjos atstovas nagrinėjamu atveju parengė du tokio pobūdžio dokumentus, todėl prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.
Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai priteistinos iš 22,50 Eur išlaidos už žyminį mokestį.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjai iš atsakovės Agentūros iš viso priteistina 1 837,67 Eur (22,50 Eur + 1 210 Eur + 605 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos asociacijos „EEPA“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdytas ginčijamo Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“ galiojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 17 dalyje nustatytą draudimą asociacijai „EEPA“ priimti naujus narius, galiojimą.
Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 10 dalimi, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos asociacijos „EEPA“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (27)-A4-9075 „Dėl licencijų galiojimo sustabdymo“.
Priteisti pareiškėjai asociacijai „EEPA“ iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 1 837,5 Eur (vieną tūkstantį aštuonis trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.