Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Antanas Šeštokas Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-317-2014

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00110-2012-6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 metams; pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metamas ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. Ž., I. S., M. A., E. P., J. M., R. B., Š. S., D. S., K. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. gegužės 3 d. apie 12.00 val. D. S. užsakymu, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 40 Lt įsigijo 0,676 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), supakuotų į vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį, kurias, neteisėtai laikydamas prie savęs, neteisėtai gabeno į Vilniaus autobusų stotį, esančią Sodų g. 22, Vilniuje, iš kurios, turėdamas tikslą parduoti 0,676 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) D. S., 2012-05-03 apie 13.05 val. perdavė jas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ maršrutinio autobuso, vykstančio iš Vilniaus į Druskininkus, vairuotojui R. Ž., nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, pargabenti į Druskininkus, t. y. neteisėtai siuntė minėtą narkotinę medžiagą – 0,676 g kanapių (ir jų dalių) į Druskininkus, 2012-05-03 apie 16.00 val., kai R. Ž. Druskininkų mieste perdavė A. A. atsiųstą pašto voką, kuriame buvo 0,676 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), atėjusiam atsiimti Š. S., narkotinės medžiagos buvo policijos pareigūnų surastos ir paimtos.

A. A. taip pat nuteistas ir pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas kartu su nepilnamečiais A. Ž. ir I. S., 2012 m. birželio 30 d. apie 1 val. 50 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė svetimą turtą – K. K. priklausantį automobilį „VW JETTA“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės, stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 68.

Dėl BK 178 str. 2 d. nurodytos nusikalstamos veikos nuteistasis pažymi, kad veiką padarė įtakotas A. Ž., jo veiksmai buvo antraeilio pobūdžio, šiuo nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Teigia padaręs atitinkamas išvadas, mokosi 12 klasėje, yra charakterizuojamas teigiamai, buvo registruotas darbo biržoje, o nuo 2013-05-30 įsidarbino vadybininku. Apeliantas nurodo, kad jo socialiniai ryšiai su šeima yra stiprūs. Kadangi teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, jo nuomone, yra pagrindas taikyti jam švelnesnę bausmę pagal BK 54 str. 3 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistąjį A. A. bei jo gynėją, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti bei švelninti jam paskirtą bausmę, prokurorą-prašiusį skundo netenkinti, sprendžia, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. A. kaltę padarius jam inkriminuotus ir Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, patvirtina byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Kadangi savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų neneigia ir pats apeliantas, prašantis skunde tik švelninti jam paskirtą bausmę, o dėl šių veikų padarymo nekyla abejonių ir kolegijai, tai byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tenkinusi nuteistojo A. A. gynėjo prašymą atlikti papildomą narkotinių medžiagų ekspertizę, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui pavedė atlikti papildomą pas Š. S. rastų ir kratos metu išimtų kanapių bei jų dalių tyrimą, kad nustatyti, koks kiekis veikliosios medžiagos-tetrahidrokanabinolio (THC) jose yra. Iš 2014-02-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3424 (13) matyti, kad A. A. įgytose ir platintose bei tyrimui tirti pateiktose kanapėse (ir jų dalyse) veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,4 %.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo prieita išvados, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Iš to seka, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje), tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–308/2013). Šiuo atveju pas Š. S. buvusiose kanapėse (ir jų dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija viršijo leistina psichotropinės medžiagos kiekį, todėl nuteistasis A. A. pagrįstai nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika BK 178 str. 2 d. padarytą žalą ir nukentėjusiojo atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. yra patvirtinęs, kad 2012 m. liepos 6 d. A. A. jam atlygino 500 Lt žalą, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam dėl žalos atlyginimo pretenzijų neturi. Apygardos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė pripažintina A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdama į visas kitas veikos padarymo, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad nuteistajam buvo paskirta ženkliai mažesnė bausmė nei jos vidurkis, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo dar labiau mažinti paskirtosios bausmės dydžio dėl šios lengvinančios aplinkybės nustatymo.

Kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti LR BK 62 str. 1 ar 2 dalies nuostatas ir sušvelninti A. A. paskirtą bausmę.

LR BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, įstatymas reikalauja, kad būtų tenkintos mažiausiai 3 sąlygos – asmuo pats informavo apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažįsta ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi bei visiškai ar iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju A. A. tiek dėl LR BK 260 str. 1 d., tiek ir dėl LR BK 178 str. 2 d. veikos padarymo teisėsaugos pareigūnų neinformavo, todėl teismas konstatuoja, kad LR BK 62 str. 1 d. taikyti nėra įstatyminio pagrindo.

LR BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo atveju yra pripažinta, kad A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų teismas nenustatė, todėl BK 62 str. 2 d. taikyti nėra įstatyminio pagrindo.

Apygardos teismas nesutinka su nuteistojo nuomone, kad jis padarė nusikalstamas veikas tik sukurstytas kito asmens ir, kad jo vaidmuo šių veikų padaryme buvo antraeilis. Iš A. A. bei kitų asmenų parodymų matyti, kad jis narkotines medžiagas nupirko ir perdavė paprašytas D. S.. Tačiau tai nelaikytina kokiu tai kurstymu, nes dėl šios nusikalstamos veikos darymo jis apsisprendė greitai, be kokios tai papildomos įtakos. Be to, negalima A. A. vaidmens laikyti antraeiliu, nes be jo nusikalstamų veiksmų nebūtų padaryta ši nusikalstama veika. Iš nuteistojo A. A. parodymų matyti, kad jis, gerdamas alų su A. Ž. ir I. S., kartu sugalvojo pavogti mašiną, A. A. padėjo išsirinkti mašiną, kurią jie vogs. Taigi, jis šios nusikalstamos veikos padaryme nevaidino antraeilio vaidmens ir nebuvo sukurstytas. Apelianto skundo argumentai, kad jis buvo sukurstytas, ir, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, laikytini A. A. bandymu sumenkinti savo atsakomybę.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kad A. A. atžvilgiu galima būtų taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-28 teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje yra pažymėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad A. A. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą ir vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nukentėjusiojo K. K. automobilio grobimą padarė būdamas neblaivus (t 4, b. l. 36;), o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors A. A. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,676 g. kanapių (ir jų dalių), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra neteistas, jauno amžiaus-nusikaltimo padarymo metu buvo tik kiek vyresnis nei 18 metų, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t 7, b. l. 144;) įsidarbino ir charakterizuojamas teigiamai (t 7, b.l. 38;), tačiau šie duomenys nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamos veikos apibūdinančių aplinkybių. Jis padarė baigtas veikas, tiesiogine tyčia, viena jų priskiriama prie sunkių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam A. A. tinkamas-su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo A. A. elgesį po nusikalstamos veikos pagal LR BK 260 str. 1 d. padarymo. A. A., būdamas 2012-05-06 sulaikytas ir 2012-05-07 apklaustas įtariamuoju pagal BK 260 str. 1 d. (t 4, 3-17;), 2012-05-07 paleistas iš sulaikymo, ikiteisminio tyrimo laikotarpiu padarė antrą tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, be to, būdamas girtas (2012-06-30 K. K. automobilio grobimas). Bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2012-12-10 jis buvo nubaustas ir administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 3 d. ir ATPK 180 str. už tai, kad būdamas du kartus per vienerius metus baustas, pakartotinai pasirodė girtas viešoje vietoje ir už tai, kad perdavė gerti alų nepilnamečiui. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nors A. A. buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau jo elgesys aiškiai parodo, jog nuteistasis vengia tikslo gyventi dorai, laikantis bendro gyvenimo taisyklių. Todėl jam pagrįstai paskirta ne kita, o būtent LR BK 260 str. 1 d. bei BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1d. 1 p.) ir nepripažino aukščiau aptartos nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam K. K. padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį: pripažinti nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam K. K. padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.