Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-15675-347/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
e2-15675-347/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01180-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
B. K.
Trečiasis asmuo
„If P&C Insurance AS“
Advokatai
Jurgita Mikalauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15675-347/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01180-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Krivičiūtei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui teisininkui M. K.,

atsakovei B. K., nuotoliniu būdu jos atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,nedalyvaujant trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ filialo atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei B. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau - ERGO Draudimas) 500,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su draudėja D. R. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-308361, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas adresu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutarties pagrindu atlygino draudėjai 500,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2019 m. birželio 22 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, kurios šio įvykio metu priklausė atsakovei, todėl įgyvendindama savo subrogacijos teisę, ieškovė reikalauja priteisti išmokėtos 500,00 Eur sumos iš atsakovės.

Ieškovės atstovas teisininkas M. K. teismo posėdžio metu pagrindė ERGO Draudimo pareikštus savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Mano, kad ieškinys - įrodytas, o atsakovė jo nepaneigė. Draudėja liudytoja įrodė aplinkybę, kad įvykis buvo.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinko. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovės bute 2019 m. birželio 22 d. vandens avarijų / išsiliejimų nebuvo. Ieškovė nepateikė žalos nuotraukų ir apžiūros akto, buto plano, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar užliejimas iš viso buvo, kokios konkrečiai patalpos ir vietos užlietos. Pripažino, kad iš atsakovės buto vonios žemiau esantis butas Nr. 9 vienintelį kartą buvo užlietas 2019 m. sausio mėnesio pirmoje pusėje Dėl šio įvykio žalos atlyginimą šalims susitarus atsakovė sumokėjo tiesiogiai buto Nr. 9 savininkei. Po minėto įvykio atsakovė nusprendė apsidrausti savo butą ir atsakomybę. Atsakovės butas ir civilinė atsakomybė nuo 2019 m. sausio 15 d. yra draudžiami draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ filialas Pažymėjo, kad ji neturėjo suinteresuotumo slėpti įvykusį įvykį, jeigu vandens nutekėjimo priežastis būtų buvusi jos bute, kadangi atsakovės civilinė atsakomybė dėl ieškovės nurodomo įvykio yra drausta. Mano, kad reikalaudama žalos atlyginimo ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad užpylimo židinys yra atsakovės bute.

Atsakovė teismo posėdžio papildomai pažymėjo, kad su ieškovės ERGO Draudimas pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad vieną kartą buvo apliejimas, kai vyras vonioje užliejo kaimynę. Tuomet į draudimo bendrovę nesikreipė, bendravo žinutėmis su kaimyne. Po antros pretenzijos, nesutiko, nes kiek yra buvę apliejimų, visada kaltina ją, nors trūko bendras stovas, paskui gaisras yra buvęs. Kaimynė vis rodo tą pačią dėmę. 2019 m. birželio 22 d. jokio įvykio nebuvo, tik 2019 m. sausio mėnesį. 2020 m. gegužės mėnesį buvo nusimovęs sifonas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas įvykio faktas, kad užliejimas yra įvykęs, kad butas buvo suremontuotas po įvykio. Atsakovė pripažino du užliejimus, kai pati informavo trečiajį asmenį. Tos žalos nuotrauką atsakovė buvo persiuntusi savo draudimo bendrovei. 2019 m. birželio mėnesį, kai gavo ieškovo pretenziją, atsakovė pranešė dradimo bendrovei, nes jau buvo apsidraudusi, prie atsiliepimo pridėjo susirašinėjimą, iš kurio matosi, kad įvykis buvo įvykęs 2019 m. sausio mėnesį, birželį jokios avarijos nebuvo. Pas liudytoją remontas nebuvo atliktas, nors ieškovė nurodė ieškinio prieduose, kad remontas darytas apytiksliai prieš 10 metų. Mano, kad ieškovė dradimo išmoką išmokėjo pagal nukentėjusiosios klientės žodžius, patys netyrė, neišsiaiškino, neatliko buto apžiūros.

Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas pateikė teismui rašytiniu paaiškinimus, kuriuose prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 9 d. gavęs atsakovės pranešimą apie ieškovės pareikštą pretenziją, užregistravo žalos bylą Nr. IFPS0000584. Žalos bylos administravimo metu atsakovė paaiškino, kad 2019 m. birželio 22 d. vandens avarijų / išsiliejimų jos bute nebuvo. Mano, kad ieškovė nepateikė žalos nuotraukų ir apžiūros akto, buto plano, todėl „If P&C Insurance AS“ filialas neturėjo galimybės įsitikinti, ar užliejimas iš viso buvo, kokios konkrečiai patalpos ir vietos užlietos. Atitinkamai, „If P&C Insurance AS“ filialas žalos atlyginimo ieškovei neišmokėjo.

Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Liudytoja D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad pastoviai įvyksta vis kažkokie užliejimai pas atsakovę. Situacija nepasikeitė, nebendrauja, bet po paskutinio karto, kai draudimo bendrovės darbuotojai pasakė, kad tai tyčinis turto naikinimas - nebepila. Paskutinis kartas buvo prieš tris-du metus. 2019 m. birželio 22 d. įvyko užliejimas, tą pačią dieną skambino draudimui, ką liepė draudimas – padarė, fotografavo, filmavo. Nurodė, kad pas ją remontai visada padaromi, sūnus padarė. Kvitų nelaiko, išmetė, grynais atsiskaitinėja. Negali pasakyti, kodėl Ergo nurodė, kad remontas prieš 10 metų darytas. Patikino, kad po kiekvieno įvykio fotografavo ir filmavo. Medžiagos neturi, daug laiko praėjo. Patvirtino, kad net ir pandemijos metu, drauimo darbuotojai atvažiuodavo pas ją, jie patys fotografavo, po kiekvieno įvykio, kruopsčiai, sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoji civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė ERGO Draudimas ir D. R. 2019 m. sausio 16 d. sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-300-308361, kuria buvo apdraustas butas, esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Draudiminės apsaugos terminas: nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. sausio 17 d.

D. R. 2019 m. birželio 25 d. pranešimu apie žalą informavo ieškovę, kad dėl UAB „EDS projektai“ veiksmų buvo aplietas jai priklausantis butas, esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad apliejo kaimynai iš 12 buto. Aplietos lubos, sienos koridoriuje ir virtuvėje. (Žalos Nr. 308361-0301_1-001).

Buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), savininkė B. K. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Būsto draudimu 2019 m. sausio 15 d. (draudimo liudijimo/poliso Nr. BD000839002; draudikas If P&C Insurance AS filialas).

ERGO Draudimas 2019 m. birželio 25 d. atliko D. R. priklausančio buto turto žalos vertinimo skaičiuotę ir nustatė 530,00 Eur nuostolių atlyginimo sumą.

ERGO Draudimas 2019 m. birželio 25 d. pranešė D. R. apie išmokamą 500,00 Eur sumą (su 30,00 Eur išskaita), kurią 2019 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. HAN-333386 išmokėjo.

ERGO Draudimas dėl D. R. išmokėtos 500,00 Eur dydžio žalos atlyginimo regreso tvarka su 2019 m. birželio 27 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę B. K..

B. K. 2019 m. liepos 9 d. el. laišku informavo „If P&C Insurance AS“ filialą apie gautą ieškovės pretenziją ir nurodė, kad ji minėto buto neapliejo.

„If P&C Insurance AS“ filialas atsisakė išmokėti ieškovei 500,00 Eur žalos atlyginimą, kadangi ieškovė nepateikė žalos susidarimą patvirtinančių įrodymų (el. laiškai).

Taigi, ieškovė ERGO Draudimas prašė priteisti iš atsakovės 500,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straispsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), apliejimo fakto. D. R. nurodžius, jog jos butas, esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), buvo aplietas, ieškovė atlygino 500,00 Eur žalą. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad jokio apliejimo nebuvo. Paskutinį kartą butas aplietas 2019 m. sausio mėnesį, tuomet ir apsidrausta būsto draudimu. Ieškovė regresinį reikalavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolaiu – CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis, nukreipė tiesiogiai į žalą sukėlusį asmenį - atsakovę B. K.. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas – „If P&C Insurance AS“ filialas atsisakė ieškovei kompensuoti D. R. išmokėtą draudimo išmoką. Dėl „If P&C Insurance AS“ filialo nekompensuotos sumos priteisimo ieškovė materialinį/teisinį reikalavimą teisme pareiškė tiesiogiai draudėjai - atsakovei B. K.. Atsižvelgiant į tai, atsakovė savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu grindė tuo, kad jokio apliejimo fakto nebuvo, rašytinių įrodymų, kad apskritai apliejimas buvo, ieškovė nepateikė.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje esminis ginčas kilo dėl aplinkybės, kad ieškovas ERGO Draudimas nukentėjusiam asmeniui D. R. išmokėjo draudimo išmoką nepagrįstai. Atsakovė savo atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2019 m. liepos 25 d. el. laiške draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ filialui ieškovė nurodė, kad remontas buvo darytas apytiksliai prieš 10 metų. Ši aplinkybė įrodo, kad po 2019 m. sausio mėnesį įvykusio užliejimo butas Nr. 9 nebuvo suremontuotas, be to, reikalaudama žalos atlyginimo ieškovė remiasi CK 6.266 straipsniu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad užpylimo židinys yra atsakovės bute. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Tuo tarpu, tiek atsakovė, tiek „If P&C Insurance AS“ filialas, atsisakydamas išmokėti ieškovei žalą savo atsiliepime nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d. vandens avarijų / išsiliejimų atsakovės bute nebuvo, be to, ieškovė nepateikė žalos nuotraukų ir apžiūros akto, buto plano, todėl „If P&C Insurance AS“ filialas neturėjo galimybės įsitikinti, ar užliejimas iš viso buvo, kokios konkrečiai patalpos ir vietos užlietos.

CPK 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Ieškovės ERGO Draudimas ir D. R. sudarytai Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai Nr. 710-300-308361 taikomos Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056 (toliau - Taisyklės). Minėtos Taisyklės yra neatskiriama ieškovo ERGO Draudimas ir D. R. sudarytos Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-710-300-308361 dalis.

Taisyklių 15 skyrius nustato žalos nustatymo tvarką. Draudžiamojo įvykio nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis nuostolio faktą, dydį ir faktines remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atlyginami tik faktiškai patirti nuostoliai (15.1 punktas). Dėl draudžiamojo įvykio patiriamų nuostolių dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į dėl įvykio padarytą žalą (turto netekimą ar sugadinimą, tačiau, išskyrus draudimo sutartyje nurodytus atvejus, neatsižvelgiant į turėtas išlaidas ir negautas pajamas); kompensacijos principą (draudimo išmoka negali būti didesnė nei dėl įvykio padaryta žala); turto draudimo vertę (atkuriamoji ar likutinė); tai, ar pastatas ir / ar namų turtas yra atstatomas (remontuojamas), ar ne 15.2.1. -15.2.4. papunkčiai).

Taisyklių 16 skyrius reglamentuoja draudimo išmokos mokėjimo tvarką. Taisyklės numato, kad: pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis nuostolio dydį bei, jei pastatas atstatomas / remontuojamas, faktines pastato atstatymo (remonto) išlaidas įrodančiais ir draudiko patvirtintais dokumentais (Taisyklių 16.1 papunktis), o namų turto draudimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis nuostolio dydį bei faktines atstatymo (remonto) išlaidas įrodančiais ir draudiko patvirtintais dokumentais (įsigijimo dokumentais, sąskaitomis už remonto (atstatymo) darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) dėl draudžiamojo įvykio sugadintą namų turtą ir kitais dokumentais) (Taisyklių 16.2 punktas).

Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį.

Žalai, padarytai butui, esančiam Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), pagrįsti, D. R. pateikė ieškovei 2019 m. birželio 25 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad „apliejo kaimynai iš 12 buto. Aplietos lubos, sienos koridoriuje ir virtuvėje“. Nors posėdžio metu tvirtino, kad kreipėsi iš karto, tą pačią dieną ir nusiuntė visą foto ir video medžiagą. Ieškovė ERGO Draudimas šį dokumentą laikė pakankamu ir būtent jo pagrindu, įvertinę sienų ir lubų dažymą kvadratiniais metrais, išmokėjo D. R. 500,00 Eur dydžio draudimo išmoką (530,00 Eur - 30,00 Eur neišmokomoji suma = 500,00 Eur). Tačiau atsakovė nurodė, kad jokio apliejimo būtent 2019 m. birželio 22 d. nebuvo. If draudimui paprašius pateikti rašytinę medžiagą, ieškovė įrodymų apie minėtos dienos apliejimą nepateikė, todėl If draudimas atsisakė išmokėti 500,00 Eur nuostolius regreso tvarka.

Pažymėtina, kad remiantis anksčiau analizuotų Taisyklių 15 skyriaus nuostatomis, draudžiamojo įvykio nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis nuostolio faktą, dydį ir faktines remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atlyginami tik faktiškai patirti nuostoliai (15.1 punktas). Remiantis Taisyklių 16.1 ir 16.2 punktais, draudžiamojo įvykio nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis draudėjo pateiktais faktines remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Nurodytuose taisyklių papunkčiuose netgi pateikiamas pavyzdinis tokių dokumentų sąrašas - įsigijimo dokumentai, sąskaitos už remonto (atstatymo) darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) dėl draudžiamojo įvykio sugadintą namų turtą, ir kt. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pagal Taisykles, pirmiausia turi būti nustatomas žalos, įvykio faktas, o nuostolių dydis nustatomas ir draudimo išmoka mokama ne tik tokias išlaidas suderinus su draudiku, bet ir jas faktiškai patyrus bei pateikus draudikui tai patvirtinančius įrodymus (mokėjimo kvitus; sąskaitas-faktūras; pan.). Vadinasi, išimtinai paties draudėjo (t.y. D. R.) iniciatyva pranešimo apie apliejimą pateikimas draudikui nėra pakankama aplinkybė tam, kad pagal Taisyklių sąlygas būtų buvęs nustatymo faktas, apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, nes tam, kad draudimo išmoka būtų išmokėta, turi būti įrodymai apie patirtą žalą.

Iš to seka, kad ieškovė ERGO Draudimas, išmokėdama D. R. 500,00 Eur dydžio draudimo išmoką tik pagal pastarosios pranešimą apie užliejimą, nesilaikė savo paties parengtų Taisyklių 15 ir 16 skyrių reikalavimų. Atsakovės B. K. civilinės atsakomybės draudikas, t.y. If draudimas, siekdamas išsiaiškinti įvykį, prašė ieškovės parteikti žalą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jiems nesant, atsisakė išmokėti ieškovės sumokėtą 500,00 Eur sumą. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad D. R. bute įvyko apliejimas iš viršutinio buto 2019 m. birželio 22 d., nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Liudytoja patvirtino, kad remontas po užliejimo buvo padarytas, tuo tarpu ieškovė nurodė, kad remontas nedarytas apie 10 metų.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės B. K. ieškovės ERGO Draudimas prašomą 500,00 Eur sumą, taip pat nėra pagrindo priteisti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės ERGO Draudimas ieškinys yra atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ERGO Draudimas ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Atsakovė teismui savo patirtų išlaidų nepateikė.

Trečiasis asmuo civilinėje byloje patyrė 724,00 Eur dydžio išlaidas advokatės Jurgitos Mikalauskienės teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Civilinėje byloje susidarė ir 8,96 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo ERGO Draudimas (Lietuvos Respublikos CK 92 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str. 93 str., 246 str. 2 d., 259 str., 265 str., 268 str. 5 d., 271 str., 284 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos If P&C Insurance AS filialą, juridinio asmens kodas 302279548, 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas

Priteisti valstybei iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia