Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 128 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. 23.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant jam pačiam priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos važiavęs automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D., nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio jo automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Po susidūrimo automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., ir jį apgadino, o automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio trenkėsi į šalikelėje stovėjusį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K., bei į neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtą turėklą ir juos apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės ir neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtas turėklas. A. D. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Transporto priemonė neapdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šia veika A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 219, 226 punktų reikalavimus. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir protokolo trūkumams pašalinti.Institucija – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Skunde pažymima, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnyje numatyta galimybė perkvalifikuoti asmens iki 2017 m. sausio 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą į tapatų administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys, jog šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad veikos gali būti perkvalifikuojamos 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu. Institucija, nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais, jog pažeidimo aprašyme nurodyti žalos galimai patyrę asmenys nėra pripažinti nukentėjusiaisiais atskirais nutarimais, kaip to reikalauja ANK nuostatos, pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas A. D. buvo surašytas pagal ATPK, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytoje pažeidimo esmėje nustatytose aplinkybėse yra nurodyti nuo A. D. veikos galimai nukentėję asmenys, tačiau byloje nukentėjusiaisiais jie nėra pripažinti, kadangi ATPK ši nuostata nebuvo įtvirtinta.Skunde taip pat teigiama, jog paskyrus naują administracinės bylos nagrinėjimo datą, apie teismo posėdį pranešti A. D. galimo pažeidimo padarymo metu vairuotos transporto priemonės „Mitsubishi Colt“ savininkui V. U. turėjo bylą nagrinėjantis teismas. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 627 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pateikti teismui papildomus įrodymus, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas šia įstatymo nuostata nepasinaudojo ir grąžino bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, medžiagos ir protokolo trūkumams pašalinti. Atsiliepimų į institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikinama. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vadovaudamasis be kita ko ANK 627 ir 635 straipsniais, nutarė ją grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neatitinka administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos medžiagos. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. pažyma apie teismo posėdį patvirtina, jog neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas nutarė, jog nėra galimybės bylą nagrinėti A. D. nedalyvaujant, tačiau tuo pat metu nustatė procesinio sprendimo priėmimo datą – 2017 m. vasario 10 d. Duomenų, jog byloje būtų paskirtas rašytinis procesas, kaip tai numatyta ANK 630 straipsnio 2 dalyje, nėra. Taigi matyti, jog administracinė byla iš esmės nebuvo išnagrinėta, o pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nurodęs, jog procesinis sprendimas priimamas baigus nagrinėti bylą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vadovaudamasis, be kita ko, ANK 635 straipsniu ir priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą, pažeidė įstatymo nuostatas. Priimdamas sprendimą administracinę bylą grąžinti institucijai - medžiagos ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, apylinkės teismas, be kita ko, vadovavosi 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatomis, numatančiomis galimybę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus į administracinius nusižengimus, numatytus atitinkamame ANK straipsnyje tuo atveju, kai naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog 2017 m. sausio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuojant A. D. 2016 m. rugsėjo 27 d. galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus, nepagrįstai vadovaujamasi ATPK nuostatomis, o ne nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu ANK. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis ANK, kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, jo veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Analizuojant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK A. D. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sankcijose numatytas nuobaudas, jas gretinant su ANK už tapačius teisės pažeidimus numatytomis nuobaudomis, matyti, jog ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalių sudėtis atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį. Abiem šiais atvejais naujasis kodeksas numato švelnesnę administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsakomybę (kaip tai numatyta 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje), todėl, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju šie A. D. pažeidimai turėtų būti perkvalifikuojami pagal švelnesnę atsakomybę numatantį įstatymą. Be to, A. D. taip pat traukiamas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinis nusižengimo sudėtį, o ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, tačiau, vadovaujantis minėtu įstatymu, atsižvelgiant į šių straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų dydžius, nėra pagrindo vertinti, jog naujai įsigaliojęs ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Įvertinus aplinkybes, jog dėl dalies pažeidimų, kuriais kaltinamas A. D., naujasis ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė klausimą dėl galimybės perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus pažeidimus. Tačiau apylinkės teismas dėl šios priežasties grąžindamas administracinių teisės pažeidimų bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog veikos, numatytos šio įstatymo 3 straipsnyje, gali būti perkvalifikuojamos 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; <...> 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu. Taigi, iš šių aptartų įstatymo nuostatų matyti, jog administracinius teisės pažeidimus, padarytus iki 2017 m. sausio 1 d., gali perkvalifikuoti ne tik tyrimą atliekanti institucija, bet ir teismas, nagrinėjantis administracinę bylą. Todėl, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, baustino asmens pažeidimų perkvalifikavimo klausimo neišsprendimas ikiteisminėje pažeidimų tyrimo stadijoje (surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą), neužkerta galimybės teisingai išnagrinėti bylą teisme. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ANK 627 straipsnio 7 dalyje teismui suteikta teisė, priėmus bylą nagrinėti teisme, išreikalauti papildomus įrodymus savo iniciatyva, arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų pateikti papildomus įrodymus. Todėl, net ir sprendžiant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo į ANT 426 straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą klausimą, teismas turi teisę išreikalauti ir gauti duomenis apie eismo įvykio metu kilusios žalos dydį.Apylinkės teismas sprendimą grąžinti bylą institucijai taip pat motyvavo ir tuo, jog žalą galimai patyrę asmenys, nurodomi A. D. pažeidimų aprašyme administracinio teisės pažeidimo protokole, institucijos nutarimu nepripažinti nukentėjusiaisiais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamos nutarties argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, jog A. D. patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Būtent šie administraciniai teisės pažeidimai savo esme žalos tretiesiems asmenims nesukėlė, o pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (atitinkančią ANK 423 straipsnio 1 dalį) dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito asmens turto sugadinimą ar sunaikinimą, A. D. atsakomybėn nebuvo traukiamas. Todėl, nors administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant eismo įvykio, iš kurio A. D. galimai pasišalino, aplinkybes, minimi asmenys, kurių transporto priemonės buvo apgadintos įvykio metu, tai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog jie nukentėjo būtent nuo A. D. veiksmų, ir, kad būtent nagrinėjamoje administracinėje byloje jie turi būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Iš aprašomo įvykio aplinkybių ir byloje esančių duomenų – eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei po įvykio apgadintus automobilius mačiusiųjų paaiškinimų, nėra pagrindo spręsti, jog eismo įvykis kilo, be kita ko, ir A. D. pažeidus Kelių eismo taisykles. Juolab, kad byloje pateikta D. D. 2016 m. spalio 3 d. paaiškinimo kopija, kurioje jis, nors ir nurodo kiek skirtingas įvykio aplinkybes nei A. D., tačiau savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir teismui nustačius, kad byloje nukentėjusiaisiais turi būti pripažinti asmenys, nedalyvaujantys procese, ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę asmenį pripažinti nukentėjusiuoju ir teismo nutartimi.Skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas dėl tinkamo transporto priemonės, kurią eismo įvykio metu vairavo A. D., savininko informavimo apie teismo posėdį. Apylinkės teismas kaip vieną iš ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų nurodė, jog byloje nėra duomenų, kada automobilį įsigijo A. D.. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodytas transporto priemonės savininkas, dėl ko pastarajam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Byloje nustatyta, jog savininkas automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. yra V. U. (b. l. 20), kuriam 2016 m. spalio 3 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir teismo posėdžio datos bei vietos administracinėje byloje Nr. A2.6-635-443/2016. V. U. į teismo posėdžius neatvyko, bylos eiga nesidomėjo. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad A. D. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę, kadangi byloje nėra duomenų apie pastarojo automobilio įsigijimą, o Šakių rajono apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 5 d. priėmus nutartį grąžinti bylą institucijai, surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai apie naują posėdžio datą nebuvo pranešta V. U.. Tačiau pažymėtina, jog teismas, priėmęs nagrinėti A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo visas galimybes pranešti V. U. apie teismo posėdį ar, vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi, išreikalauti duomenis apie galimą A. D. automobilio įsigijimą ir, gavus naujus duomenis, patikslinti pažeidimo aprašymą. ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, gali ją grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Toks teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti įrodymų trūkumai nėra esminiai, kurie negalėtų būti ištaisyti teisme. Įstatymas numato galimybę bylą grąžinti tik dėl tokių trūkumų ar pažeidimų, kurie iš esmės kliudytų teismui pilnai ir objektyviai ištirti administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl bylos grąžinimo institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – A. D. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis kaltinamas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 128 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, perduotina nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis kaltinamas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 128 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.