Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavusi ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Bobutės paskola“ kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. N. 1737,72 Eur kredito, 589,05 Eur kredito mokesčio, 68,81 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 35,00 Eur žyminis mokestis ir 105,13 Eur Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinės vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnyje, kur nurodyta, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Taigi, nors iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, pavyzdžiui kai pats asmuo nurodo savo kreditoriams ar skolininkams kitą savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pastarieji duomenys ne kartą akcentuoti, o būtent,- nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas atsakovo D. N. deklaruotą gyvenamąją vietą nurodo esant Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo kitą žinomą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Iš prie ieškinio pateiktos šalių 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties, iš kurios kildinami ieškovo reikalavimai, matyti, kad atsakovas D. N., sudarydamas šią sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė būtent (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, jog atsakovas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą laiko būtent (duomenys neskelbtini). Be to, iš ieškovo 2014-11-20 raginimo sumokėti įsiskolinimą bei 2014-12-11 pranešimo dėl sutarties nutraukimo akivaizdu, kad ieškovas atsakovui siuntė šiuos dokumentus būtent į šią paties atsakovo nurodytą savo faktinę gyvenamąją vietą. Taigi, iš visų šių duomenų matyti, kad pačiam ieškovui yra žinoma faktinė atsakovo D. N. gyvenamoji vieta P. mieste, o Pakruojo rajono savivaldybėje yra tik jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tokiu būdu ieškovo nurodyta ir jam žinoma atsakovo D. N. faktinė gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovas AB „Bobutės paskola“ nepagrįstai ieškinį atsakovui D. N. pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui pagal jo deklaruotą, o ne ieškovui žinomą atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, kas šiuo atveju neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtintoms teismingumo nuostatoms. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui išaiškintina jo teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 - 5 dalimi, 290 – 292 straipsniais, 424 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui jo teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.