Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje,

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistumo neturi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., 2023 m. kovo 7 d. apie 19.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas ranka sugriebė savo sūnui D. D. už kaklo ir tyčia galva trenkė jam vieną smūgį į kairį skuostą, tuo sukeldamas savo sūnui fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę dėl sūnui suduoto smūgio pripažįsta iš dalies. Jokiais psichikos sutrikimais jis neserga ir niekada nesirgo, dėl panašaus pobūdžio ligų ar sutrikimų niekada nebuvo gydytas. Į priklausomybių ligų įskaitas nėra ir niekada nebuvo įrašytas. Jis su žmona S. D. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sūnus D. D.. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Iki 2023 m. kovo 4 d. kartu su jais gyveno ir žmonos tėvas. Jis stipriai ligotas, sunkiai vaikšto. Pastaruoju metu tarp jo ir žmonos dėl jos tėvo buvo kilę kivirčų, dėl to žmona savo tėvą iš namų išsivežė ir pati nuo kovo 4 d. nebuvo grįžusi namo, bendrauti su juo vengė. Sūnus tas dienas buvo namuose, sakė, kad mama kaime. Kovo 7 d. jis buvo darbe ir į namus grįžo apie 17 val. Namuose išgėrė porą butelių alaus ir apsvaigęs tikrai nebuvo. Maždaug apie 19 val., labai tiksliai laiko nepamena, į namus grįžo žmona. Į namus ji užėjo kartu su sūnumi D.. Matomai jis mamą ir atvežė iš kaimo. Kai žmona tik grįžo, jis jos pradėjo klausinėti kur ji tris paras buvo, kodėl jam nieko nepranešė. Jis, kaip vyras, dėl tokio jos poelgio buvo nepatenkintas ir pyko. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas į kurį pradėjo kištis sūnus. Jis jam sakė nesikišti, sakė, kad abu su mama viską išsiaiškins patys. Sūnus konflikto metu stojo tarp jų ir jis jį tiesiog stūmė į šalį. Stumdamas tikrai galėjo jam sugriebti už kaklo ir jam kažkaip suduoti. Gali būti, kad sudavė ir savo galva, bet tai tikrai nebuvo tyčinis veiksmas ir sūnaus kažkaip sužaloti tikrai nenorėjo. Dėl to, kad gavosi toks konfliktas, jis labai gailisi. Sūnaus ir žmonos tikrai atsiprašys. (b. l. 77-80)

Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2023-03-07 apie 19.30 val. su mama S. D. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus namo, namuose rado neblaivų savo tėvą G. D., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo, pats išprovokavo konfliktą ir pradėjo mamą varyti iš namų. Žodinio konflikto metu tėvas G. D. puolė prie mamos, galimai norėdamas ją mušti, todėl nukentėjusysis ją gynė atsistodamas tarp mamos ir tėvo. Tuomet tėvas rankomis sugriebė jį už kaklo ir savo galvos smūgiu sudavė jam į kairės pusės skruostą ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus jis nesikreips. Namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra, tačiau viską matė ir girdėjo šalia buvusi mama S. D. (b. l. 2).

Įvykio vietoje darytose fotografijose užfiksuotas D. D. kaires pusės skruosto sužalojimas (b. l. 14-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. D. parodė, kad su G. D. susituokusi jau trisdešimt dvejus metus. Abu turi du suaugusius vaikus. Dukra gyvena atskirai Vilniuje, o sūnus D. gyvena kartu su jais (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai šeimoje šalti. Su vaikais ji asmeniškai sutaria labai gerai, tačiau su tėvu vaikai bendrauja gana šaltai, tarp jų nėra artumo. 2023 m. kovo 6 d. 12 val. ji autobusu buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvą. Jis gyvena vienas, todėl juo reikia pasirūpinti. Jos vyras visą savaitgalį, kaip ir kiekvieną dieną, girtuokliavo. Kur ji buvo išvažiavusi jis tikrai turėjo suprasti. Atgal į namus ji grįžo sekančią dieną, t. y. kovo 7 d. apie 19.30 val. Į namus ją parvežė sūnus D. ir į namus jie užėjo kartu. Grįžus vyras jau buvo girtas ir iš karto prie jos pradėjo kabinėtis kur ji buvo dvi paras. Jam pasakė, kad buvo pas savo tėtį, kurį jis išvarė iš jų namų. Jam toks jos pasakymas labai nepatiko ir jis pradėjo prie jos kabinėtis. Kai ji buvo duše, jis trankė duris. Išėjus iš dušo jis liepė ateiti su juo kalbėtis, bet ji atsakė, kad niekur neis. Tada jis jau puolė ją vytis kai ji laiptais lipo iš antro aukšto į pirmą. Ji matė, kad vyras agresyvus, todėl pasikvietė sūnų. Sūnus atėjo iš virtuvės ir spėjo užbėgti tarp jos ir tėvo. Sūnus tėvui aiškino, kad ji su juo nesikalbės, o jis sūnui šaukė, kad čia ne jo reikalas. Sūnus su tėvu susikibę nebuvo, vyko tik žodinis konfliktas. Ji tą laiką stovėjo sūnui už nugaros. Visas jų aiškinimasis vyko kelias minutes, kol vyras prarado kantrybę ir abiem rankom stvėrė sūnui už kaklo ir savo kakta smūgiavo sūnui į kairį skruostą. Tai buvo akivaizdžiai tyčiniai veiksmai, nes iki tol tarp jų jokio apsistumdymo nebuvo. Tik po smūgio galva sūnus pradėjo tėvą stumti nuo savęs, o jai sakė eiti aukštyn. Ji laiptais užlipo aukštyn, o vyras tada pradėjo šaukti, kad ji visai išeitų iš namų. Vėliau jis iš namų pradėjo varyti ir ją, ir sūnų, reikalavo atiduoti namų raktus. Vyras elgėsi labai neadekvačiai, buvo išėjęs į lauką kažko ieškoti ir toks jo elgesys jai kėlė baimę. Vyras šaukė, kad juos visus iššaudys ir išdaužys. Dėl tokio jo elgesio ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams sūnus papasakojo ir apie jam suduotą smūgį. Ant sūnaus kaklo buvo matomos raudonos žymės nuo tėvo rankų, buvo paraudęs jo kairys skruostas. Toks vyro elgesys jau ne pirmą kartą. Girtas jis būna priekabus ir agresyvus. Šiuo metu ji laikinai gyvena pas savo dukrą Vilniuje. Sūnus likęs gyventi jų namuose (b. l. 42-43).

2023-03-07 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad D. D. nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas. Apžiūros metu pacientas nurodė, kad gavo smūgį iš galvos, jaučia skausmą kairiajame skruostikaulyje. Patinimo nestebima, kiek rausvesnis skruostas, hematomos nėra (b. l. 35-36 ).

2023-03-07 surašytas policijos pareigūnės R. V. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo: 2023-03-07 d. apie 20.10 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namuose agresyvus neblaivus pranešėjos vyras grasina pranešėjai. Atvykus minėtu adresu pasitiko juos pranešėja S. D., kuri paaiškino, kad namuose agresyvus ir neblaivus pranešėjos vyras G. D., gim. (duomenys neskelbtini), konfliktuoja, veja pranešėją iš namų. Nuėjus į kambarį, jame rado G. D., kuris buvo stipriai neblaivus, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, elgėsi neadekvačiai, į klausimus neatsakinėjo, buvo priešiškai nusiteikęs, kelis kartus pasiūlius pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu kategoriškai atsisakė. Namuose taip pat buvo pranešėjos sūnus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad konflikto metu tėvas G. D. rankomis sugriebė jam už kaklo ir galvos smūgiu sudavė jam į skruostą (b. l. 44 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. D. kaltinime nurodytomis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. kovo 7 d. apie 19.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas ranka sugriebė savo sūnui D. D. už kaklo ir tyčia galva trenkė jam vieną smūgį į kairį skuostą, tuo sukeldamas savo sūnui fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami G. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimu. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomu bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka. Prašo neskirti 1000 Eur mokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ją paskyrus, prašo mažinti jos dydį ir sumokėjimo terminą nustatyti kuo ilgesnį. (b. l. 85).

Nukentėjusiajam D. D. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 86-87).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

G. D. atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (b. l. 45-47), trijų metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 48-50), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52). Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo lengvinančių atsakomybių nenustatyta ir nustatyta viena sunkinanti atsakomybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimu, nustatant įstatymo numatytą minimalią trukmę.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, G. D. tikslinga nustatyti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į G. D. prašymą, nustatant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023-03-07 d. 20:00 val. iki 2023-03-08 d. 10:49 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (b. l. 61-64, 53-56).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. (b. l. 57-60)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- tęsti darbą, o jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant:

- tęsti darbą, o jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023-03-07 20:00 val. iki 2023-03-08 10:49 val., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.