- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- I3-1307-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03789-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės taryba
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigoti atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 7-123 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ ir įpareigoti Ukmergės rajono savivaldybės tarybą svarstyti klausimą iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. birželio 22 d. pateikė Ukmergės rajono savivaldybei prašymą atleisti nuo 2015-2018 m. nekilnojamojo turto mokesčio už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatą-restoraną).
Nurodo, kad 2007 m. sausio 12 d. iš bankrutavusios UAB „Ukmergės Mūša“ konkurso būdu už didžiausią pasiūlytą kainą 510 Lt pareiškėjas įsigijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. spalio 2 d. turto vertintojo „Domus Optima“ vertinimo ataskaitoje Reg. Nr. 06-10-92 pažymėta, kad gyvenamasis namas (demontuotas), išlikę 354 kv. m užstatyto ploto pamatai, nustatyta rinkos vertė – 900 Lt, bendro ploto restoranas (demontuotas), išlikę 909 kv. m užstatyto ploto pamatai, nustatyta rinkos vertė 1 200 Lt. Taip pat pažymi, kad ir pardavėjo skelbime apie parduodamą turtą buvo nurodyta, kad parduodami tik pamatai, bet ne pastatai. Demontuotuose pastatuose, kur likę tik pamatų fragmentai, nebuvo įmanoma nei gyventi, nei vykdyti komercinės veiklos, todėl nuo pat įsigijimo datos nekilnojamasis turtas faktiškai nebuvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 7 straipsniu jam neturėtų būti skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.
Teigia, kad nėra sudaręs su AB LESTO pirkimo-pardavimo sutarties ginčo pastatų adresu, todėl nėra suvartotos elektros energijos, kas akivaizdžiai patvirtina, kad nurodytu adresu komercinė veikla niekada nebuvo vykdoma.
Pažymi, kad jo šeimos pajamos yra labai nedidelės, jo pajamos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo 398,65 (darbo užmokestis), o nuo spalio mėn., jis yra bedarbis. Žmonai yra nustatytas ribotas darbingumo lygis, jos invalidumo pensija 2018 m. sudaro tik 113,06 eurų per mėn. Jų šeimoje nėra kitų darbingų šeimos narių.
Be to, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jokie sprendimą pagrindžiantys dokumentai ar nuorodos į teisės aktus ar kiti paaiškinimai nėra pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją su prašymu atleisti J. V. nuo be pagrindo už praėjusius ketverius metus priskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio. Šiam prašymui išnagrinėti 2019 m. rugpjūčio 2 d. į posėdį susirinko darbo grupė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų suteikimo prašymams nagrinėti. Posėdžio metu darbo grupė išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 12 d. iš bankrutavusios UAB „Ukmergės Mūša“ konkurso būdu už didžiausią pasiūlytą kainą (510 lt) (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, įsigijo nekilnojamąjį turtą, gyvenamąjį namą ir pastatą-restoraną. Pažymi, kad jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas žinojo, kad pastatas-restoranas demontuotas, išlikę tik 909 kv. m užstatyto ploto pamatai. Kadangi tai yra komercinės paskirties pastatai, Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjui atsiuntė pranešimą apie 2015-2018 m. nesumokėtą savivaldybei nekilnojamojo turto mokestį - 456 Eur už vienerius metus. (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktais duomenimis, šiuo metu pareiškėjo turto objekte yra tik pastato liekanos ir apleista teritorija. Darbo grupės narių nuomone, prašyme atleisti nuo mokesčio pateikti argumentai, kad pastate nevykdoma veikla, nėra pakankama priežastis atleisti pastato savininką nuo mokesčio, kadangi jis, jau įsigydamas pastatą, žinojo, kad veiklos tame pastate negalima vykdyti, ir per visą laikotarpį nuo 2007 m. iki 2019 m. nesiėmė jokių priemonių, kad pastatas būtų sutvarkytas arba išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, kaip netinkamas naudoti. Šie duomenys ir darbo grupės išvada buvo pakartota ir ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte.
Pažymi, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryboje, priimant analogiškus sprendimus dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio, savivaldybė laikosi nuostatos, kad nuo mokesčio neatleidžiami savininkai, kurie savo nekilnojamuoju turtu nesirūpina, šis turtas stovi apleistas, aplinka netvarkoma. Būtent, atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo priimtas ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas.
Be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Pažymi, kad Ukmergės rajono savivaldybė, rengiant savivaldybės tarybos ir kitų institucijų sprendimus, naudoja dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ (toliau-DVS). Sprendimo projektas buvo pateiktas per DVS suderintas su savivaldybės kalbininke ir Teisės skyriaus vedėju. Sprendimo projektas buvo apsvarstytas savivaldybės tarybos komitetuose. Tad priimant sprendimą buvo laikomasi visų savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytų procedūrų.
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka atidėjimo
Teisme 2020 m. vasario 5 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Teismo posėdis atidedamas pagal ABTĮ nustatytas taisykles, kuomet dėl svarbių priežasčių negalima išnagrinėti bylos iš esmės (neišreikalauti įrodymai, neatvyko asmenys, deramasi dėl taikos sutarties ir pan.). Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuotas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę, todėl 2020 m. sausio 30 d. VĮ Registrų centre buvo užsakytas ginčo objekto kadastrinių duomenų patikslinimas, 2020 m. vasario 6 d. 10 val. kartu su kadastro darbus atliekančiu specialistu vykstama į vietą užfiksuoti duomenis. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo atidėti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus patikslinti nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, nustatyta statinio faktinė būklė, fizinio nusidėvėjimo procentas ir vertė, kuriuos pateiks į bylą po duomenų įregistravimo VĮ Registrų centro duomenų bazėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra aktualios nagrinėjamai administracinei bylai dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 7-123 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo nekilnojamojo turto mokesčio dydžio klausimas, pareiškėjas kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės tarybą su prašymu atleisti jį nuo 2015-2018 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 456 Eur mokėjimo už pastatą-restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone. Kadastrinių duomenų 2020 metais patikslinimas nebuvo žinomas skundžiamo sprendimo 2019 metais priėmimo metu. Faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas kadastrinius ginčo statinio duomenis rengiasi tikslinti nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje, vertinant 2019 m. priimto atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodytus naujus duomenis pareiškėjas turi galimybę pateikti suinteresuotiems subjektams teikdamas naują prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka netenkintinas.
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo J. V. prašymą atleisti jį nuo 2015-2018 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 456 Eur mokėjimo už pastatą-restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 12 d. nuosavybės teise priklauso pastatas-restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone (b. l. 58–59).
Pareiškėjas 2019 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę su prašymu atleisti pareiškėją nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris yra lygus 546 (po 114 eur už vienerius metus – 2015-2018), už pastatą-restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. darbo grupės nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų suteikimo prašymams nagrinėti posėdžio protokole Nr. 1 pažymėta, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad pastate nevykdoma veikla, nėra pakankama priežastis atleisti pastato savininką nuo mokesčio, kadangi jis, jau įsigydamas pastatą, žinojo, kad veiklos tame pastate negalima vykdyti, ir per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2019 m. nesiėmė jokių priemonių, kad pastatas būtų sutvarkytas arba išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, kaip netinkamas naudoti. Nuspręsta siūlyti Ukmergės rajono savivaldybės tarybai neatleisti nuo 2015-2018 m. nekilnojamojo turto mokesčio J. V. už pastatą-restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: 1) faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. vasario 3 d. išrašo (b. l. 140) matyti, kad adresu Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis nurodoma maitinimo, nusidėvėjimas 25 proc. Įrašų, kad pastatas būtų demontuotas, išnykęs, sudegęs ir pan. nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo keisti, patikslinti nuo 1992 m. Taigi ginčo nekilnojamasis turtas kaip objektas yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
NTMĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Visose savivaldybėse yra numatytas nekilnojamojo turto mokestis, tačiau kiekviena savivaldybės taryba, vadovaudamasi NTMĮ 7 straipsnio 5 dalimi, gali sumažinti šį mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Kokias kriterijais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nebuvo nurodyta. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas paliko šiuos kriterijus nusistatyti pačioms savivaldybėms.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas įsigydamas pastatą, žinojo, kad pastatas nėra tinkamas naudoti ir turėjo Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. kovo 15 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kad ginčo pastatas įregistruotas kaip tinkamas naudoti. Tačiau jokių įrašų pakeitimų pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. neatliko. Todėl teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis ginčo nekilnojamajame turte nevykdo veiklos, nėra pakankamas pagrindas jį atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas įsigydamas šį nekilnojamąjį turtą prisiėmė ir visas su šiuo ginčo nekilnojamuoju turtu susijusias prievoles, tokias kaip priežiūra, išlaikymas, duomenų apie nekilnojamojo turto būklę pateikimas valstybinei įmonei registrų centras ir kt., įskaitant ir mokestines prievoles.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jo šeimos pajamos yra labai nedidelės, jo pajamos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo 398,65 (darbo užmokestis), o nuo spalio mėn., jis yra bedarbis. Žmonai yra nustatytas ribotas darbingumo lygis, jos invalidumo pensija 2018 m. sudaro tik 113,06 eurų per mėn. Jų šeimoje nėra kitų darbingų šeimos narių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarime "Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu" yra išaiškinta, kad įstatyme, kuriame nustatytos mokesčio sąlygos, negali būti nuostatų, kuriomis mokesčius administruojančioms valstybės institucijoms būtų suteikta diskrecija, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, inter alia mokesčio mokėtojo šeimos finansinę padėtį, jos mokumą, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų skaičių ir kt., spręsti, ar konkretus mokesčio mokėtojas turi mokėti mokestį, ar yra nuo jo atleistinas. Priešingu atveju, t. y. jeigu mokesčius administruojančios valstybės institucijos turėtų tokią diskreciją, būtų paneigta mokesčio, kaip įstatymu nustatyto privalomo, neatlygintinio juridinių ir fizinių asmenų mokėjimo nustatytu laiku į valstybės biudžetą, esmė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. KT24-N14/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Pažymėtina, kad aptariamas šioje byloje nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra komercinės paskirties turtas.
Taip pat paminėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį „Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas“ mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti nekilnojamojo turto mokesčio mokestinės nepriemokos mokėjimą tuo atveju, jeigu nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (1 dalis (2010 m. lapkričio 23 d. redakcija), 2 dalis (2012 m. birželio 19 d. redakcija)).
Taigi pareiškėjas gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestį už nekilnojamąjį turtą, pateikdamas sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo J. V. skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.