Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau teistas du kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val, jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, (išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro 2015 m. liepos 29 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas buvo suluošintas, o būtent – jis 2023 m. gegužės 15 d., apie 19.21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), pro minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) namo aukšte, balkono langą išmetė namuose laikomą katę, ko pasėkoje gyvūnui lūžo galinės dešinės kojos šlaunikaulis, lūžo viršutinis žandikaulis, padarytas stiprus dešinės alkūnės nubrozdinimas, atsirado diafragmos išvarža, anemija, pneumotoraksas, aplūžo dantys, o 2023 m. gegužės 24 d. nesugijus lūžusiai kojai - buvo amputuota gyvūno galinė dešinė koja su šlaunikaulio galvute, dėl ko įvyko negrįžtamas anatominis pakitimas.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. S. parodė, kad jis su jam įteiktu įtarimu susipažino, įtarimas jam yra aiškus. Savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo jis pripažįsta, labai gailisi to, ką padarė. Jis gyvena adresu, nurodytu protokole, retkarčiais vartoja alkoholį, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos neregistruotas. Jis gyvena iš pašalpos kartu su (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), tačiau dirbti gali. Jis sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiks dirbti viešuosius darbus. Parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. vakare, tikslaus laiko dabar jis nepasakys, jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo vienas, buvo pakankamai daug išgėręs. Namuose jie laikė gyvūną - tai yra katę vardu (duomenys neskelbtini). Katė buvo jauna, ją iš kažkur prieš metus laiko atnešė jo (duomenys neskelbtini). Katė buvo nepaklusni, viską namuose draskė, puldavo, gal taip norėdama pažaisti, labai draskėsi. Tą vakarą katė jam sudraskė koją, jis labai dėl to supyko ir matyt dėl to, kad buvo daug išgėręs bei nesuvokdamas ką daro, iš pykčio jis paėmė katę (duomenys neskelbtini) ir išmetė pro (duomenys neskelbtini) aukšto balkono langą. Tai pamatė vienas vaikinas ir iškvietė policiją. Pas jį buvo atvykę pareigūnai, sakė, kad jam reikės nuvykti į policiją, davė šaukimą, tačiau jis laiku neatvyko, kodėl - nežino, gal bijojo atsakomybės. Kas toliau įvyko su kate (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino, nesidomėjo. Tačiau kitą dieną, kai jis išsiblaivė, jis suprato, kad pasielgė negerai, nes buvo paaiškinta, kad katė buvo sužalota. Jis sutinka, kad pasielgė blogai ir taip elgtis su savo gyvūnu jis neturėjo ir sutinka gauti už tai atitinkamą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d., apie 19.21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis žaidė aikštelėje tinklinį, kai pastebėjo, kaip vyriškis iš šio namo (duomenys neskelbtini) aukšto pro balkono langą išmetė katiną, kuris buvo pilkai-juodos spalvos. Jis priėjo prie katino pasižiūrėti ar šiam nieko blogo nenutiko. Jis pastebėjo, kad katino snukutis buvo kruvinas ir katinas visas susirietęs miauksėjo. Vėliau po poros minučių atėjo katino šeimininkas kruvinomis rankomis, tikriausiai katinas apdraskė. Vėliau atėjęs šeimininkas teigė, kad čia jo katinas ir norėjo pasiimti, bet kai jis (T. J.) pasakė, kad iškvies policiją, asmuo pradėjo sakyti, kad čia ne jo katinas. Katino šeimininkas pats pasakė savo buto numerį – (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Jis (T. J.) paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Katiną jis nuvežė į „Dr. VET“ gyvūnų kliniką, adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje. Ten katinui padarė pirminę apžiūrą, kurios kaina 21 Eur, ir skaitmeninę rentgenografiją, kurios kaina 28 Eur. Po apžiūros katiną jie nuvežė į Lazdynų gyvūnų ligoninę, adresu Bukčių g. 8, Vilniuje, ir ten katiną paliko tolimesnei apžiūrai. Civilinį ieškinį jis pageidauja teikti tyrimo eigoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. G. parodė, kad ji dirba „Dr. VET“ Lazdynų gyvūnų ligoninėje, adresu Bukčių g. 8, Vilniuje. Ji yra veterinarijos gydytoja. 2023 m. gegužės 15 d. vėlai vakare į jų ligoninę buvo atvežta Rainiukė (katė), maždaug apie metų laiko. Tą dieną pagal nustatytą grafiką dirbo ji. Kiek ji pamena, katė buvo sunkios būklės, ją atvežė globėja. Prieš tai katė (Rainiukė) buvo apžiūrėta Šeškinės filiale, o vėliau atvežta pas juos. Jie yra tyrimui pateikę visą turimą informaciją. Ji atsimena, kad katė buvo išmesta iš balkono, taip jiems buvo pranešta. Apžiūros metu buvo šlaunikaulio lūžis, diafragmos išvarža, anemija, žandikaulio viršutinis lūžis. Katė labai kraujavo, iš karto buvo atliktas kraujo perpylimas, diafragmos išvaržos operacija. Rytojui atsigavus po šių procedūrų – lūžių tvarkymas. Buvo pradėtas taikyti gydymo planas. 2023 m. gegužės 18 d. buvo atlikta šlaunikaulio osteosintezė – tai reiškia, kad katei buvo gydytas lūžis (daugybiniai), jie bandė fiksuoti kaulą (kojos) su ortopedinėmis vinimis ir vielomis, tačiau kaulams sugyti nepavyko, jie nesukibo, dėl ko buvo nuspręsta koją amputuoti. 2023 m. gegužės 24 d. atlikta kojos amputacija. Toliau vyko gydymas stacionare, vaistų skyrimas, kontrolė. Gijimo procesas buvo labai sunkus, katė nesituštino, nesišlapino iš skausmo ir streso. Kiekvienos dienos aprašymą dėl katės būklės galima peržiūrėti jos ligos istorijoje, kuri buvo pateikta tyrimui. Katė buvo išrašyta 2023 m. birželio 6 d. - paskambinus globėjai, ši atvyko katę pasiimti. Buvo nutarta, kad katei geriausiai būti ne ligonėje, nes katė buvo šiek tiek strese. Tolimesne priežiūra turėjo pasirūpinti prieglauda. Ji gali pasakyti, kad prieš tai jos pateikta diagnozė ir viskas, kas įvyko su kate - tai tik po įvykio, tai yra šie sužalojimai būdingi kritimui, būtent kaip ir buvo paaiškinta, kas katei įvyko. Katė buvo suluošinta - tai yra kojos lūžis, kuris atsirado būtent po įvykio, o ne anksčiau.

Specialistės E. M. K. paaiškinimo protokole nurodyta, kad ji dirba veterinarijos gydytojos „Dr. VET“ Šeškinės klinikoje, Vilniuje. Į jai pateiktą klausimą ką ji gali pasakyti apie 2023 m. gegužės 15 d. atvežtą katę (Rainiukė), ji atsako, kad: minėtą dieną, vakare dirbo ji, kai buvo atvežta katytė. Katytė buvo pakankamai jauno amžiaus (galimai apie metus laiko). Iš pirminės apžiūros ji gali pasakyti, kad katė buvo labai išsekusi, sulysusi, matėsi, kad iki įvykio buvo blogai prižiūrima. Į kliniką katę atvežęs vyras paaiškino, kad katė buvo išmesta iš (duomenys neskelbtini) aukšto, pranešė policijai. Apžiūros metu buvo nustatyta temperatūra, gleivės rausvos, drėgnos, katė buvo šoko būsenoje, kraujavo, toliau buvo apžiūrimi vidaus organai, buvo juntamas dešinės kojos šlaunikaulio daugybinis lūžis. Atlikus rentgeną - diagnozė pasitvirtino, buvo stebimas pneumotaraksas. Smarkiai sutrenkta dešinė alkūnė (žaizda). Aplūžę dantys, tikėtina šios traumos metu, nes katytė jauna. Katei matėsi dehidratacija, matyt, jau pablogėjus iki įvykio dėl blogos priežiūros. Katę būtinai reikėjo vežti į stacionarą Lazdynų gyvūnų ligoninėje, buvo susisiekta su prieglauda. Globėja katę pasiėmė, katė buvo nuvežta tolimesniam gydymui. Jie yra pateikę reikiamus duomenis apie katės būklę. Vėliau, jos žiniomis, katės kojytes išsaugoti nepavyko, atlikta kojos amputacija dėl prieš tai nustatytos diagnozės. Katė buvo suluošinta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2023 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 15 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. Z., apie 19.21 val. iš Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė kaip kaimynas iš nurodyto namo (duomenys neskelbtini) aukšto pro balkoną išmetė savo katiną. Kaimynas yra vietoje, kieme. Pranešėjas veža katiną pas veterinarą. Atvykus minėtu adresu, jie nuėjo į minėtą butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur rado R. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus blaivumą buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Paklausus jo dėl ko jis išmetė katiną per balkoną, jis teigė, kad katiną išmetė dėl to, kad jį apdraskė ir vis rodė savo ranką. Atvykus liudytojui T. J., šis paaiškino, kad matė kaip R. S. išmetė pilkai-juodos spalvos katiną pro balkoną, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte. T. J. priėjo prie katino, kuris gulėjo ir miauksėjo ir buvo susirietęs. Po kažkiek laiko atėjo katino šeimininkas, kuris pasakė, kad čia jo katinas ir norėjo katiną pasiimti, bet T. J. neleido, pasakė, kad iškvies policiją, o katino šeimininkas pradėjo sakyti, kad čia jau ne jo katinas. Vėliau katino šeimininkas pasakė savo butą ir kur jis gyvena. Jis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Katiną nuvežė į „Dr. VET“ gyvūnų kliniką, adresu Šeškinės g. 22, ten katinui padarė pirminę apžiūrą, kurios kaina 21 Eur, ir skaitmeninę rentgenografiją, kurios kaina 28 Eur. Po apžiūros katiną nuvežė į Lazdynų gyvūnų ligoninę, adresu Bukčių g. 8, Vilniuje, ir ten katiną paliko tolimesnei apžiūrai.

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2023 m. gegužės 15 d., 21.17 val. R. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,20 promilės. Patikros sertifikatas Nr. 1886839 galioja iki 2023 m. liepos 9 d. (galiojo įvykio padarymo metu).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukštų name. Stovint tiesiai priešais įėjimą į namo laiptinę, kairėje yra plytelėmis grįstas šaligatvis, namo kairėje yra butai su balkonais. Stovint ant šaligatvio veidu į namą, matomi visi (duomenys neskelbtini) aukštai, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) balkonas (duomenys neskelbtini) namo aukšte, kurio vienas iš langų pravertas. Balkono stiklinimo rėmai mediniai, rudos spalvos, visi stiklai be matomų pažeidimų. Tarp šaligatvio ir namo yra žalia veja, auga vienas krūmas. Ant šaligatvio jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikaltimo pėdsakų nėra. Į namą patenkama pro (duomenys neskelbtini) duris. Apžiūrimas butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Į butą patenkama pro (duomenys neskelbtini) duris, kurios rakinamos viena spyna, kuri yra be matomų pažeidimų. Atidarius duris patenkama į koridorių. Dešinėje pusėje matoma virtuvė, kairėje pusėje – kambarys. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje matomas įėjimas į balkoną, kurio durys apžiūros metu atidarytos. Balkone ant grindinio stovi smėliadėžė, daugiau jokių daiktų nėra. Balkone bendra tvarka nepažeista, jokių sugadinimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Stiklinio balkono langai su rankenomis. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

2023 m. gegužės 26 d. „Dr. VET“ gyvūnų klinikos pateiktoje paciento ligos istorijoje nurodyta, kad kortelė užregistruota 2023 m. gegužės 15 d., 20.30 val. Pacientas yra katė mišrūnė Rainiukė. Diagnozė: daugybiniai lūžiai. Bendra informacija: du vyrai į kliniką atnešė sužalotą katę. Kaip jie teigė, žaidė tinklinį ir pamatė kaip kažkas iš (duomenys neskelbtini) aukšto išmetė katę. Buvo susisiekta su policija, įvykis užfiksuotas, po to katė pristatyta į kliniką. Katė šoko būsenoje, lekuoja, trauma šviežia. Trūkęs gomurys, iš nosies kraujuoja. Juntamas dešinės kojos šlaunikaulio daugybinis lūžis. Atlikus rentgeno nuotraukas, dešinės kojos šlaunikaulio lūžis patvirtintas, taip pat stebimas pneumotoraksas. Smarkiai sutrenkta dešinė alkūnė (žaizda). Aplūžę dantys, tikėtina šios traumos metu, nes šaknys likusios, atrodo sveikos. Katė kritinės būklės, susisiekta su prieglauda, kuri sutiko gyvūną globoti ir gydyti. Tie patys vyrai katę nuvežė į Lazdynų filialą gyvūno būklės stabilizavimui ir tolimesniam gydymui, nes reikalingas naktinis stacionaras. Diagnozės: daugybiniai lūžiai.

2023 m. rugpjūčio 2 d. „Dr. VET“ gyvūnų klinikos pateiktoje paciento ligos istorijoje nurodoma, kad pacientas - Rainiukė, katė, mišrūnas. Bendra informacija: 2023 m. gegužės 16 d. 01.18 val. perduotas iš Šeškinės filialo. Katinas buvo išmestas iš balkono. Nustatytas pneumotoraksas, lūžęs viršutinis žandikaulis, lūžęs šlaunikaulis. Pirminės apžiūros metu matomas stiprus alkūnės nubrozdinimas, katinas sąmoningas, skausminga galinė kūno dalis, burna pilna kraujo, taip pat nusičiaudėjo su krauju. Atliktas rentgeno tyrimas: stebima diafragmos išvarža, oras krūtinės ertmėje, šlaunikaulio lūžis. 2023 m. gegužės 16 d. atlikta operacija, kurios metu, be kitų veiksmų, gydytas ir lūžęs žandikaulis. 2023 m. gegužės 18 d. atlikta šlaunikaulio osteosintezė. Prognozės dėl kaulo gijimo abejotinos. Globėja informuota telefonu apie operaciją ir gyvūno būklę, pranešta, jog nesant gijimui, po 2 sav. gyvūnui galimai bus amputuota galūnė. 2023 m. gegužės 22 d. gyvūnui išrautos trys iltys, kurios buvo nulūžusios. 2023 m. gegužės 24 d. atlikta kojos amputacija. Operacijos metu pašalinta dešinė galinė koja su šlaunikaulio galvute. Gydymo priežastis – komplikacija po osteosintezės, implantų išlūžimas. 2023 m. birželio 6 d. kalbėta su prieglauda dėl atsiėmimo. Paaiškinta, kad katei reikia daug judėti ir nuolatinės priežiūros odai. Atstovė pabandys pasiimti penktadienį. Stebės, kaip bendrauja su kitais katinais. Gal pavyks rasti globėjus.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius vyresniosios tyrėjos M. B. 2023 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo susisiekta su liudytoju T. J. šis paaiškino, kad tyrimui papildomai nieko pasakyti negali, civilinio ieškinio dėl patirtų kačiuko išlaidų nereikš, atsisako, nori tik vieno, kad asmuo, kuris nuskriaudė gyvūną, būtu atitinkamai nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus BK 310 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tačiau atsižvelgdamas ir į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, o 5 straipsnyje išvardinti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė ir patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. gegužės 15 d. vakare, jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš buto balkono išmetė namuose laikomą katę. Katė buvo nepaklusni, viską namuose draskė, puldavo, gal taip norėdama pažaisti, labai draskėsi. Tą vakarą katė jam sudraskė koją, jis labai dėl to supyko ir matyt dėl to, kad buvo daug išgėręs bei nesuvokdamas ką daro, iš pykčio jis paėmė katę ir išmetė pro (duomenys neskelbtini) aukšto balkono langą. Šie pastarojo paaiškinimai atitinka ir kitus byloje esančius ir teismo įrodymais pripažintus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir įvykį matęs T. J., parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d., apie 19.21 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis žaidė aikštelėje tinklinį, kai pastebėjo, kaip vyriškis iš šio namo (duomenys neskelbtini) aukšto pro balkono langą išmetė katiną, kuris buvo pilkai-juodos spalvos. Jis priėjo prie katino pasižiūrėti ar šiam nieko blogo nenutiko. Jis pastebėjo, kad katino snukutis buvo kruvinas ir katinas visas susirietęs miauksėjo. Vėliau po poros minučių atėjo katino šeimininkas kruvinomis rankomis, tikriausiai katinas apdraskė. Jis katiną nuvežė į „Dr. VET“ gyvūnų kliniką, o po apžiūros katiną nuvežė į Lazdynų gyvūnų ligoninę ir ten katiną paliko tolimesnei apžiūrai. Be pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų, kaltinamajam inkriminuotą žiaurų elgesį su gyvūnu ir dėl šių veiksmų sukeltas pasekmes taip pat įrodo veterinarijos gydytojų, suteikusių medicininę pagalbą gyvūnui, paaiškinimai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos L. G. bei E. M. K. parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d., vėlai vakare į „Dr. VET“ kliniką buvo atvežta katė. Ji buvo sunkios būklės. Katę atvežę asmenys, nurodė, kad gyvūnas buvo išmestas iš balkono. Apžiūros metu buvo šlaunikaulio lūžis, diafragmos išvarža, anemija, žandikaulio viršutinis lūžis. Katė labai kraujavo, iš karto buvo atliktas kraujo perpylimas, diafragmos išvaržos operacija. Kitą dieną buvo atliktas lūžių tvarkymas. Buvo pradėtas taikyti gydymo planas. 2023 m. gegužės 18 d. buvo atlikta šlaunikaulio osteosintezė – tai reiškia, kad katei buvo gydytas lūžis (daugybiniai), jie bandė fiksuoti kaulą (kojos) su ortopedinėmis vinimis ir vielomis, tačiau kaulams sugyti nepavyko, jie nesukibo, dėl ko buvo nuspręsta koją amputuoti. 2023 m. gegužės 24 d. atlikta kojos amputacija. Toliau vyko gydymas stacionare, vaistų skyrimas, kontrolė. Gijimo procesas buvo labai sunkus, katė nesituštino, nesišlapino iš skausmo ir streso. Katė buvo suluošinta - tai yra kojos lūžis, kuris atsirado būtent po įvykio, o ne anksčiau. Galiausiai, kaltinamojo gyvūno atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus ir dėl jų kilusius pavojingus padarinius patvirtina ir „Dr. VET“ gyvūnų klinikos 2023 m. gegužės 26 d. bei 2023 m. rugpjūčio 2 d. paciento ligos istorijos išrašai.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu paties kaltinamojo ir įvykį mačiusio T. J. parodymai, bet alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. gegužės 15 d., 21.17 val. R. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,20 promilės.

Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. S. 2023 m. gegužės 15 d., apie 19.21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), pro minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) namo aukšte, balkono langą išmetė namuose laikomą katę, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia. Be to, šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais pavojingais padariniais – gyvūno suluošinimu. Būtent dėl to, kad kaltinamasis iš balkono išmėtė gyvūną, šiam lūžo galinės dešinės kojos šlaunikaulis, viršutinis žandikaulis, padarytas stiprus dešinės alkūnės nubrozdinimas, atsirado diafragmos išvarža, anemija, pneumotoraksas, aplūžo dantys, o 2023 m. gegužės 24 d. nesugijus lūžusiai kojai - buvo amputuota gyvūno galinė dešinė koja su šlaunikaulio galvute, dėl ko įvyko negrįžtamas anatominis pakitimas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, jų dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalies sankciją asmeniui padariusiam minėtą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

R. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 310 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, gyvūnui sukeltas fizinis skausmas, jis suluošintas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. S. Kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas, bet šiuo metu teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – viešuosius darbus. Prokuroro pasiūlyta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti viešųjų darbų bausmę dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai;

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

3. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą;

4. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.