Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai J. M., A. M., kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Samoškienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas 7 kartus:

1) 1983-04-01 Kauno m. Požėlos r. teismo pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m.; vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 1986-01-08 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 146 str. 3 d. - subendrinus bausmę su 1983-04-01 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 3 m.;

3) 1989-06-14 Kauno m. Požėlos r. teismo pagal BK 90 str. 2 d. - pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 m. PD - 20 proc.;

4) 1990-07-31 Kauno m. Požėlos r. teismo pagal LR BK 16 str. 1 d., 90 str. 3 d., bausmę subendrinus su 1989-06-14 nuosprendžiu - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

5) 1995-12-11 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 5 p. - laisvės atėmimu 14 m.; 2010-03-30 išbrauktas iš Kauno m. ir r. PI įskaitos;

6) 2012-04-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m.;

7) 2012-12-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pabaiga 2013-08-11, tačiau paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2013-05-20 taikant lygtinį paleidimą; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014 m. lapkričio 20 d. apie 09.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ranka į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei J. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis J. M. kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad barniai tarp jo ir nukentėjusios kildavo pastoviai. Grasinimų nužudyti nebuvo ir negalėjo būti, nes jis neturėjo tokio tikslo, buvo vartojami tokie žodžiai, kaip „pastipti“, tokie žodžiai galėjo būti. J. M., kai išgeria alkoholio tampa agresyvi. Tą dieną jis užpyko, nes J. sūnus nepagarbiai elgiasi su ja, ir jis jai priekaištauja, kad ji laksto paskui sūnų, susistumdė su ja. Nukentėjusiosios jautrus kūnas, lengvai lieka mėlynės, paraudimas ant veido galėjo būti dėl bet ko. Smurto prieš ją jis nenaudojo. Ji išgėrusi gali prikalbėti bet ką. Tą dieną jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jų konflikto niekas nematė. Viskas vyko 2014 m. lapkričio 17 d. Plytą atsinešė iš lauko, nes norėjo iš pykčio lango stiklą išdaužti, nes pats jį įdėjo. Su plyta nukentėjusiajai negrasino. Atsinešęs plytą, išdaužė virtuvės langą, virtuvėje nieko nebuvo, nukentėjusioji buvo kambaryje. Ji negalėjo jo bijoti, nes po to, kai jį paleido iš areštinės, J. M. pati atėjo pas jį. Pešasi su J. kai būna abu neblaivūs. A. M. telefoną, paėmė, jis gulėjo prie veidrodžio. Jis nenorėjo jo pagrobti, tiesiog paėmė telefoną paskambinti, išėjo į lauką, nuėjo prie baro, atsigėrė alaus. Pamatė A., ji pareikalavo telefono, jis jai jį padavė. Jis skambino iš šio telefono J.. Kai jį išleido iš areštinės, telefoną tyrėja atidavė jam. Jis greitai išėjo, prieštaravimų negirdėjo, jokio tikslo neturėjo parduoti telefono.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios J. M. parodymų matyti, kad su kaltinamuoju pažįstami 6 metai, santykiai artimi, yra sugyventiniai. 2014 m. lapkričio 17 d. buvo apsižodžiuota, susistumdyta. Pripažįsta ir dalį savo kaltės. Vienas kitam sakė, kad „užmušim“, abipusiai vartojo necenzūrinius žodžius. Jis buvo girtas, ji varė jį iš namų. J. M. jai davė į žandą su ranka, koja spyrė į duris. Nei kratė nei smaugė, netrenkė į pečius, į nugarą. Trenkė per veidą, kai pastūmė, ji nugara atsitrenkė į staktą. Kaip buvo išdaužtas lango stiklas, nematė. Dužo tuo metu, kai jie susibarė. Atvažiavus policijai, ji galėjo pasakyti efekto būsenoj, kad jis išdaužė. Virtuvėje buvo rastas akmuo. Ji buvo koridoriuje, jis išėjo į laiptinę, išgirdo dūžtantį stiklą. Stiklo vertė 2,50 Lt už kvadratinį metrą išpjaunant iš senų stiklų. Dėl pagrobto telefono ji parodė, kad kai jos dukra A. buvo užėjusi ir paliko telefoną, J. M. atėjo, pažiūrėjo jos (J. M.) telefoną, jame nebuvo sąskaitos, pasiėmė dukros telefoną ir išėjo. Dukra A. atlėkė ir surado jį ir telefoną. Iš tiesų ji nematė, kada M. paėmė telefoną. Jis visą laiką imdavo jos telefoną ir iš jo skambindavo.

Iš nukentėjusios A. M. parodymų matyti, kad kai atėjo pas mamą, atsigėrė kavos, telefonas buvo ant spintelės, nuėjo pas brolį į kambarį, atėjusi pamatė kad nėra telefono, paklausė, kur kaltinamasis, pasakė, kad išėjo. Jį pasivijus jis jai atidavė telefoną. Pareiškimo ji nerašė, pati nematė kada jis paėmė telefoną. Policija paėmė telefoną, sakė bus kaip įrodymas, sakė: „ateisi pasiimti pas tyrėją“. Ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Ji nematė to fakto, kaip jis paėmė telefoną, nes buvo brolio kambaryje. Kalbėjo su kaltinamuoju prisivijusi prie jo mamos namų, sakė, kad nenorėjo pavogti. Ji policijos nekvietė. Mano, kad kaltinamasis tiesą sako, nenorėjo telefono pavogti.

2014-11-17 ir 2014-11-20 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vieta (b. l. 9 – 11, 16 – 17).

Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas akmuo, su kuriuo J. M. išdaužė lango stiklą (b. l. 21 – 22).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, kad Kauno Patrulių rinktinės patrulė M. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį pasikėsino pagrobti J. M., apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas A. M. mobiliojo ryšio telefonas, pakvitavimas, kuriuo telefonas grąžintas A. M. (b. l. 23 – 25).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014-11-20, apie 09.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš šeimos narį J. M., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio konflikto su sugyventine J. M. metu, tyčia jai sudavė ranka į veidą sukeldamas fizinį skausmą. Tai, kad J. M. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad įvykus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajai pareikalavus išeiti iš jos buto, kaltinamasis ją stūmė bei sudavė smūgį. Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė esanti pati kalta dėl įvykio, kad ji pirma pradėjo konfliktą ir sudavė kaltinamajam J. M.. Tokį nukentėjusiosios elgesį teismas vertina kaip veikos padarymui įtakos turėjusį provokuojantį nukentėjusio asmens elgesį. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia nukentėjusiajai sudavęs, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau patvirtino, kad jis jai sudavė delnu į veidą, o anksčiau nuo kaltinamojo taip pat yra nukentėjusi, kad tarp jų pastoviai vyksta konfliktai. Tai rodo, nukentėjusioji nėra priešiška kaltinamajam, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Visapusiškai išanalizavus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad kai nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis per veidą, kuomet kaltinamasis ją pastūmė, ji nugara atsitrenkė į staktą. Taigi byloje nėra duomenų, paneigiančių tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji fizinį skausmą patyrė ne dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų. Kaltinamasis buvo kaltinamas rankomis ir kojomis sudavęs ne mažiau 5 smūgius nukentėjusiajai, tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusios parodymus bei objektyvių duomenų apie suduotų smūgių skaičių nebuvimą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai buvo suduota tik vieną kartą į veidą. Kadangi nukentėjusioji J. M. yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Taigi nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika padaryta prieš šeimos narį.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusios elgesys, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis teistas 7 kartus (b. l. 58 - 68), baustas administracine tvarka (b. l. 87 - 94), nedirbantis (b. l. 86), Lietuvos darbo biržos duomenimis darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. (b. l. 85), yra registruotas Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje – diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 80), 2014-11-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad J. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 84).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str.).

Kaltinamasis J. M. laikinai sulaikytas 2014-11-17, 12 val. 30 min., paleistas 2014-11-19, 10 val. 40 min. (b. l. 98). 2014-11-19 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nepalaikyti ryšių su J. M. (b. l. 99, 100). 2014-11-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi J. M. paskirta kardomoji – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014-11-20 (b. l. 105 – 107), 2014-12-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi J. M. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2014-12-20 (b. l. 124 - 125), 2015-01-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu Varnių g. 44 – 25, Kauno m., įpareigojant J. M. iki nuosprendžio priėmimo dienos nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. M. (b. l. 147). Šie laikotarpiai įskaitytini į bausmę (BK 66 str.).

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.

J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 17 d. apie 11.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – t. y. elgdamasis agresyviai, šaukdamas, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, grasino, kad nužudys savo šeimos narį - sugyventinę J. M., tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. l d.

Be to, J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio mėn. 17 d. apie 11.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai pasikėsino pavogti svetimą turtą – t. y., J. M. ir A. M. akivaizdoje nuo stalo pagrobė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 50 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi A. M. jį atsivijus iki parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., padarymu.

Be to, J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 17 d. apie 11.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su J. M. metu, tyčia mesdamas akmenį į langą, išdaužė (duomenys neskelbtini) buto, nuomojamo J. M., kambario lango stiklą, 250 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. 250 litų turtinę žalą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., padarymu.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).

Išanalizavus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 145 str. 1 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja buvo šeimos nariai, kartu gyveno, abu pripažino, kad tarp jų vyksta pastovūs konfliktai, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigia grasinęs nukentėjusiajai, teismas daro išvadą, kad grasinimas nužudyti žmogų nebuvo realus. J. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad „2014 m. lapkričio 17 d. buvo apsižodžiuota, susistumdyta, tą dieną buvo stresas, nerealu, kad jis ją gali nužudyti, vienas kitam sakė, kad „užmušim“, abipusiai vartojo necenzūrinius žodžius“. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis kaltinamasis J. M. bendravo su nukentėjusiąja J. M., kai J. M. išsakė nukentėjusiosios atžvilgiu grasinančių žodžių, niekas negirdėjo bei teisme nepatvirtino, todėl nėra galimybės juos įvertinti, ar jie sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Dėl pasikėsino atvirai pavogti svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ teismas sprendžia, kad kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo turi būti išteisintas. Kaltinamasis kaltinamas pasikėsinęs atvirai pagrobti mobilaus ryšio telefoną, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog nei nukentėjusioji A. M., nei kiti asmenys nematė, kai kaltinamasis paėmė telefoną, todėl kaltinamojo veiką vertina kaip slaptą svetimo turto pagrobimą. Tačiau įvertinus tai, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik didesnės nei 3 MGL vertės turto pagrobimas, o kaltinamojo pasikėsinto pagrobti turto vertė nesiekia 1 MGL, kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl svetimo turto sugadinimo tyčia kaltinimas dėl sugadinto turto vertės buvo paremtas vien nukentėjusiosios J. M. parodymais. Kaltinime nurodyta, kad konflikto su J. M. metu, J. M. tyčia mesdamas akmenį į langą, išdaužė (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto, nuomojamo J. M., kambario lango stiklą, kurio vertė 250 litų, tačiau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stiklo vertė buvo 2,50 lito.

Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje nustatyta (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481, redakcija nuo 2015-01-01), kad nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 187 str. 3 d., tačiau atsižvelgus į sugadinto turto vertę, kurią nukentėjusioji įvertino 2,50 Lt, sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, kaltinamasis išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Lietuvos respublikos BPK 94 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-17, 12 val. 30 min. iki 2014-11-19, 10 val. 40 min. (2 paros) bei laikotarpį, taikant kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2014-11-20 iki 2015-01-16 (59 paros), ir laikyti, kad J. M. nuosprendžiu skirtą bausmę jau atlikęs.

J. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktinius įrodymus – akmenį, saugomą Santakos policijos komisariate (t. 1, b. l. 39), sunaikinti.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., bei įpareigojimą iki nuosprendžio priėmimo dienos nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. M., panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.