- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-457-318/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. 450 EUR bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio Vyresnysis patrulis V. T. 2015 m. kovo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. N. atžvilgiu už tai, kad jis 2015 m. kovo 7 d. apie 11.15 val., vairavo automobilį „BMW X3“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir važiavo Vytauto g. Vilniuje, pažeisdamas KET 14 p. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutarimu V. N. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. 450 EUR bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą panaikinti. Į teismo posėdį iškviesti liudytoją V. B..
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. pažymi, jog 2015 m. kovo 7 d. automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. B., tačiau, privažiavus Liubarto g. ir Vytauto g. sankryžą, ji pasijuto blogai. V. N. pareikalavo sustabdyti automobilį. Jis išlipo važiuojamojoje dalyje, padėjo išlipti ir ant galinės automobilio sėdynės atsisėsti V. B., taip pat pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Kadangi automobilis buvo sustabdytas neleistinoje vietoje, V. N. norėjo jį perstatyti, todėl sėdo už automobilio vairo. Jis, pavažiavęs 20-30 m., pastebėjo, jog iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. staiga sustabdė automobilį, pribėgo prie policijos pareigūnų ir jiems paaiškino, kad automobilyje esančiai V. B. reikalinga medicininė pagalba. V. B. pagalbos atsisakė, nes su savimi turėjo medikamentų.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nutarimą panaikinti ir jį išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą.
Kelių eismo taisyklių 14 p. numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. N. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. V. N. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą nėra įstatyminio pagrindo.
Apeliaciniame skunde V. N. nesutiko su apylinkės teismo išvada, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. Pažeidėjo manymu, jo veiksmai nesudaro šio pažeidimo sudėties, nes jis automobilį vairavo esant būtinajam reikalingumui, t.y. stengdamasis išvengti avarinės situacijos.
Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad V. N. šiuo atveju veikė esant būtinajam reikalingumui, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. nuostatomis, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Tai, kad V. N. veiksmuose nebuvo privalomų būtinojo reikalingumo sąlygų patvirtina objektyvių faktinių bylos duomenų visetas. Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. parodė, jog jam ir kolegai automobilis „BMW X3“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) įtarimą sukėlė tada, kai jie pamatė, kad automobilio vairuotoja pasikeitė vietomis su keleiviu. Netrukus jie automobilį sustabdė. Transporto priemonę vairavęs V. N. aiškino, jog jis su moterimi vietomis apsikeitė, nes jai pasidarė bloga, tačiau pasiūlius iškviesti greitąją medicinos pagalbą, moteris pagalbos atsisakė. Be to automobilyje buvo ir trečias asmuo – automobilio „BMW X3“ savininkas. V. N. ketino transporto priemonę įsigyti. Liudytojas D. M. parodė analogiškas automobilio „BMW X3“ sustabdymo aplinkybes. Tai, kad jie ketino automobilį įsigyti, o transporto priemonėje buvo ir jos savininkas, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N.. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kad ir pablogėjus vairuotojos sveikatai, automobilį toliau vairuoti ar jį perstatyti į saugią vietą galėjo ir transporto priemonės savininkas, o ne teisės vairuoti transporto priemones neturintis V. N.. Taigi akivaizdu, jog pažeidėjas neteisėtam veikimui pagrindo neturėjo, nes jo nurodytos aplinkybės galėjo būti pašalintos kitomis priemonėmis. Be to, kaip jau minėta, nors automobilį pareigūnai sustabdė netrukus po to, kai pamatė, kad vairuotoja su keleiviu pasikeitė vietomis, tačiau pareigūnams pasiūlius iškviesti greitąją medicinos pagalbą, moteris pagalbos atsisakė (b. l. 5). Todėl neįtikinantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, jog jis už automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti, sėdo ne norėdamas išbandyti norimą pirkti automobilį, tačiau siekdamas suteikti pagalbą staiga sunegalavusiai moteriai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. N. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nustatė baudą, artimą minimaliam už šio pažeidimo padarymą numatytam nuobaudos dydžiui. Ši nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.