Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros atstovui R. M.,

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūrai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2014 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-83 AM Nr. 080175, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas Č. M. parodė, kad 2014 m. liepos 25 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo raštą, kuriame buvo prašoma pagal kompetenciją ištirti skunde išdėstytas aplinkybes dėl tvoros, neteisėtai pastatytos pirties ir į upę išvesto nuotekų vamzdžio. 2014 m. liepos 31 d. jis su kolegomis S. D. ir L. K. nuvyko įvertinti skunde išdėstytų aplinkybių. Nustatyta, kad buvo padaryta nestandartinė tvora, sukalant gluosnio kuolus į žemę. Pagal turimus dokumentus nustatė, kad vandens telkiniui yra nustatyta apsaugos juosta, tvora negali būti apsaugos juostoje, dėl to įspėjo savininkus, kurie argumentavo, kad ta tvora niekam netrukdo praeiti. Žodžiu buvo sutarta, kad tą tvorą jie nuardys. 2014 m. rugpjūčio 11 d. dieną O. B. paskambino kolegai L. K. ir pasakė, kad tvoros jau nebėra. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. rugpjūčio 11 d. jis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai davė atsakymą, kad tvoros jau nėra. Tačiau 2014 m. rugpjūčio 17 d. grįžtant iš reido, su kolegomis užsuko pasižiūrėti į M. B. valdas ir rado, kad tvora buvo tik sužeminta. Tuomet vėl paskambino O. B., kadangi jis atstovavo visus M. B. interesus, ir dar kartą pakartojo, kad tvoros turi nelikti ir paprašė, kad prašymas būtų įvykdytas. 2014 m. rugsėjo 25 d. vėl darė patikrinimą, ar tvora nugriauta ir rado tvorą, kai kurie kuolai buvo dar labiau patrumpinti, tačiau buvo atsiradusi dar ir erškėtrožių gyvatvorė. Todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nubraižyta schema. Visi piliečiai turi teisę apsaugos juostoje judėti per visas nuosavybes ir negali būti trukdomas praėjimas. Savininkas apsaugos juostoje žeme gali naudotis tiek, kiek nedraudžia teisės aktai.

Liudytojai S. D. ir L. K. davė analogiškus parodymus apie tai, kad 2014 m. liepos 25 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos gavo raštą dėl galimai užtverto praėjimo prie Verknės upės, (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 31 d. su kolegomis nuvyko įvertinti situaciją ir rado, kad M. B. sklype yra užtverta gluosnių tvora. Vedėjas Č. M. davė B. konsultacinio pobūdžio perspėjimą, kad mėnesio laikotarpyje būtų pašalinta tvora. B. ginčijo, kad tai ne tvora ir niekam netrukdo praeiti. 2014 m. rugpjūčio 17 d. turėjo reidą, todėl po jo nusprendė užsukti pažiūrėti, ar pašalinta tvora M. B. sklype. Nuvykę rado, kad dalis gluosnio kuoliukų pažeminti, tačiau tvora pašalinta nebuvo. Tuomet 2014 m. rugsėjo 25 d. dar kartą nuvyko pas B. ir vėl rado tvorą, buvo surašytas protokolas. Trečią kartą nuvykus, rado dar erškėtrožių gyvatvorę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nustatyta, kad M. B. yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė (b.l. 34-36, 39-43). 2014-07-25 LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad gavus anoniminį pranešimą (duomenys neskelbtini), Verknės upės apsaugos juostoje užtvertas praėjimas, todėl organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (b.1.28). Iš 2014-08-11 L. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2014-08-11 telefonu paskambinęs O. B. informavo, kad tvora pašalinta (b.l. 30). 2014-08-11 raštu LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūra raštu Nr. (14.5)-PR5-164 informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, jog praėjimas neužtvertas (b.1.29). 2014-09-25 M. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 55 str. 1 d., už tai, kad jai priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Verknės upės apsaugos juostoje, užtverta gyvatvorė, taip pažeidžiant LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 4 p. bei LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 p. (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. PR-83, b.1.1-3). 2014 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-83 AM 080175, M. B. skirta 60 Eurų (207,17 Lt) bauda (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. PR-83, b.1.30).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. ginčija 2014-10-29 nutarimą Nr. PR-83 AM 080175 dėl 60 Eurų baudos jai skyrimo, tačiau išklausius šalių paaiškinimus, išanalizavus rašytinę byloje esančią medžiagą, prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausius liudytojų parodymus bei išanalizavus ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teismas normas, teismas sprendžia, kad nuobauda M. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. reglamentuoja paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir veiklą jose ir šio straipsnio 4 d. 1 p. numato, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras.

LR Vyriausybės 1992-05-02 Nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 p. numato, kad Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras.

LR ATPK 55 str. 1 d, numatyta, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

M. B. priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Verknės upės apsaugos juostoje (b.l. 4, 13, 14, 15, 22, 24-25, 28). Nors pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai prašė tvoros sąvokai naudoti išaiškinimus pagal Statybos techninį reglamentą, kadangi nei gluosnių kuolai, nei erškėtrožės neatitinka Statybos įstatyme nustatyto statinio apibrėžties ar statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 3 punkte nurodytų nesudėtingo statinio požymių, tačiau pažymėtina, kad toks aiškinimas nepagrįstas ir neatitinka kitų teisės aktų bei jų sisteminio aiškinimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 punkte numatyta, kad Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir tverti tvoras. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 d. 1 p. punkte numatytas draudimas pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras ir jis nėra niekaip susijęs su statinių statymu, nereglamentuoja nei leidimo, nei draudimo juos statyti, tačiau numato draudimą tverti tvoras, t.y. riboti laisvą judėjimą. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog tai, kad iš pateiktos schemos (administracinė byla, b.l. 4) matyti, kad gyvatvorės kraštuose yra 2,10 m. bei 1,30 m. laisvi, neužtverti tarpai, praėjimas nėra užtvertas. Sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į šių normų tikslus, teismas sprendžia, jog tiek Saugomų teritorijų įstatymo, tiek Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ tikslas ir paskirtis yra nevaržyti laisvo judėjimo. Minėtos teisės normos reglamentuoja draudimą aplamai tverti tvoras ir nenumato galimybės tai daryti paliekant nustatyto, ar nenustatyto dydžio praėjimą. Nors tvoros sąvoka teisės aktuose nenustatyta, tačiau gyvatvorės – tvoros iš augančių krūmų paskirtis, taip pat yra judėjimo toje vietoje, kur ji pasodinta, ribojimas, todėl atlieka tvoros funkciją ir yra viena iš tvoros rūšių. Nors pareiškėja teigia, jog tai yra tik į žemę sukalti kuoliukai, tačiau nurodė, kad jie pasodinti tam, kad sutvirtintų šlaitą ir atsižvelgiant į augalų savybes augti, plėstis, šių kuoliukų paskirtis judėti ribojimą ateityje nesumažės, o atvirkščiai, tik didės, o aplinkosauginio draudimo tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje tikslas yra ne statybos techninių reikalavimų normų laikymasis, bet aplinkosauginis reikalavimas panaikinti kliūtis asmenims prieiti prie vandens telkinio. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 182 punkte įvardijama tvoros sąvoka - aptvarai (tvoros); LR Aplinkos ministro 2014-05-08 įsakyme Nr. D1-418 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nurodoma kaip skaičiuojama žala užtvėrus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje tvorą. Esant tokiam reglamentavimui nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju reikia naudotis Statybos techniniame reglamente nurodyta tvoros, kaip statinio, kuriam keliami atitinkami reikalavimai, sąvoka, kadangi teisės aktai draudžia ne statyti, bet naudojama platesnė sąvoka – tverti tvoras, todėl apima tvoros, kaip statinio sąvoką ir tvoros, kaip gyvatvorės.

Minėtomis teisės normomis, draudžiančiomis pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, yra įgyvendinama ir konstitucinė nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai (LR Konstitucija 47 str.) bei iš šios konstitucinės nuostatos išplaukianti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nustatyta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas) (LR Žemės įstatymas 21 str. 10 p.) Savininkas apsaugos juostoje žeme gali naudotis tiek kiek nedraudžia teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. B. jai priklausančiuose žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), užtvėrė tvorą (gyvatvorę) iš gluosnių kuolų, juos tankiai sukalant į žemę, todėl administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 55 str. 1 d. padarymą buvo patraukta pagrįstai, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pareiškėjos skundas atmestinas ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vedėjo 2014 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-83 AM Nr. 080175, paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302²str., 302⁴ str.

nutaria:

Pareiškėjos M. B. skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vedėjo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-83 AM Nr. 080175 palikti nepakeistu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.