Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog nuo 2023 m. birželio 14 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė). Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir jis nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjo dirbti Bendrovėje, kurioje dirbo iki 2024 m. vasario 1 d. Taip pat paaiškina, kad nuo 2023 m. birželio 13 d. vykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą ir tam turi išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti minėtą veiklą. Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gegužės 29 d. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu. Pažymi, jog darbo specifika Bendrovėje lėmė tai, kad jis tinkuotoju dirba pagal jam pavedamas užduotis ir darbus, kurių pats negali įtakoti, t. y. Bendrovė pagal jos poreikius paveda atlikti jam darbus. Darbo krūvio paskirstymas yra darbdavio prerogatyva, todėl jis negali būti atsakingas už tai, kad darbo krūvis nebuvo pakankamas, taip pat jis negalėjo daryti įtakos darbdavio sprendimui nutraukti su juo darbo sutartį. Tačiau nepaisant to, jis visada turėjo ir turi lėšų gyventi Lietuvoje, nes vykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą ir tam turi išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti minėtą veiklą. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jis dirbo įmonėje, gavo darbo užmokestį, o darbdaviui nutraukus sutartį, jis visada uždirbdavo ir iki šiol uždirba pakankamai, nes gaunamas darbo užmokestis net kelis kartus didesnis nei 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjo teigimu, finansiniai technologijų bendrovės Paysera duomenys patvirtina, kad jis kiekvieną mėnesį gauna apie 2 000 - 3000 Eur pajamų, t. y. daugiau nei 3 kartus viršijantį MMA. Nurodo, kad per metus uždirbo daugiau nei 25 tūkstančius Eur, todėl visiškai nepagrįstai atsakovas priėmė Sprendimą tuo pagrindu, kad jis neva neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, jog jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Pažymi, jog gyvena Lietuvoje, moka mokesčius, ryšys su šalimi yra ilgalaikis, vykdo ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir jo teises. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.