- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- AN2-456-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01102-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- UAB„Keliakiemis"
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybė patraukto juridinio asmens UAB „K.“ atstovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. juridinio asmens UAB „K.“ administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu juridinis asmuo UAB „K.“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) eurų bauda už tai, kad UAB „K.“ nuo 2019 m. birželio mėn. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stato dviejų butų gyvenamąjį namą (sienos – blokelių mūro, fasado apdaila – tinkas, stogo danga – skarda, langai ir durys – plastikiniai, pastato matmenys apie 10,70 m x 10,20 m., aukštis apie 6,80 m), neturint statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto projekto. Tuo UAB „K.“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde juridinio asmens UAB „K.“ atstovas E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kadangi UAB „K.“ paskirtą 8764,40 eurų bauda Valstybinei mokesčių inspekcijai jau sumokėjo. Apelianto manymu, skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pažeidė non bis in idem principą, kadangi už tą patį administracinį nusižengimą nubaudė du kartus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Bendrovės atstovo apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėja O. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Bendrovės atstovo apeliacinio skundo netenkinti
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Juridinio asmens UAB „K.“ atstovo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Kauno apylinės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu juridinis asmuo UAB „K.“ buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo apsektu, abejoti UAB „K.“ kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniame skunde keliamas tik UAB „K.“ paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti apylinkės teismo nutarimu paskirtą 2000 eurų baudą, kadangi Bendrovė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 8764,40 eurų ir 2000 eurų nuobaudos paskyrimas laikytinas baudimu už tą patį nusižengimą du kartus.
6. Statybų įstatymo 56 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą. Pagal šio straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla statytojams už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad juridinis asmuo UAB „K.“ neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai statė dviejų butų gyvenamąjį namą, todėl padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Už minėto straipsnio pažeidimą numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.
7. Bendrovės atstovas prie apeliacinio skundo aukštesniajam teismui pateikė Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „K.“ gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos2020 m. balandžio 9 d. sumokėjo 8764,40 eurų, įmokos kodas 5446. Oficialioje Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt yra pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių ir rinkliavų įmokų kodai iš kurių matyti, jog įmokos kodas 5446 turi būti nurodomas tais atvejais, kai yra mokamos įmokos už savavališkų statybų įteisinimą, skirtos Aplinkos apsaugos rėmimo programai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymo 1-ojo priedo „Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai“ 1 punkte nurodyta, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju. Taigi, prie apeliacinio skundo pridėtas Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nagrinėjamu atveju juridinio asmens UAB „K.“ atstovas E. K. 8764,40 eurų sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo siekdamas įteisinti dviejų būtų gyvenamąjį namą, kuris buvo statomas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir už kurio statybą, neturint statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto projekto, buvo nubaustas administracine tvarka.
8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Chartijos 50 straipsnį, yra pažymėjęs, kad pagal principą non bis in idem draudžiama kartu tiek vykdyti persekiojimą, tiek taikyti baudžiamojo pobūdžio sankcijas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, už tą pačią to paties asmens veiką (2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C‑524/15 Menci 25 punktas, 2018 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C‑537/16 Garlsson Real Estate ir kt. 27 punktas). Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat teisinę atsakomybę už šias veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, apimančią ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti; nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų (2005 m. lapkričio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, 2005 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, 2017 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nelaikytina sankcija už priešingus teisei veiksmus, nėra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio, todėl nevertintina, kad statytojas yra baudžiamas už tą patį administracinį nusižengimą du kartus.
9. Pažymima ir tai, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, apeliantas pasinaudojo savo teise įteisinti savavališką statybą, o viena iš įteisinimo sąlygų yra įmokos už savavališką statybą sumokėjimas. Todėl dar kartą pažymima, kad tai nelaikytina non bis in idem principo pažeidimu ir Bendrovė už tuos pačius veiksmus du kartus baudžiama nėra.
10. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, todėl nutarimas paliekamas galioti, o UAB „K.“ atstovo E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Juridinio asmens UAB „K.“ atstovo E. K. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.