- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- TA-60-858/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01279-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jo naudai 8 688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 539 Eur (1 860 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. S-232-858/2015 atsisakė priimti A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublik?s administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsniu, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2015 m. kovo 2 d., paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2015 m. kovo 16 d., pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. kovo 24 dieną. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad A. K. apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateikė prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, paaiškindamas, kad terminą praleido ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimą gavo kovo 12 d., todėl pateikti skundą anksčiau neturėjo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjas A. K. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. kovo 2 d., taigi terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2015 m. kovo 16 dieną. Tačiau apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam išsiuntė tik 2015 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
Pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodamas tuo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą gavo tik 2015 m. kovo 12 dieną.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas apie 2015 m. vasario 10 d. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), tačiau jis nei minėtame teismo posėdyje, nei skelbiant teismo sprendimą nedalyvavo. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 2015 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015 m. kovo 2 d. ABTĮ nereikalauja, kad teismas praneštų apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką proceso šaliai, kuri nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, todėl apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką pareiškėjui pranešta nebuvo. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. kovo 4 d. (b. l. 41). Kaip nurodo pareiškėjas ir patvirtina byloje esantis vokas, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas įteiktas 2015 m. kovo 12 d., t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, be to, minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. kovo 24 d., t. y. per 12 dienų nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 8 dienomis. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, išskyrus vėlesnį sprendimo įteikimą, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, paruošti skundą teismui.
Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, galėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, glaustai ir aiškiai išdėstydamas savo nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentus ir tokiu būdu laiku pateikdamas apeliacinį skundą teismui. Juo labiau, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš dalies analogiški argumentams, nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Juk siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas, procesinis neveikimas
Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškais atvejais tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-27-822/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Nutartis neskundžiama.