Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei S. P. dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja Utenos rajono savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota įteikiant teismo šaukimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės S.P. 144,82 Eur piniginės socialinės išmokos permokos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (1994-11-03 įstatymas Nr. I-621, redakcija galiojusi nuo 2014-05-17 iki 2014-07-01, t. t. y. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 2014-06-30 sprendimo Nr. PI-19 priėmimo metu) bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537, redakcija galiojusi nuo 2012-12-31 iki 2013-12-30 t. y. socialinės išmokos vaikui skyrimo metu).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo paskirtis – nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.

Įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos šios išmokų rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius. Pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 9 punktą įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31 (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos. Laikinojo

įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, jog šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų

pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų; 2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar ) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą ( įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį ), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė pareiškėjai prašymą paskirti jai nuo 2013-10-25 išmoką už vaiką E. D. Pildydama prašymą išmokai gauti, atsakovė patvirtino, kad praėjusiais kalendoriniais metais jos šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį buvo mažesnės už 1,5 valstybės remiamų pajamų dydį (525 Lt). Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)S. P. buvo paskirta išmoka vaikui nuo 2013-10-25 iki 2014-10-25, mokant nuo 2013-10-25 iki 2013-11- 01 po 22, 02 Lt, nuo 2013-11-01 iki 2014-10-01 po 97,50 Lt, nuo 2014-10-01iki 2014-10-25 po 75,48 Lt už vieną vaiką.

Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje numatyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio Įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; 3) savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; 4) išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Įstatymo 18 straipsnio 3 punktu įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė neskirti išmokos, sustabdyti arba nutraukti jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas (jo atstovas pagal įstatymą) nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pareigų.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybių administracijų direktorius informavo, kad tikrinimo metu buvo nustatytos išmokų vaikams gavėjų šeimos, kurių šeimos nariui 2012 metais vidutinės mėnesio pajamos viršijo 525 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, atsakovės vidutinės šeimos pajamos 2012 metais buvo 708,40 Lt, t. y. pajamų dydis viršijo 1,5 valstybės remiamų pajamų dydį (525 Lt). Vadinasi, atsakovė pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės į išmoką vaikui.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nuo 2014 m. birželio 1 d. sustabdė išmokos vaikui mokėjimą, 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė išmokos permoką- 704,52 Lt. už laikotarpį nuo 2013-10-25 iki 2014-10-25. Atsakovė 2014-07-02 prašyme dėl permokos grąžinimo nurodė, jog yra supažindinta su susidariusia permoka - 704,52 Lt ir sutinka ją grąžinti dalimis. Atsakovė 2014-07-16 pareiškėjai grąžino 204,52 Lt. Pareiškėja 2015-03-13 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokos vaikui permokos grąžinimo informavo atsakovę apie likusią negrąžintą permoką – 144,82 Eur, tačiau atsakovė išmokos vaikui permokos iki šiol negrąžino.

Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovei nevykdant Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte (pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus) nustatytos pareigos ir nepateikus dokumentų, įrodančių teisę gauti išmoką vaikui, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 14130 teisėtai ir pagrįstai atsakovei nuo 2014 m. birželio 1 d. sustabdė išmokos vaikui mokėjimą, 2014 m. birželio 30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 704,52 permoką už laikotarpį nuo 2013-10-25 iki 2014-10-25.

Nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi dalies permokėtos pašalpos, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir Utenos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės priteistina 144,82 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, irvadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Utenos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 144,82 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 82 centus) piniginės socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.