- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-476-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07669-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- I. K., Z. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-476-278/2014
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07669-2013-7
2014 m. rugsėjo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-311-223/2014 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams I. K., Z. K., trečiajam asmeniui M. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. S. prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų I. K., Z. K. 10 000 Lt be pagrindo įgyto turto ir 10 000 Lt baudą. Nurodė, kad su atsakovais, atstovaujamais trečiojo asmens M. K., 2012-03-29 sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią sumokėjo 10 000 Lt avansą, o atsakovai įsipareigojo parengti visus žemės pirkimo-pardavimo sandoriui reikalingus dokumentus, gauti būtinus leidimus bei atlikti tam tikrus žemės darbus. Atsakovai, pratęsus sutartyje nurodytus terminus, sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Teigė, jog atsakovai yra atsakingi, kad pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl jie privalo mokėti baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų 10 000 Lt be pagrindo įgyto turto, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog nesudarius pagrindinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovai neteko teisės disponuoti ieškovo sumokėto avanso lėšomis. Nurodė, jog atlikdami tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovai jau turėjo suprasti ir suprato, kad ieškovas nesutinka su jo pareiga mokėti baudą už atsisakymą vykdyti sutartį, o pareigą mokėti baudą už atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turi patys atsakovai. Teismas darė išvadą, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo ar atsakovų atsisakymą sudaryti pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nes ieškovo 2013-06-20 ir 2013-08-06 pranešimai pateikti pasibaigus šalių sutartam terminui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o 2013-08-06 pranešimas įvertintinas tik kaip prašymas atsakovams grąžinti sumokėtą avansą, o ne atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Įvertino tai, kad šalys daugiau kaip metus laiko negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau prieštaravimų viena kitai nereiškė, neįrodyta, kad ieškovas ar atsakovai ėmėsi aktyvesnių veiksmų, jog būtų sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir darė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų pasyvus elgesys, bendradarbiavimo stoka sąlygojo nebuvus sudarytai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai. Konstatavus neįrodytai aplinkybei dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, darė išvadą nesant pagrindo atsakovams taikyti atsakomybę – mokėti baudą, o atsakovams neturėjus pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovų 10 000 Lt baudą, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje patenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė šalių įrodinėjimo pareigas, darė klaidingas išvadas dėl atsakomybės už netesybas. Teigia, kad jis tinkamai vykdė sutartį, sumokėjo avansą, trečiajam asmeniui paskolino 60 000 Lt detalaus plano parengimui ir neturėjo jokios galimybės ar pareigos įtakoti žemės dokumentų rengimo proceso. Nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos jam buvo žinomas parengtų žemės sklypų detalaus plano sprendinių viešas svarstymas, todėl nekilo abejonių dėl dokumentų rengimo eigos. Tai, kad trečiajam asmeniui M. K. nuolat skambino, patvirtino ir pats M. K., kas rodo, jog jis veikė aktyviai ir neatsisakė įsigyti žemės sklypo, o atsakovai, jų atstovas tretysis asmuo, apie dokumentų nepateikimo priežastis jo neinformavo, nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai ir dėl jų neatidumo, nerūpestingumo sutartis nebuvo sudaryta. Nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių. Teigia, kad už atsakovų nepagrįstą atsisakymą, vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, pastarieji privalo mokėti netesybas, ką patvirtina formuojama teismų praktika analogiškose bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai I. K., Z. K. ir trečiasis asmuo M. K. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pagal preliminarios sutarties sąlygas, baudą privalo mokėti šalis, atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, o ne dėl to, kad kuri nors iš šalių yra kalta dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Nurodo, kad sutarties formą pateikė ieškovas, todėl jos punktų sąlygas reikia aiškinti ieškovo nenaudai (contra proferentem).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 2 d.). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Be to, įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad 2012-03-29 tarp I. K., Z. K., atstovaujamų M. K., ir S. S., buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo (toliau - sutartis), pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovai parduos 1 000 m² ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), už 56 000 Lt, sumokant 10 000 Lt avansą (b. l. 6-8). Sutarties 2.1.1 punktu buvo numatyta, kad iki 2013-03-01 atsakovai įsipareigoja pakeisti žemės sklypo paskirtį, atskirti žemės sklypo dalį iš bendro ploto, įrengti privažiavimo kelią iki parduodamo sklypo bei išlyginti sklypą. Minėtos sutarties 4.1 punktu sutarties šalys susitarė, jog preliminari sutartis galioja iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, sutarties 3.2 punktu šalys numatė, jog sutarties šalis, atsisakiusi sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, už įsipareigojimų nevykdymą privalo sumokėti kitai šaliai 10 000 baudą (b. l. 6-8). Kadangi netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, o netesybos paprastai laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, todėl šalis, pažeidusi sutarties sąlygas, nagrinėjamu atveju atsisakiusi sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį, turi teisę reikalauti mokėti baudą (CK 6.71 str.). Sudarytos preliminarios sutarties ar atskirų jos punktų šalys neginčijo, todėl savo įsipareigojimus šalys privalėjo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-02-28 susitarimu preliminarios sutarties 2.1.1 punkto terminas buvo pratęstas iki 2013-04-15, o 2013-05-02 susitarimu – iki 2013-06-15 (b. l. 9-10). Nustatyta, kad terminas įvykdyti atsakovų prisiimtus įsipareigojimus 2013-06-15 ar vėliau nebuvo pratęstas, o S. S. 2013-06-20 ir 2013-08-06 pranešimais informavo atsakovus, kad jie neįvykdė savo prievolių pagal sutartį ir pareikalavo grąžinti 10 000 Lt įmoką bei sumokėti sutarties 3.2 p. numatytą 10 000 Lt baudą (b. l. 18, 29). Atsakovai ir tretysis asmuo teigia, jog sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė S. S., apie tai žodžiu informavęs tretyjį asmenį M. K. prieš 2013-06-15 vykusio susitikimo metu, o vėliau tai patvirtino raštu 2013-06-20 ir 2013-08-06, pareikalavęs grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Ieškovas S. S. nurodo, jog sutartu terminu iki 2013-06-15 atsakovai neįvykdė įsipareigojimų, todėl pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, o jis savo ketinimo įsigyti žemės sklypą nei iki 2013-06-15, nei 2013-06-20 ar vėliau neatsisakė. Teigė, jog tik tretysis asmuo, susitikimo metu prieš 2013-06-15 užsiminė apie didesnes sklypų kainas ir jis neprieštaravęs, kad atsakovai ieškotų pirkėjo žemės sklypui, tačiau savo ketinimo pirkti sutartyje nustatyta kaina neatsisakęs. Tretysis asmuo M. K. neneigia apelianto nurodyto pokalbio turinio, tačiau tvirtina vykdęs sutartinius įsipareigojimus, kurių dalis jau buvo įvykdyta. Byloje nenustatyta, kad iki 2013-06-15 kuri nors šalis būtų aiškiai ir nedviprasmiškai žodžiu ar raštu išsakiusi savo ketinimus dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar atsisakymo ją sudaryti (CPK 178 str.). Kadangi šalys pirkimo pardavimo sutarties sudarymo termino nenumatė (išskyrus terminą pirma laiko įvykdžius 2.1 punkte nurodytus įsipareigojimus sudaryti sutartį per 1 mėnesį; sutarties 2.3 p.), o sutarties 2.1.1 punkto termino nepratęsė, darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per 1 mėnesį (CK 6.35 str.). Nurodyta atsakovų įsipareigojimų įvykdymo data (2013-06-15) nereiškia, jog pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta minėtu metu. Apeliantas S. S. teigia, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes nebuvo įvykdyti jų įsipareigojimai, tačiau susitardamos dėl baudos, šalys neaptarė, jog atsisakymas sudaryti sutartį siejamas su kurios nors šalies kalte neįvykdžius įsipareigojimų. Tai, jog pagal sutartį bus taikomos sankcijos ir už vėlavimą sudaryti sutartį, taip pat nebuvo susitarta. Ieškovas S. S. nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad sudaryti pirkimo pardavimo sutartį atsisakė atsakovai, o trečiojo asmens M. K. išsakytos žinios ieškovui, kad žemės sklypai brangsta ir sutarto parduoti sklypo kaina yra didesnė, nereiškia atsakovų atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu preliminaria sutartimi sutarta kaina. Iš S. S. trečiajam asmeniui siųsto 2013-06-20 skolos apmokėjimo rašto matyti, jog S. S. nurodė, kad pagal preliminarią sutartį jam tretysis asmuo, atstovaujantis atsakovus, skolingas avansinę įmoką ir baudą, kurią, be kitų įsipareigojimo sumų, reikalauja sumokėti iki 2013-07-08 (b. l. 29). 2013-08-06 pranešime taip pat nurodoma jam grąžintina avansinė įmoka ir bauda (b. l. 18). Nors raštuose nurodyta mokėtina bauda pagal sudarytą preliminarią sutartį, kas leistų daryti išvadą, jog ieškovo vertinimu sudaryti sutartį atsisakė atsakovai, tačiau šiai išvadai daryti minėti įrodymai nėra pakankami, M. K. išsakytos žinios ieškovui, kad žemės sklypai brangsta ir sutarto parduoti sklypo kaina galimai yra didesnė, kaip minėta, nevertinamas atsisakymu apskritai parduoti sklypą (b. l. 29). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neginčijamų įrodymų, kad atsakovai atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį nepateikta, todėl pagrįstai konstatavo, jog bauda iš atsakovų nepriteistina. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas nebuvo sutartas, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aukščiau paminėti S. S. pranešimai buvo pateikti pasibaigus šalių sutartam terminui pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.
Apelianto teiginiai, jog teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo pareigą, vertintini kritiškai, nes įrodyti savo teiginius privalo kiekviena iš šalių. Manydamas, kad atsakovai vilkina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ar atsisako sudaryti sutartį, ieškovas turėjo teisę raštu nustatyti sandorio sutarties sudarymo datą ir apie tai informuoti atsakovus ir jų atstovą, todėl konstatuoti, jog teismas be pagrindo nurodė, kad S. S. nebuvo pakankamai aktyvus, nepaneigta.
Dėl paminėto, naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą tretysis asmuo M. K. patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 96). Atmetus apeliacinį skundą, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo S. S. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2-3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (144,81 EUR; penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.