- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-1408-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-3-00010-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. normos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nuteistas 2014-11-20 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už tai, kad 2013-06-23 apie 18.15 val. bute - P. V. g. 22-32, Jonavoje, vonios kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai E. S. (kuris pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. 2014-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-217/2014), panaudojęs fizinį smurtą išžagino nukentėjusiąją Ž. J., A. P. užrakinęs vonios kambario duris ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, liepė jai ranka masturbuoti jo lytinę varpą – tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t. y. atliko jos atžvilgiu seksualinio prievartavimo veiksmus, po to atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino Ž. J., tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d., teismas pripažinęs kaltu A. P. pagal BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d., paskyrė subendrintą 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismas 2015-05-21 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė jo atžvilgiu taikyti 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymą dėl ,,Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo“, taikyti naują BK 75 str. 1 d. redakciją, bausmę švelninti realiai netaikant laisvės atėmimo bausmės.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo A. P. prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmestas, motyvuojant tuo, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, bausmės skyrimo pagrindai nepasikeitė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir A. P. pritaikyti naujos redakcijos BK 75 str. Apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą. BPK 20 str. 5 d. nustato, kad teisėjai bylą įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į ta , kad anksčiau neteistas, yra atlikęs 1/3 bausmės, byloje davė nuoseklius ir teisingus parodymus, taip pagreitindamas bylos eigą, taip pat augina tris mažamečius savo vaikus.
Atsiliepimas į nuteistojo skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuoja, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalis).
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. yra nuteistas už dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, už kurių padarymą jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo A. P. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-20 nuosprendyje nurodytus motyvus, nes teismas skirdamas A. P. bausmę įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus), teisiamojo asmenybę (gana jauno amžiaus, neteistas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. A. P. kaltu neprisipažino. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmės skirtos pagal BK 150 str. 1 d. ir BK 149 str. 1 d., jos subendrintos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs minėtą nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmetė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. P. atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatą bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, teismas įvertino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Manyti, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-20 nuosprendžio priėmimo metu būtų buvusios ar šiuo metu yra sąlygos A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tokiu būdu palengvinant nuteistojo teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo. Be to pažymėtina, kad nuteistojo teisė į bausmės vykdymo atidėjimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. birželio 18 d. nutartimi pagrįstai netaikė, todėl nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
Nuteistojo A. P. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.