- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- 1N-9-658/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo perduotino asmens T. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis T. Š. perduotas Lenkijos Respublikai pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą Europos arešto orderį Nr. II. Kop. 15/22 paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) byloje Nr. II. Kop. 15/22 dėl Lietuvos Respublikos piliečio T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), suėmimo ir perdavimo Lenkijos Respublikai Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu in absentia (priimtu kaltinamajam nedalyvaujant), pakeistu Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Europos arešto orderis išduotas remiantis Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. sausio 30 d.) ir Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu.
3. Europos arešto orderyje nurodyta, kad T. Š. įsiteisėjusiu Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu in absentia pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lenkijos Respublikos BK) 286 straipsnio 1 dalyje, sąsajoje su Lenkijos Respublikos BK 91 straipsnio 1 dalies ir 294 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiesiems, už tai, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4. veikdamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. bei siekdamas pasinaudoti galimybe gauti finansinės naudos, jis padarė turtinės žalos nukentėjusiesiems, melagingai nurodydamas savo vardu atidarytą banko sąskaitą, t. y. T. Š. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei A. J., V. J. ir T. M. vardais atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini). Surinkęs visus dokumentus, susijusius su aukščiau nurodytų asmenų banko sąskaitomis bei banko kortelėmis, jis nulaužė elektroninės apsaugos spynas, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) svetaine ir teisingu internetiniu (duomenys neskelbtini) banko adresu, suklaidino nukentėjusiuosius sąskaitų savininkus, kad šie manytų esantys teisingoje svetainėje, pasinaudojo kodais, kuriuos nukentėjusieji pateikė (duomenys neskelbtini) svetainėje siekdami prisijungti prie tikrosios (duomenys neskelbtini) svetainės, ir tokiu būdu išėmė šias pinigų sumas:
4.1. jis pervedė 19 780,49 PLN iš A. G. sąskaitos, 9 860,98 PLN – iš M. B-P sąskaitos ir 9 861,49 PLN – iš U. T. sąskaitos, o 2017 m. liepos 19 ir 20 d. jis pervedė šias sumas į A. J. sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini);
4.2. jis pervedė 9 837 PLN iš L. S. sąskaitos, 9 940 PLN – iš S. J. sąskaitos, 9 895,49 PLN – iš A. L. sąskaitos, 9 868 PLN – iš M. L. sąskaitos, 8 899 PLN – iš T. Z. sąskaitos, o 2017 m. rugsėjo 12 ir 13 d. pervedė šias sumas į A. J. sąskaitą, atidarytą (duomenys neskelbtini);
4.3. jis pervedė 18 324 PLN iš M. L. sąskaitos, 11 688 PLN – iš A. D. sąskaitos, 19 831,16 PLN – iš J. D. sąskaitos, o 2017 m. rugsėjo 12 ir 13 d. pervedė šias sumas į V. J. sąskaitą, atidarytą (duomenys neskelbtini);
4.4. jis pervedė 19 716 PLN iš M. I. sąskaitos, 9 879 PLN – iš K. W. sąskaitos, 9 858 PLN – iš G. Z. sąskaitos, o 2017 m. rugsėjo 12 ir 13 d. pervedė šias sumas į T. M. sąskaitą, atidarytą (duomenys neskelbtini);
4.5. jis pervedė 9 318,69 PLN iš M. G. sąskaitos, 9 902 PLN – iš A. H. sąskaitos, 9 930 PLN – iš E. P. sąskaitos, o 2017 m. rugsėjo 6 d. įnešė šias sumas į T. Š. sąskaitą, atidarytą (duomenys neskelbtini). Vėliau jis pervedė aukščiau nurodytas sumas į priskirtas sąskaitas, kuriose operacijos atliekamos eurais, ir tada išgrynino pinigus bankomatuose Lietuvoje; taigi, veikė minėtų asmenų ir (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), nenaudai. Bendra nuostolio suma siekia 207 389,30 PLN, ji laikoma didelės vertės turtu.
5. Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas ir T. Š. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nes jis neįvykdė prievolės atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o savo laiške teismui nurodė, kad neketina mokėti jam nurodytų sumų, tokiu būdu pademonstravo nepagarbą teismo sprendimui.
6. Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeistos 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (toliau – ir Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR), 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nurodytą nusikalstamą veiką yra 10 metų. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas T. Š., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalyje, bei atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.
7. Vykdant EAO, T. Š. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. liepos 13 d. 9.30 val., Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 13 d.
8. 2022 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje T. Š., dalyvaujant gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui, buvo supažindintas su EAO turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. T. Š. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Lenkijos Respublikai. Taip pat jam buvo išaiškinta, jog jis gali prašyti, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės. Tada jis savo pozicijos neišsakė, bet Vilniaus apygardos teisme nurodė nesutinkantis būti perduotas Lenkijos Respublikai ir išreiškė norą paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietį T. Š. Lenkijos Respublikai pagal Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. II. Kop. 15/22 atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi perdavė Lietuvos Respublikos pilietį T. Š. Lenkijos Respublikai pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. II. Kop. 15/22 1 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti. Teismas nutartį grindė tuo, kad byloje nenustatyta jokių privalomų ar neprivalomų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti T. Š. Lenkijos Respublikai.
II. Skundo argumentai
11. Perduotinas asmuo T. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Apygardos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta. Nagrinėjant prokuratūros pareiškimą Vilniaus apygardos teisme T. Š. nurodė, kad Lenkijos Respublikos teismo dokumentai jam buvo įteikti jau po nuosprendžio priėmimo. Taip pat nuteistasis nepatvirtino, jog 2020 m. gruodžio 7 d. teismo šaukimas jam buvo įteiktas EAO nurodytą dieną. Priešingai, jis nurodė, kad apie vykusį procesą ir nuosprendį sužinojo tik gavęs įsiteisėjusį Lenkijos Respublikos teismo nuosprendį.
11.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsniu, klausimus, susijusius su nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas, sprendžia teismas teismo posėdyje. Taip užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 20, 31 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip T. Š. buvo informuotas apie posėdį, kurio metu jam buvo pakeista bausmė (Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą), kaip jam ar jo įgaliotam atstovui įteiktas šaukimas ir išaiškinta, kad neatvykimas į posėdį nesustabdys klausimo nagrinėjimo. Tokiu būdu buvo pažeistos T. Š. pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, todėl jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktu, negali būti perduotas Lenkijos Respublikai.
11.3. Vilniaus apygardos teismo posėdyje T. Š. nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo) 5 straipsniu, jis pateikė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismas kritiškai vertino šį pareiškimą nurodydamas, kad byloje tokio prašymo nėra. Kadangi posėdis buvo surengtas naudojant elektroninių ryšių technologijas, t. y. vyko nuotolinis posėdis, todėl galimybė tiesiogiai teismui teikti rašytinius įrodymus buvo ribota. T. Š. su skundu pateikė prašymo, apie kurį buvo informuotas apygardos teismas, kopiją. Be to, T. Š. perdavimas užsienio valstybei, o paskui, patenkinus prašymą ir perėmus bausmės vykdymą, jo grąžinimas į Lietuvą sukeltų papildomas išlaidas Lietuvos Respublikai, prieštarautų proceso ekonomiškumo ir greitumo principams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Perduotino asmens T. Š. skundas tenkinamas iš dalies.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, T. Š. perdavimo pagal arešto orderį bylos medžiaga bei T. Š. skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2022 m. liepos 28 d. nutartį, kuria nutarė Lietuvos Respublikos pilietį T. Š. perduoti Lenkijos Respublikai pagal Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą arešto orderį 1 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti, netinkamai taikė įstatymą, dėl ko nutartis yra naikinama.
14. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju – Lenkijos Respublikai.
15. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.
16. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti Lenkijos Respublikai T. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui, konstatavo, kad šie reikalavimai įvykdyti. Nurodė, kad Lenkijos Respublikos Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos Respublikos BK 286 straipsnio 1 dalyje, sąsajoje su Lenkijos Respublikos BK 91 straipsnio 1 dalimi ir 294 straipsnio 1 dalimi, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Be to nutartyje nurodė, jog nusikalstama veika, už kurią nuteistas T. Š., pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje požymius, t. y. atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę. Tačiau vis tik pažymėtina, jog šioje, apygardos teismo nurodytoje normoje, yra įtvirtinta kvalifikuoto plėšimo sudėtis, kai Lenkijos Respublikos baudžiamasis įstatymas pagal atitinkamas EAO nurodytas baudžiamojo įstatymo normas numato sukčiavimą. Nežiūrint šio, greičiausiai, rašymo apsirikimo, teismas padarė ir esminių klaidų aiškindamas įstatymą.
17. Pagal Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalį, jeigu Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, o jis asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir buvo priimtas sprendimas paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neperduodamas, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderyje nurodyta, kad įvykdyta bent viena minėtos 5 dalies 1–4 punktuose išdėstyta sąlyga. Viena iš tokių sąlygų įtvirtinta BK 9¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte, pagal kurį negali būti atsisakoma išduoti asmenį, jeigu jam laiku buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas arba asmuo kitomis priemonėmis gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad BK 9¹ straipsnio 5 dalies nuostatos atitinka Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalies a–d punktuose įtvirtintą reglamentavimą, kurio a punkto nuostatos iš esmės yra analogiškos įtvirtintoms Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte.
18. Skunde T. Š. teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą Lenkijos Respublikoje bei apie teisminį procesą sužinojo gavęs jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis buvo priimtas T. Š. nedalyvaujant. Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduoto EAO „d“ dalyje nurodyta, kad T. Š. 2020 m. gruodžio 7 d. buvo įteiktas šaukimas, kuriuo jam pranešta apie numatytą teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbtas 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis, datą ir vietą bei jis buvo informuotas, kad sprendimas gali būti paskelbtas, jei jis nepasirodys teisme. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Šias aplinkybes teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad iš Lenkijos Respublikos gavo kažkokius dokumentus, tačiau negalėjo nurodyti tikslios jų gavimo datos. Tačiau iš 2022 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atlikto T. Š. supažindinimo su EAO vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad jis aiškiai patvirtino, jog žinojo apie teismo posėdį, kurio metu buvo paskelbtas Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis, taip pat patvirtino, jog šį nuosprendį yra gavęs. Be to, T. Š. prokurorei nurodė, kad kreipėsi el. paštu į Lenkijos Respublikos teismą nurodydamas aplinkybes ir asmenį, kuris padarė T. Š. inkriminuotą nusikaltimą, bei pateikė informaciją apie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi, T. Š. buvo žinoma apie Lenkijos Respublikoje vykusį teisminį procesą ir jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant bei kurio pagrindu išduotas EAO. Kaip teisingai nustatė apygardos teismas, T. Š. Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, todėl jis įsiteisėjo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad buvo tinkamai įvykdyta minėta Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga.
19. Vis dėlto T. Š. perdavimo pagal EAO byloje nėra pakankamai duomenų apie Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Lenkijos Respublikos išduoto Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodoma, kad Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis buvo pakeistas Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kuriuo T. Š. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis nevykdė įpareigojimo atlyginti nukentėjusiems žalą, ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Daugiau duomenų apie šį sprendimą byloje nėra pateikta, t. y. nėra aišku, ar T. Š. buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, kurio metu priimtas Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimas panaikinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ar šis sprendimas jam buvo įteiktas, ar jis yra įsiteisėjęs, ar yra galimybė jį dar apskųsti/peržiūrėti. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent minėto Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo pagrindu T. Š. buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę ir jo pagrindu Suvalkų apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. išdavė Europos arešto orderį. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nepatikrino aukščiau šiame punkte nurodytų aplinkybių. To neišsiaiškinus, o automatiškai perdavus T. Š. pagal Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotą EAO, gali būti pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės ir (ar) laisvės (šiuo atveju teisė į teisingą teismą).
Dėl Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo
20. Sprendžiant klausimą dėl perdavimo turi būti aiškinamasi ne tik ar buvo tinkamai įvykdyta bent viena Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga ir ar nėra Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių EAO nevykdymo pagrindų, tačiau taip pat turi būti išsiaiškinta, ar nėra kurio nors Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto diskrecinio pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti neperduodamas EAO išdavusiai valstybei. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog tokių pagrindų nėra. Tačiau aukštesnysis teismas, nutarčiai tuo klausimu nesant pakankamai motyvuotai, o ir esamiems motyvams esant iš dalies prieštaringiems teismo posėdžio metu užfiksuotiems T. Š. paaiškinimams, negali pritarti tokiai išvadai.
21. Vienas iš tokių pagrindų yra įtvirtintas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, t. y., jeigu EAO yra išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir Lietuvos Respublika perima šios bausmės vykdymą. Ši nuostata iš esmės analogiška įtvirtintai nuostatai Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 dalyje. Be to, BPK 73 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas, ar perduoti Lietuvos Respublikos pilietį pagal Europos arešto orderį, atsižvelgia į laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. Nusprendęs atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir perimti bausmės, dėl kurios buvo išduotas Europos arešto orderis, vykdymą, Vilniaus apygardos teismas ta pačia nutartimi išsprendžia šios bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytomis taisyklėmis.
22. Įstatymo dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu atsisakyti perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį asmenį Europos arešto orderį išdavusiai Europos Sąjungos valstybei narei ir Lietuvos Respublikai perimti šios bausmės vykdymą, nutartimi šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderina sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytais reikalavimais. To paties įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos, pagal kurio 1 dalį net nėra būtinas asmens sutikimas, jog Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl jam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to pažymėtina, kad skunde minimas Įstatymo dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnis netaikomas tuo atveju, kai sprendžiamas asmens perdavimas pagal EAO, kadangi teismas pagal aptartas teisės aktų normas turi savarankiškai patikrinti, ar yra visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo sąlygos ir toks kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimto sprendimo pripažinimas ir vykdymas sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Todėl nėra aktualu, ar Kalėjimų departamentas ėmėsi kokių nors veiksmų dėl T. Š. pateikto prašymo kreiptis į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją ir siūlyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai. Tuo labiau, kad skunde klaidingai nurodoma, jog šis prašymas Kalėjimų departamentui buvo teiktas apygardos teisme vykusio teismo posėdžio dieną, t. y. 2022 m. liepos 26 d., kadangi iš prie skundo pridėtos šio prašymo kopijos matyti, kad jis datuotas 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. teiktas tik tą pačią dieną kaip ir skundas aukštesniajam teismui.
23. Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) praktikoje nurodyta, kad Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindu, be kita ko, siekiama leisti vykdančiajai teisminei institucijai suteikti ypatingą reikšmę galimybei padidinti prašomo perduoti asmens galimybes socialiai reintegruotis atlikus skirtą bausmę (ESTT 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Nr. C-42/11). Tačiau atsisakydama vykdyti Europos arešto orderį vykdančioji valstybė narė turi prisiimti tvirtą įsipareigojimą įvykdyti prašomam perduoti asmeniui skirtą bausmę, t. y. prieš atsisakydama vykdyti Europos arešto orderį vykdančioji teisminė institucija turi patikrinti galimybę realiai įvykdyti bausmę pagal jos vidaus teisę. Jei vykdančioji valstybė narė negali įsipareigoti veiksmingai įvykdyti bausmės, vykdančioji teisminė institucija privalo įvykdyti Europos arešto orderį, t. y. perduoti prašomą asmenį išduodančiajai valstybei narei (ESTT 2017 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-579/15).
24. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, Vilniaus apygardos teismas turėjo išsamiai pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto diskrecinio pagrindo atsisakyti perduoti asmenį Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, apsvarstydamas galimybę dėl T. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai ir dėl to priimdamas motyvuotą nutartį taikyti ar netaikyti šį pagrindą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas turi pareigą sprendžiant dėl Europos arešto orderio vykdymo įvertinti privalomus ir neprivalomus nevykdymo atvejus, kas, nagrinėjamu atveju, nebuvo tinkamai padaryta. Taip pat, nors ir apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra T. Š. prašymo, jog Lietuvos Respublika perimtų vykdyti nuosprendį dėl Lenkijos Respublikoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis tik teismas neįvertino tos aplinkybės, kad perduotinas asmuo Vilniaus apygardos teisme 2022 m. liepos 26 d. teismo posėdyje aiškiai žodžiu išreiškė savo valią, kad Lenkijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę jis nori atlikti Lietuvoje. Kaip jau minėta, tokia pat jo valia išreikšta ir vėlesniame T. Š. prašyme, adresuotame Kalėjimų departamentui.
25. Vadovaujantis Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 15 straipsnio 2 dalimi, jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui priimti, ji paprašo skubiai pateikti būtiną papildomą informaciją, ypač susijusią su Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3–5 ir 8 straipsniais, ir atsižvelgdama į tai, kad reikia laikytis 17 straipsnyje nustatytų terminų, gali nustatyti terminą, iki kurio ji turi gauti tokią informaciją. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir BPK 73 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, jeigu gautos informacijos nepakanka šiame straipsnyje nurodytiems sprendimams priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas paveda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nedelsiant kreiptis į prašymą pateikusią instituciją dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Jeigu gautos informacijos nepakanka sprendimui dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį ar sprendimui dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais priimti, Vilniaus apygardos teismo teisėjas dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo gali kreiptis tiesiogiai į prašymą pateikusią instituciją. Taigi, kadangi vykdančioji teisminė institucija Lietuvos Respublikoje yra Vilniaus apygardos teismas, tai jis turėjo baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus prašyti T. Š. perdavimo prašančios Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos patikslinti EAO nurodytus duomenis apie Suvalkų apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo aplinkybes bei, nustačius reikalingumą, pateikti papildomą informaciją reikalingą sprendžiant, ar Lenkijos Respublikoje T. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė galėtų būti vykdoma Lietuvos Respublikoje, arba įpareigoti tai padaryti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
Dėl procesinės baigties
26. BPK 74 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą, gali priimti tik du sprendimus: panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti. Vis tik spręstina, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, priimdamas nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, nors tai nėra aiškiai nurodyta minėtoje BPK 74 straipsnio 2 dalies normoje, tačiau sistemiškai aiškinant BPK, turėtų nurodyti kaip turi būti išsprendžiamas klausimas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, t. y. nuspręsti ar asmuo (ne)perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, ar klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, jei nagrinėjant skundą nustatyti tokie trūkumai, kurių neištaisius nėra galimybės priimti teisingo sprendimo apskritai. Priešingu atveju, tik panaikinus apskųstą Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau nepriėmus jokio sprendimo dėl asmens perdavimo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, šis pradėtas procesas liktų neužbaigtas, tokiu būdu pažeidžiant asmens teisę į teisingą teismą.
27. Taigi, esant tokiam reglamentavimui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui nėra suteikti įgaliojimai reikalauti, kad Europos arešto orderį T. Š. atžvilgiu išdavęs Suvalkų apygardos teismas pateiktų anksčiau aptartą reikalingą papildomą informaciją. Todėl šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą privalo pakartotinai įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra tinkamai įgyvendinta bent viena Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta alternatyvi sąlyga ir ar nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto diskrecinio pagrindo nevykdyti Europos arešto orderio, o reikalui esant įpareigoti prokurorą ar pačiam išreikalauti papildomus duomenis. Jei atlikus šiuos veiksmus apygardos teismas manytų jog yra pagrindas atsisakyti perduoti T. Š. pagal Europos arešto orderį Lenkijos Respublikai ir perimti bausmės, dėl kurios buvo išduotas Europos arešto orderis, vykdymą, tuomet turėtų būti išspręstas bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais klausimas. Dėl to tik Vilniaus apygardos teismui iš naujo sprendžiant dėl T. Š. perdavimo Lenkijos Respublikai pagal Europos arešto orderį, bus užtikrintas tinkamas šio klausimo išnagrinėjimas bei proceso dalyvių teisė priimtą nutartį apskųsti aukštesniajam teismui.
28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, kuria T. Š. perduotas Lenkijos Respublikai pagal Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą Europos arešto orderį 1 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimui, naikintina ir byla grąžintina apygardos teismui spręsti klausimą dėl T. Š. perdavimo pagal Europos arešto orderį iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nutaria:
perduotino asmens T. Š. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį, kuria Lietuvos Respublikos pilietis T. Š. perduotas Lenkijos Respublikai pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. išduotą Europos arešto orderį Nr. II. Kop. 15/22 paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimui, panaikinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.