- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-929-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“
- Ieškovas
- N. Z.
- Advokatai
- Viktoras Ošurkovas
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Valdas Ciesiūnas Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.10.; 28.2.;
99.9.; 99.11.; 121.21.
2010 m. lapkričio 9 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo ir ieškovės N. Z. apeliacinį skundą Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“ (toliau tekste - GSEB „Viražas“) dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2009-03-05 GSEB „Viražas“ visuotinio narių susirinkimo nutarimus. Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė prašymus dėl pripažinimo negaliojančiais 2009-03-05 GSEB „Viražas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimų (sprendimų) dėl: GSEB „Viražas“ valdybos rinkimų; GSEB „Viražas“ revizijos komisijos rinkimų; GSEB „Viražas“ 2008 metų revizijos akto patvirtinimo; GSEB „Viražas“ bendrovės išlaidų sąmatos projekto 2009 metams; GSEB „Viražas“ 2008 metų valdybos veiklos pripažinimo patenkinama. Nurodė, kad N. Z. yra GSEB „Viražas“ narė. Jai nuosavybės teise priklauso garažai - boksai Nr. 73 ir Nr. 75, esantys šioje bendrijoje. 2009-03-05 GSEB „Viražas“ valdyba pravedė neteisėtą eilinį kasmetinį visuotinį narių susirinkimą, kuriame dalyvavo tik 59 iš daugiau kaip 450 bendrijos narių. Todėl GSEB „Viražas“ valdymo organo - visuotinio narių susirinkimo sprendimai priimti 2009-03-05 yra neteisėti nesant kvorumo. Tuo buvo pažeistos N. Z. teisės ir atimta galimybė spręsti klausimą dėl garažu Nr. 73, Nr. 75 apšildymo ir įsiskolinimo dėl apšildymo apmokėjimo.
Ieškovės atstovas adv. Viktoras Ošurkovas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo GSEB „Viražas“ priteisti 1 650 Lt už atstovo Viktoro Ošurkovo ir įgaliotojo atstovo V. D. teisines paslaugas, taip pat priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas teikiant pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, sudarančias 3,46 Lt už korespondencijos siuntimą ir 450 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, kad ieškovė taip pat yra sumokėjusi 1 200 Lt už parengiamųjų, procesinių dokumentų paruošimą bei teisinę konsultaciją savo atstovui V. D., tačiau teismas šių išlaidų nepriteisė. Dokumentas, patvirtinantis šias išlaidas teismui buvo pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2009-12-08 sprendimu ieškovės N. Z. ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiais 2009-03-05 GSEB „Viražas“ visuotinio narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) dėl: GSEB „Viražas“ valdybos rinkimų; GSEB „Viražas“ revizijos komisijos rinkimų; GSEB „Viražas“ 2008 metų revizijos akto patvirtinimo; GSEB „Viražas“ bendrovės išlaidų sąmatos projekto 2009 metams; GSEB „Viražas“ 2008 metų valdybos veiklos pripažinimo patenkinama. Iš atsakovo GSEB „Viražas“ priteisė 795 Lt žyminio mokesčio, 58 Lt už procesinių dokumentų paruošimą (vertimą į lietuvių kalbą), 21,50 Lt už dokumentų kopijavimą, 28 Lt už registrų centro pažymą bei 1 200 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei N. Z., taip pat 20,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybei. Teismas konstatavo, kad GSEB „Viražas“ įregistruota juridinių asmenų registre 1996-06-26. Jos įstatai patvirtinti 2007-11-23. Įstatų 5.6 p. nustato, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau, kaip 1/2 dalis bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Bylos duomenimis nustatyta, kad GSEB „Viražas“ yra 449 garažai. Šalys pripažino, jog narių yra ne mažiau kaip 450, nes kai kurie savininkai turi po keletą garažų, tame tarpe ir ieškovė. Tokiu būdu, susirinkime kvorumas turėtų sudaryti ne mažiau, kaip 225 narius. Ginčijami susirinkimo nutarimai buvo priimti 58 balsais. Vėlesniame susirinkime jie patvirtinti 137 balsais. Susirinkimas, įvykęs 2009-11-12, protokole įvardijamas, kaip pakartotinis. Klausimas dėl 2009-03-05 susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo patvirtinimo buvo įtrauktas svarstant susirinkimo darbotvarkę, tai prieštarauja įstatų 5.5 p., numatančiam išankstinį darbotvarkės paskelbimą. Atsakovui nepateikus įrodymų apie neįvykusį susirinkimą ir pakartotinio susirinkimo sušaukimą, teismas sprendė, jog net ir įvykęs 2009-03-05 susirinkime priimtų nutarimų patvirtinimas įvykusiame vėliau, nėra teisėtas. Teismas motyvavo, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti akivaizdžiai pažeidžiant bendrijos įstatų nustatytą tvarką, todėl jie negali būti laikomi teisėtais (CK 2.82 str. 1 d. ir 4 d.).
Visagino miesto apylinkės teismas 2010-01-13 papildomu sprendimu ieškovės N. Z. pareiškimą dėl papildomo sprendimo patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo GSEB „Viražas“ nepriteistą atstovavimo išlaidų dalį 450 Lt sumą, ir papildomai 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo paruošimą ir persiuntimo (pašto) išlaidas. Teismas nurodė, kad priimant sprendimą ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, buvo priteista iš atsakovo 1 200 Lt atstovavimo išlaidų pagal pinigų paėmimo kvitą Nr. 537501, tačiau praleistos ir neįskaitytos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal advokato Viktoro Ošurkovo pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 537505, 450 Lt sumai. Priimant papildomą sprendimą šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo GSEB „Viražas“. Reikalavimas priteisti išlaidas už atstovo pagal įgaliojimą darbą, grindžiamas notarine tvarka 2009-03-06 patvirtintu įgaliojimu V. D. atstovauti N. Z. interesus santykiuose su garažų bendrija „Viražas“, kitomis institucijomis, su parašo teise. Taip pat 2009-04-06 sudaryta atstovavimo sutartimi ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 8148203 duomenimis, iš kurių matyti, kad už sutartyje aptartas paslaugas atstovui bus mokama po 100 Lt už valandą, pridedant 15 % PVM. Viso už suteiktas paslaugas (kvite nurodoma teisinės paslaugos, konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas civilinėje byloje Nr. 2-597-531/2009, viso už 15 darbo valandų) N. Z. sumokėjo 1 200 Lt. Priimant sprendimą, šios išlaidos nebuvo priteistos, nes jos nėra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias numato CPK 88 str. 1 d. 1-8 p. Ieškovės atstovo V. D. pasirašytas ieškinio pareiškimas, buvo pripažintas turintis trūkumų, kuriuos pasiūlyta pašalinti. V. D. dalyvavo bylos nagrinėjime kaip atstovas kartu su advokatu CPK 56 str. 2 d. nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 56 str. 1 d. nuostatomis atstovais pagal pavedimą teisme gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti asmenys, nurodyti 1-5 punktuose. Išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu, priteisimo klausimas yra išspręstas. Todėl teismas sprendė, kad prašymas šioje dalyje atmestinas. Kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 537519, iš kurio matyti, kad N. Z. už dokumento surašymą ir atstovavimą byloje advokatui Viktorui Ošurkovui 2009-12-28 sumokėjo 450 Lt, o už procesinio dokumento išsiuntimą teismui sumokėjo 3,56 Lt pašto išlaidų. Advokatas nagrinėjant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismo posėdyje nedalyvavo. Todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė išlaidas tik už procesinio dokumento - pareiškimo surašymą. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.16 p. nustatyta, jog už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), rekomenduojamas atlyginimo dydis sudaro 0,12 MMA, t.y. 96 Lt. Kadangi šios išlaidos priskirtinos prie atlygintinų, teismas iš GSEB „Viražas“ priteisė ieškovei N. Z. bylinėjimosi išlaidų dalį, kartu su pašto išlaidomis sudarančią 100 Lt sumą.
III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas GSEB „Viražas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 200 Lt atstovavimo, 300 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 654 Lt žyminio mokesčio). Nurodo, kad 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimas priėmė teisingus, būtinus ir pagrįstus nutarimus, esant kvorumui sprendimai būtų tokie patys. Ieškovė neginčija 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo nutarimų teisingumo, būtinumo ir pagrįstumo, ir neginčija, kad esant kvorumui susirinkimo sprendimai būtų tokie patys. Ieškovė grindžia savo ieškinį kvorumo nebuvimu, tačiau pati prisidėjo prie šio pažeidimo, nes sistemingai nedalyvauja bendrijos susirinkimuose. Taip ieškovė nedalyvavo bendrijos susirinkimuose 2006, 2008 ir 2009 metais. Apie 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimą ieškovė žinojo, tačiau neatvyko, vietoj jos atvyko V. D., tačiau savo įgaliojimus patvirtinančio dokumento nepateikė. Kvorumo nebuvo dėl ieškovės ir dar būrio bendrijos narių, kurie nevykdo pareigos dalyvauti bendrijos veikloje kaltės (Įstatų 3.10.2 p.). Bendrija priversti juos dalyvauti susirinkime negali. Todėl ieškovei negali atsirasti teisė nuginčyti bendrijos susirinkimo nutarimus dėl to, kad ji pati ir dar grupė narių nevykdo pareigos atvykti į susirinkimą. Susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais pakenks normaliai bendrijos veiklai. Pagal CK 2.82 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai neprivalomai pripažįstami negaliojančiais, nors jeigu jie ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimas priėmė teisingus, būtinus ir pagrįstus nutarimus, be kurių bendrijos veikla būtų neįmanoma. Ypač svarbi yra bendrijos išlaidų sąmata 2009 metams, be kurios bus negalima rinkti įmokas ir mokėti už paslaugas, susijusias su garažų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra. Todėl 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo nutarimų pripažinimas negaliojančiais iš esmės pakenktų bendrijos veiklai, pažeistų kitų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Taip pat pažymėtina, kad nei vienas kitas bendrijos narys 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo nutarimų neginčija. Ieškovė skundžiasi bendrijos padarytais pažeidimais, tačiau pati nuolat pažeidinėjo bendrijos įstatus, nemokėdama nuo 2001 metų už savo garažų šildymą. Tai patvirtina 2009-09-09 teismo sprendimas. 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo sprendimus patvirtino 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 138 nariai, t.y. buvo kvorumas. 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio narių susirinkimo sprendimas patvirtinti 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo sprendimus yra galiojantis. 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo protokolo ieškovė neginčijo, tačiau teismas savo iniciatyva padarė išvadą, kad 2009-03-05 GSEB „Viražas“ susirinkimo sprendimų patvirtinimas 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo metu yra neteisėtas. Tokią išvadą teismas padarė remiantis GSEB „Viražas“ įstatų 5.5 p. nuostata apie išankstinį pranešimą apie darbotvarkę ir atsakovui nepateikus įrodymų apie neįvykusį susirinkimą ir pakartotinio susirinkimo sušaukimą. Apeliantas mano, kad teismo išvados dėl 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo nepagrįstos. 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta bendrijos narių prašymu ir daugumai susirinkusių balsavus „už“, GSEB „Viražas“ įstatai ir jokie kiti teisės aktai nedraudžia siūlyti papildyti bendrijos susirinkimo darbotvarkę ir ją papildyti. Ieškovė neginčijo 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo sušaukimo teisėtumo, o teismas įrodymų apie neįvykusį pirminį susirinkimą bei susirinkimų sušaukimą pateikti nesiūlė ir nereikalavo. Su 2009-11-12 GSEB „Viražas“ pakartotinio susirinkimo protokolu pateiktas narių registracijos sąrašas, patvirtinantis kvorumo buvimą. Iš GSEB „Viražas“ priteista per daug žyminio mokesčio, nes ieškovė pareiškė 5 reikalavimus, todėl žyminis mokestis turėjo būti 654 Lt, o ne 795 Lt.
Ieškovė N. Z. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2010-01-13 papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo GSEB „Viražas“ ieškovei N. Z. papildomai 1 554 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. už atstovo - advokato Viktoro Ošurkovo teisines paslaugas 354 Lt ir už atstovo - įgaliotinio V. D. teisines paslaugas 1 200 Lt. Priteisti iš atsakovo GSEB „Viražas“ ieškovei N. Z. 650 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato Viktoro Ošurkovo teisines paslaugas - apeliacinio skundo surašymą ir 24 Lt už dokumentų kopijų gavimą bei 4 Lt banko rinkliavą. Nurodo, kad civilinėje byloje teismui buvo pateikta keletą parengiamųjų procesinių dokumentų: pradinis ieškinys bei šio ieškinio patikslinimai atsižvelgiant į gautus iš atsakovo šioje byloje rašytinius dokumentus. Šalinant ieškinio trūkumus nurodytus Visagino miesto apylinkės teismo 2009-05-25 nutartyje advokatas Viktoras Ošurkovas parengė šioje civilinėje byloje 2 ieškinio patikslinimus bei dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Tai įrodo 2009-08-26, 2009-10-13, 2009-11-25 ir 2009-12-03 teismo posėdžių protokolai. Kiekvieno teismo posėdžio laiko trukmė sudarė apytiksliai 1,5-2 val. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau tekste -Rekomendacijų) 8.18. p. nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,15 koeficientas. Taigi, teismas turėjo priteisti iš atsakovo tik už advokato atstovavimą 960 Lt. Paskaičiavimas: 800 Lt MMA x 0,15 koeficientas = 120 Lt x 8 val. = 960 Lt. Rekomendacijų 10 p. nurodyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui 2009-12-28 buvo pateiktas ieškovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prieš tai advokatas parengė (surašė) byloje du ieškinio patikslinimus. Už teisines paslaugas, konkrečiai nenurodytas Rekomendacijose, turi būti taikoma šių Rekomendacijų 8.15. p., kuriame nurodyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,5 koeficientas. Todėl teismas tik už vieno procesinio dokumento parengimą (surašymą) turėjo priteisti 400 Lt. Paskaičiavimas: 800 Lt MMA x 0,5 koeficientas = 400 Lt. O už 3 procesinių dokumentų parengimą (surašymą) turi būti atitinkamai priteista 1 200 Lt. Sumokėta advokatui Viktorui Ošurkovui už teisines paslaugas bendra suma sudaro 2 100 Lt, nors pagal Rekomendacijas advokato teisinės paslaugos kainuoja 2 160 Lt. Teismas priteisė ieškovei šioje byloje už advokato teisines paslaugas tik 1 746 Lt. Civilinėje byloje teismo posėdžiuose taip pat dalyvavo ir teikė ieškovei teisines paslaugas, ieškovės atstovas - įgaliotinis V. D. Byloje buvo pateikta ir yra 2009-03-06 įgaliojimas, Notarinio registro Nr. 874, išduotas V. D. vardu. Be to, byloje yra sudaryta su V. D. 2009-04-06 atstovavimo sutartis. Įgaliotinis V. D. vykdo savo pareigas teisėtai. Tai įrodo pridėta prie bylos Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Visagino skyriaus 2006-08-24 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (22.36.)-22.1-3313, kurioje nurodyta, kad šios pažymos pateikėjas V. D. vykdo individualią veiklą: kodas 691010 - konsultacijos ir juridinis atstovavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kodas 691030 - bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas. V. D. suteikė ieškovei sekančias paslaugas: surašė byloje 2009-04-06 pradinį ieškinį ir 2 patikslintus ieškinius, t.y. 2009-04-21 ir 2009-05-22 šalinant ieškinio trūkumus nurodytus Visagino miesto apylinkės teismo 2009-04-07 nutartyje. Už suteiktas ieškovei paslaugas ji sumokėjo savo atstovui - įgaliotiniui V. D. tik 1 200 Lt, nors Rekomendacijų 8.2. p., nustatyta, kad tik už vieno ieškinio surašymą rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis sudaro 2 400 Lt, taikant nustatytą 3 koeficientą. Paskaičiavimas: MMA 800 Lt x 3 koeficientas = 2 400 Lt. Be to, V. D. šioje byloje parengė (surašė) 5 prašymus: 2009-03-13, 2009-03-23, 2009-05-22, 2009-08-06 ir 2009-11-27 adresuotus atsakovui dėl dokumentų pateikimo. Rekomendacijų 8.15. p. nustatyta, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,5 koeficientas. Todėl teismas tik už vieno procesinio dokumento parengimą (surašymą) turėjo priteisti 400 Lt. Paskaičiavimas: 800 Lt MMA x 0,5 koeficientas = 400 Lt. O už 5 procesinių dokumentų (prašymų) parengimą (surašymą) turi būti atitinkamai priteista 2 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas GSEB „Viražas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės išlaidas už atsiliepimo parengimą - 100 Lt. Nurodo, kad ieškovė įgaliojo atstovauti save šioje byloje net du atstovus advokatą Viktorą Ošurkovą ir V. D., kuris nėra advokatas, ir kiekvienam iš jų sumokėjo po 1 200 Lt. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos yra numatytos CPK 88 str. 1 d., kuris nenumato išlaidų už atstovavimą asmens (ne advokato), vykdančio individualią veiklą ir atstovaujančio byloje su advokatu. Ieškovė neįrodė, kad be advokato byloje buvo būtinas dar vienas atstovas - fizinis asmuo. Todėl antrojo atstovo V. D. samdymo išlaidas priteisti nėra pagrindo, jos nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Atstovo V. D. pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas yra netinkamas. Šiame kvite nurodyta, kad jo forma patvirtinta Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2009-08-14 įsakymu Nr. 379. Šio įsakymo 2 p. numato, kad šiuos kvitus gali naudoti gyventojai, įsigiję kurios nors veiklos rūšies verslo liudijimus. Pagal pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių 15 p. kvite rašoma pavardė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, vardas ir pavardė, įsigyto verslo liudijimo numeris. Atstovas V. D. jokio verslo liudijimo nepateikė. Jo pateikta individualios veiklos pažyma nėra verslo liudijimas. Pagal CK 2.138 str. 1 d. 2 p. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti notarinės formos. Atstovo V. D. pateikta 2009-04-06 atstovavimo sutartis yra nepatvirtinta notaro. Todėl atsakovo manymu, V. D. neturėjo net įgaliojimų atstovauti ieškovę. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra ieškinys, be to, advokatas Viktoras Ošurkovas 2009-12-28 450 Lt kvite nurodė, kad išrašė ne tik už prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, bet dar ir už atstovavimą, tačiau į posėdį neatvyko. Todėl teismas pagrįstai priteisė tik 100 Lt, o galėjo dar sumažinti šią sumą, nes tenkino tik dalį prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovės pateikti duomenys iš kitų bylų su šia byla niekuo nesusiję, reikalavimas mokėti už kopijavimą dokumentų, nesusijusių su šia byla yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė siekia, jog būtų panaikinti 2009-03-05 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „ Viražas“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai, nenurodydama pagrįstų argumentų, kuo pažeidė jos, kaip garažų Nr. 73 ir 75 savininkės ir bendrijos narės teises ir teisėtus interesus šie nutarimai. Ieškovė teigia, kad jos teisės priimant skundžiamus nutarimus buvo pažeistos tuo, kad buvo atimta iš jos galimybė spręsti klausimą dėl jos garažų apšildymo ir įsiskolinimo dėl apšildymo apmokėjimo ( b. l. 48, t. I). Iš byloje esančių Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ įstatų ( b.l.84-92, t. I) matyti, kad bendrijos narys turi teisę ( 3.7.2.p) teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais. Ieškovė nenurodė, kokiam bendrijos valdymo organui ir kada teikė siūlymus ir prašė spręsti jos garažų apšildymo ir įsiskolinimo dėl apšildymo mokėjimo klausimus. Byloje teismas turėjo padaryti išvadą, ar skundžiamu nutarimu buvo sprendžiamas klausimas, kurio sprendimu buvo suinteresuota ieškovė, t.y. klausimas dėl garažo apšildymo ir apmokėjimo už šildymą. Iš byloje esančio įrodymo - 2009-03-05 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „ Viražas“ narių susirinkimo protokolo ( b.l. 51-54, t. I) matyti, kad garažų apšildymo ir mokėjimo už šildymą klausimai nebuvo nagrinėjami ir nebuvo priimta jokio sprendimo šiais klausimais. Tai, kad svarstant darbotvarkės 3 klausimą dėl bendrovės išlaidų sąmatos tvirtinimo pirmininkas pasisakė apie tai, kad garažų boksuose Nr. 73 ir 75 darbai atlikti nesilaikant techninio projekto, o tai įtakojo temperatūros kritimą kaimyniniuose boksuose, todėl valdybos nutarimu byla perduota teismui, nėra klausimo dėl šių garažų šildymo ir apmokėjimo už tai svarstymu, tuo tik buvo pateikta informacija apie valdybos priimtą nutarimą šiuo klausimu. Bendrijos įstatų 5.3 punkte numatyta, kokias teises turi bendrijos narių susirinkimas, tokio klausimo, kaip garažų apšildymas ir apmokėjimo už šildymą sprendimas nėra priskiriamas bendrijos narių susirinkimui, todėl bendrijos valdyba, kuri turi atlikti visas bendrijos narių susirinkimo pavestas funkcijas, kurios pareiga yra organizuoti bendrijos veiklą ir kuri turi teisę priimti sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais ( įstatų 5.16 p. ir 5.18. 1 p. ), turėjo svarstyti ieškovei rūpimą klausimą dėl garažų apšildymo ir apmokėjimo už juos, jei ieškovė būtų pateikusi prašymą svarstyti jai rūpimus klausimus. Be to, ieškovė turi teisę kreiptis į bendrijos valdybą ir šiuo metu, ji nepateikė argumentų, jog jai rūpimas klausimas nebegali būti nagrinėjamas bendrovės valdyboje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad klausimas dėl garažų apšildymo turėjo būti svarstomas tik tame bendrijos narių susirinkime, kurio priimtus nutarimus skundžia ieškovė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl 2009-11-12 bendrijos narių susirinkimo neteisėtumo padarytos netinkamai taikant civilinio proceso kodekso normas. Ieškovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009-11-12 bendrijos narių susirinkimo nutarimus, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti juridines pasekmes sukeliančių bendrovės valdymo organo nutarimų, ieškinio dalyku ieškovei nenurodant šių nutarimų, nenurodant ieškinio pagrindo dėl 2009-11-12 nutarimų neteisėtumo. Atsakovas, ieškovei pradėjus bylinėjimosi procesą, ėmėsi priemonių, kad bendrijos nariai pakartotinai apsvarstytų bendrijos narių susirinkime 2009-03-05 priimtus nutarimus, siekdamas, kad šie nutarimai nebūtų panaikinti formaliu pagrindu, t.y. dėl to, kad nebuvo kvorumo. Tai, kad pakartotinis susirinkimas tuos pačius klausimus svarstė jame dalyvaujant ¼ bendrijos narių, o tokiu atveju susirinkimas yra teisėtas, jei pakartotiniam susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių, leidžia daryti išvadą, kad teisines pasekmes sukelia būtent 2009-11-12 bendrijos narių susirinkimas, kuris nėra ginčijamas byloje. Taigi, ieškovei nenurodžius , kad jos teises ar interesus būtų pažeidęs 2009-11-12 susirinkimo nutarimai, o šiems esant analogiškiems kaip ir 2009-03-05 nutarimams, nėra pagrindo pripažinti šio susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Be to, net ir tuo atveju, jei nebūtų pakartotinai apsvarstyti ir patvirtinti 2009-03-05 susirinkimo nutarimai, vien formaliu pagrindu, kad susirinkime nedalyvavo bendrijos narių kvorumas jų pripažinti teismo sprendimu negaliojančiais nebūtų pagrindo, nes civilinio proceso tikslas (LR CPK 2 str.) yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tačiau nustačius, kad asmens jokia teisė ar interesas nepažeistas, kad jis naudojasi savo teise kreiptis į teismą nesąžiningai, t.y. nesant jo teisių ir interesų pažeidimo, jo reikalavimai negali būti tenkinami. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. nuostatą, jog teismas turi priimti sprendimą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens organo nutarimo, kuris nebuvo skundžiamas, neteisėtumo. Tai, kad išvados dėl nutarimo neteisėtumo buvo nurodytos sprendimo motyvuojamoje, o ne rezoliucinėje dalyje, neleidžia daryti išvados, kad nebuvo priimta sprendimo dėl neskundžiamo bendrijos narių 2009-11-12 nutarimo.
Teismo sprendimas naikinamas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, atmetant ieškinį. Kadangi papildomu 2010-01-13 teismo sprendimu buvo priteistos ieškovei bylinėjimosi išlaidos tuo pagrindu, kad jos reikalavimai patenkinti, tai atmetus jos reikalavimus, negali būti tenkinami jos reikalavimai ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė apeliaciniu skundžia tik papildomo teismo sprendimo dalį, kuria jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo patenkintas, tačiau pripažinus, kad naikintina ir ta papildomo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, jog skundas atmestinas dėl to, kad jos ieškiniai reikalavimai byloje iš viso netenkinami. .
Atsakovas apmokėjo už apeliacinį skundą žyminį mokestį 654 Lt ir 300 Lt advokatui už skundo parengimą, 1200 Lt už atstovavimą pirmos instancijos teisme, 100 Lt už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ( viso 2254 Lt) turi būti priteistos atsakovui iš ieškovės. Be to, ieškovė turi atlyginti valstybei pašto išlaidas, kurias turėjo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, siųsdami procesinius dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. Z. atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“ 2254 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 30,20 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant ieškovę sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.