Klaipėdos apygardos teismo įsakymas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje;

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-08-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį; 2) 2021-05-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, baudos sumokėtos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodytomis, aplinkybės

J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę (buhalterinę) apskaitą.

J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, J. K. nuo 2005-01-17 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere, o nuo 2022-09-14 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, tačiau ir toliau faktiškai atlikdama buhalterės funkcijas, kuri pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi registruoti ūkines operacijas, laikydamasi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų, bei R. K. nuo 2002-09-18 iki 2022-09-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2022-09-14 dirbdamas konsultanto pareigose, tačiau, būdamas faktiniu įmonės direktoriumi, ir toliau vadovavo bendrovei, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 redakcija), būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, kuris vadovaudamas įmonės veiklai, o būtent naudotų automobilių įsigijimui Prancūzijoje ir jų pardavimui Lietuvoje, disponuodamas bendrovės grynaisiais pinigais, siekdami išvengti mokesčių ir pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojo iki 2022-04-30) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus reikalavimus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galioja nuo 2022-05-01); 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais; 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, kad apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos; 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kuriame nustatyta, kad ūkinės operacijos rezultatas pinigine <...> išraiška, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną; 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras; 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad registruoja ūkines operacijas laikydamiesi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-13, parduodama naudotus automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pardavimo dokumentuose, išrašomose įmonės ofise, (duomenys neskelbtini), – PVM sąskaitose faktūrose, 79 atvejais nurodė mažesnes automobilių kainas negu realiai buvo parduodami automobiliai, šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į finansinę apskaitą, taip finansinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 160 800 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones:

1. 2022-01-04 pardavė automobilį „BMW 525 XD“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), T. R. už 11 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000002 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000002, 5 050 Eur sumai, o gautų 5950 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

2. 2022-01-07 pardavė automobilį „Toyota Auris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. už 11000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000011, 5000 Eur sumai, o gautų 6 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2022-01-13 pardavė automobilį „Land Rover Range“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. už 2500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000037 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000028, 2 450 Eur sumai, o gautų 50 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2022-01-24 pardavė automobilį „Peugeot 3008“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. už 5 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000098, 4000 Eur sumai, o gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2022-01-31 pardavė keturratį „polaris Sportsman“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. už 4000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000126 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000092, 2750 Eur sumai, o gautų 1 250 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2022-02-14 pardavė automobilį „Mazdą 6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už 5 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000216 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000159, 1800 Eur sumai, o gautų 3200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2022-02-15 pardavė automobilį „Ford C-Max“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. už 4400 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000233 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000174, 3 500 Eur sumai, o gautų 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2022-02-17 pardavė automobilį „Ford S-Max“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. už 4000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000239 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000183, 1 450 Eur sumai, o gautų 2 550 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2022-02-21 pardavė automobilį „Audi A6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. už 2000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000255 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000196, 1 200 Eur sumai, o gautų 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2022-02-24 pardavė automobilį „Volkswagen Touran“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. už 11 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000283, 6800 Eur sumai, o gautų 4200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2022-03-01 pardavė automobilį „Toyota Auris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. už 4600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000311 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000241, 1 500 Eur sumai, o gautų 3100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2022-03-04 pardavė automobilį „Toyota Auris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 4800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000332 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000261, 3 300 Eur sumai, o gautų 1500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2022-03-16 pardavė automobilį „N. Q. +2“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , J. Z. už 6500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000380 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000256, 5 000 Eur sumai, o gautų 1500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2022-03-18 pardavė automobilį „Peugeot 3008“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), O. L. už 3500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000391 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000307, 2 900 Eur sumai, o gautų 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

15. 2022-03-19 pardavė automobilį „BMW X3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. už 4 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000399 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000313, 3 500 Eur sumai, o gautų 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

16. 2022-03-21 pardavė automobilį „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. J. už 1 600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000406 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000318, 1 400 Eur sumai, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

17. 2022-03-22 pardavė automobilį „Audi A4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , L. S. už 1 850 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000417 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000326, 800 Eur sumai, o gautų 1050 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

18. 2022-03-22 pardavė automobilį „Ford Focus“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , E. K. už 5 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000411 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000321, 1 500 Eur sumai, o gautų 4000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

19. 2022-03-23 pardavė automobilį „Citroen C4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. už 2000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000422 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000331, 1 000 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

20. 2022-03-25 pardavė automobilį „Audi A6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. už 10 700 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000437 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000336, 7 600 Eur sumai, o gautų 3100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

21. 2022-03-28 pardavė automobilį „Toyota Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už 4 200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000456, 3000 Eur sumai, o gautų 1200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

22. 2022-03-30 pardavė automobilį „Ford Kuga“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. už 6 100 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000473 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000362, 6 000 Eur sumai, o gautų 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

23. 2022-04-02 pardavė automobilį „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. už 8 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000488 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000374, 4 500 Eur sumai, o gautų 3 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

24. 2022-04-04 pardavė automobilį „Peugeot 308“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. M. už 2 200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000493 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000378, 1 200 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

25. 2022-04-04 pardavė automobilį „VW Tiguan“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už 9 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000495 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000379, 8 200 Eur sumai, o gautų 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

26. 2022-04-05 pardavė automobilį „Peugeot 508“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , D. G. už 5 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000497 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000381, 4 000 Eur sumai, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

27. 2022-04-09 pardavė automobilį „Peugeot 308“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. už 6 300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000514 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000395, 2 100 Eur sumai, o gautų 4 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

28. 2022-04-11 pardavė automobilį „Ford C-Max“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. J. už 4600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000521 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000402, 2 350 Eur sumai, o gautų 2 250 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

29. 2022-04-11 pardavė automobilį „Toyota Corolla“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. už 2900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000517 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000397, 1 550 Eur sumai, o gautų 1350 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

30. 2022-04-14 pardavė automobilį „Renault Espace“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. už 3400 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000545 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000425, 3 000 Eur sumai, o gautų 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

31. 2022-04-14 pardavė automobilį „BMW X5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. Š. už 8 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000558 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000434, 7800 Eur sumai, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

32. 2022-04-15 pardavė automobilį „Audi A4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už 5400 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000560, 3 800 Eur sumai, o gautų 1 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

33. 2022-04-19 pardavė automobilį „Lexus“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. už 11 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000576 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000451, 7 500 Eur sumai, o gautų 3500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

34. 2022-04-22 pardavė automobilį „Peugeot 5008“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. už 4 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000611 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000476, 2 000 Eur sumai, o gautų 2500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

35. 2022-04-26 pardavė automobilį „Reanault Megane Scenic“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. už 3 600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000629, 1500 Eur sumai, o gautų 2 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

36. 2022-04-29 pardavė automobilį „Toyota Corolla“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. už 1 800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000649 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000509, 1 500 Eur sumai, o gautų 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

37. 2022-04-30 pardavė automobilį „Mercedes Benz B Sports 180“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), I. G. už 4 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000662, 2000 Eur sumai, o gautų 2 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

38. 2022-05-09 pardavė automobilį „Mazda CX-5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. už 10 600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000734, 5 100,01 Eur sumai, o gautų 5500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

39. 2022-06-14 pardavė automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. už 6300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000941, 2 500 Eur sumai, o gautų 3 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

40. 2022-07-20 pardavė automobilį „Toyota Auris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Z. už 4450 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001098 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000882, 2 500 Eur sumai, o gautų 1 950 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

41. 2022-07-25 pardavė automobilį „Audi A3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 3 900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001111 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000895, 3 500 Eur sumai, o gautų 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

42. 2022-07-25 pardavė automobilį „Toyota Corolla“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), S. U. už 1800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001113 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0000897, 1 300 Eur sumai, o gautų 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

43. 2022-08-16 pardavė automobilį „Seat Ibiza“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. už 3500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001234 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001001, 1 200 Eur sumai, o gautų 2 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

44. 2022-08-22 pardavė automobilį „Audi A4 Avant“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. už 10500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001279, 3 500 Eur sumai, o gautų 7 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

45. 2022-08-22 pardavė automobilį „Peugeot 208“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. už 5 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001266, 4 000 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

46. 2022-08-29 pardavė automobilį „Alfa Romeo Mito“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , S. G. už 3600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001312 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001064, 1 000 Eur sumai, o gautų 2 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

47. 2022-09-02 pardavė automobilį „Opel Mokka“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. V. už 7 600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001345 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001084, 1 500 Eur sumai, o gautų 6100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

48. 2022-09-10 pardavė automobilį „Opel Meriva“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), T. J. už 4 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001396 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001136, 1 500 Eur sumai, o gautų 2 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

49. 2022-09-12 pardavė automobilį „Renault Koles“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. už 4 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001398 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001138, 2 100 Eur sumai, o gautų 1 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

50. 2022-09-17 pardavė automobilį „Renault Megane Scenic“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. už 3200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001434 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001173, 2 200 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

51. 2022-10-17 pardavė automobilį „Peugeot 508“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , V. P. už 7 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001603 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001321, 3 500 Eur sumai, o gautų 3 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

52. 2022-10-17 pardavė automobilį „VW Polo“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. už 4850 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001604 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001322, 1850 Eur sumai, o gautų 3000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

53. 2022-10-28 pardavė automobilį „Opel Astra“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. R. už 4 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001681, 3 200 Eur sumai, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

54. 2022-10-31 pardavė automobilį „Audi A3 Sportback“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už 12 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001696, 11 000 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

55. 2022-11-18 pardavė automobilį „VW Polo“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. už 2 400 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001790, 1 700 Eur sumai, įskaitant ir kasos pajamų orderį Nr. KPO22 0001456 600 Eur sumai, o gautų 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

56. 2022-11-19 pardavė automobilį „Seat Leon“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. už 3200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001796, 2 200 Eur sumai, o gautų 1 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

57. 2022-12-19 pardavė automobilį „Audi A3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), B. Č. už 11 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001908, 9 000 Eur sumai, o gautų 2000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

58. 2023-01-09 pardavė automobilį „Ford S-Max“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. S. už 2 200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000013 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000006, 1 700 Eur sumai, o gautų 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

59. 2023-01-26 pardavė automobilį „Toyota Rav4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. už 6 300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000074 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000042, 4050 Eur sumai, o gautų 2 250 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

60. 2023-01-31 pardavė automobilį „Ford C-Max“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. už 4900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000101 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000059, 3 500 Eur sumai, o gautų 1 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

61. 2023-02-02 pardavė automobilį „Honda Civik“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. už 3 800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000115 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000064, 2 500 Eur sumai, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

62. 2023-02-06 pardavė automobilį „Volvo XC90“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. M. už 7000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000131 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000073, 3 000 Eur sumai, o gautų 4 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

63. 2023-02-09 pardavė automobilį „Volvo XC60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. V. už 11 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000149, 11 000 Eur sumai, o gautų 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

64. 2023-03-06 pardavė automobilį „BMW X“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. už 12 200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000241, 12 000 Eur sumai, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

65. 2023-03-10 pardavė automobilį „VW Touran“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), O. B. už 1 900 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000261 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000135, 1 200 Eur sumai, o gautų 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

66. 2023-03-18 pardavė automobilį „Chevrolet Captiva“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. už 5 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000299 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000158, 4 900 Eur sumai, o gautų 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

67. 2023-04-25 pardavė automobilį „Audi A6“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. už 2100 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000447 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000241, 2050 Eur sumai, o gautų 50 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

68. 2023-05-02 pardavė automobilį „Toyota Auris“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už 5 300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000467, 5 100 Eur sumai, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

69. 2023-05-22 pardavė automobilį „Peugeot 3008“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. L. už 4 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000557, 3 200 Eur sumai, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

70. 2023-06-10 pardavė automobilį „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. už 3 600 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000639 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000344, 2 450 Eur sumai, o gautų 1 150 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

71. 2023-06-21 pardavė automobilį „Opel Astra“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. už 6500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000679, 4 500 Eur sumai, o gautų 2 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

72. 2023-07-19 pardavė automobilį „Seat Leon“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. už 8 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000777, 6 500 Eur sumai, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

73. 2023-08-14 pardavė automobilį „Toyota Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. už 5 400 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000858 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000480, 2 850 Eur sumai, o gautų 2 550 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

74. 2023-08-16 pardavė automobilį „Jeep Cherokee“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už 14500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000863, 7 000 Eur sumai, o gautų 7 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

75. 2023-08-28 pardavė automobilį „VW Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. M. už 2 500 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000899 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000503, 2 000 Eur sumai, o gautų 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

76. 2023-09-11 pardavė automobilį „Toyota Prius“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , A. K. už 5 000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000943, 3000 Eur sumai, o gautų 2 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

77. 2023-09-26 pardavė automobilį „BMW 3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. V. už 13 300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000995, 7 000 Eur sumai, o gautų 6 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

78. 2023-10-06 pardavė automobilį „Audi A3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), S. Š. už 3800 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0001046 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000596, 1 800 Eur sumai, o gautų 2 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

79. 2023-10-13 pardavė automobilį „Volvo V60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už 6 300 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0001071 ir kasos pajamų orderį Nr. KPO23 0000613, 3 500 Eur sumai, o gautų 2 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies; 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies; 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies; 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės – 160 800 Eur – turtą

J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, J. K. nuo 2005-01-17 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterė, o nuo 2022-09-14 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, tačiau ir toliau faktiškai atlikdama buhalterės funkcijas, ir R. K. nuo 2002-09-18 iki 2022-09-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2022-09-14 dirbdamas konsultanto pareigose, tačiau būdamas faktiniu įmonės direktoriumi ir toliau vadovaudamas bendrovei, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 apgaulingai tvarkydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, parduodant automobilius PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose nurodė mažesnę sumą, nei asmenys sumokėjo už automobilį, ir tokiu būdu 79 atvejais dalies gautų grynųjų piniginių lėšų už parduotas transporto priemones – 160 800 Eur – neužregistravo kasos knygoje, tuo sumažindami dokumentinį kasos likutį, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir tyčia šias bendrovės pinigines lėšas pasisavino. Taip J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės –160 800 Eur – turtą.

Be to, J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą

J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, J. K. nuo 2005-01-17 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterė, o nuo 2022-09-14 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, tačiau ir toliau faktiškai atlikdama buhalterės funkcijas, kuri pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turi registruoti ūkines operacijas laikydamasi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų, ir R. K. nuo 2002-09-18 iki 2022-09-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2022-09-14 dirbdamas konsultanto pareigose, tačiau, būdamas faktiniu įmonės direktoriumi, ir toliau vadovaudamas bendrovei, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 redakcija), siekdami išvengti mokesčių, tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio nuostatų, jog Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose laikotarpiu nuo 2022-02-25 iki 2023-11-24 PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2022 m. sausio – gruodžio mėn. ir už 2023 metų sausio – spalio mėn. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie turtą, t. y.: PVM deklaracijose nedeklaravo 132 893 (99 174 + 33 719) Eur sandorių, kuriems taikoma specialioji apmokestinimo schema, marža (16 eilutėje), 27 907 (20 826 + 7 081) Eur 21 proc. pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau iš viso 27 907 (20 826 + 7 081) Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2023-06-15 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už 2022 metus, deklaravo duomenis: (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos nuostolis (-88 513) Eur, (41 eilutėje) nuostolis (-88 513) Eur, (52 eilutėje) apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma 0 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą 0 Eur, (64 eilutėje) mokėtina pelno mokesčio suma 0 Eur, kuriose nurodė duomenis neatitinkančius tikrovės t. y. 2022 metais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 99 174 Eur pajamų (transporto priemonių pardavimo fiziniams asmenims). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno 10 661 (99 174 – 88 513) Eur, (40 eilutėje) pelno 10 661 Eur, (52 eilutėje) apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos 10 661 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos mokėtinos į biudžetą 1 599 Eur, (64 eilutėje) mokėtinos pelno mokesčio sumos 1 599 Eur;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2024-06-25 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už 2023 metus, deklaravo duomenis: (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelnas 34 565 Eur, (40 eilutėje) pelnas 34 565 Eur, (45 eilutėje) iš veiklos pelno atskaityta veiklos nuostolių suma 24 196 Eur, (52 eilutėje) apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma 10 369 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą 1 555 Eur, (64 eilutėje) mokėtina pelno mokesčio suma 1 555 Eur, kuriose nurodė duomenis neatitinkančius tikrovės t. y. 2023 metais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 33 719 Eur pajamų (transporto priemonių pardavimo fiziniams asmenims). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno 33 719 Eur, (40 eilutėje) pelno 33 719 Eur, (52 eilutėje) apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos 33 719 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą 5 058 Eur, (64 eilutėje) mokėtinos pelno mokesčio sumos 5 058 Eur (10 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje; 5 straipsnio 1 dalies, 1 punkto nuostatų, kur nurodyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų iš viso 132 893 Eur, tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 6 657 (1 599 + 5 058) Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą t. y.:

2022 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 10 661 Eur nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 1 599 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą,

2023 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 33 719 Eur nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 5 058 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 34 564 EUR mokesčių, iš jų: PVM – 27 907 Eur; pelno mokesčio – 6 657 Eur:

2023 metais – 12 139 Eur (PVM – 7 081 Eur, pelno mokesčio – 5 058 Eur).

R. K., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (galiojusio iki 2022-04-30) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (galiojančio nuo 2022-05-01) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad Finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę – apskaitą tvarkantį asmenį, nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, žinodamas, jog laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 būdamas šios įmonės direktorius bei faktiškai vadovaudamas įmonei, jos ūkinei – finansinei veiklai, veikdamas bendrininkų grupe su J. K., dirbusia buhalterės pareigose ir faktiškai šiuo laikotarpiu atlikusia buhalterės funkcijas, yra pasisavinę svetimą, jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, labai didelės vertės turtą – 160 800 Eur – piniginių lėšų, gautų, parduodant automobilius, PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose tyčia nurodant mažesnę parduotų automobilių kainą nei realiai pirkėjai buvo sumokėję už perkamą automobilį, veikdamas tyčia, žinodamas, kad jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė-finansinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, parašu patvirtino pagal apgaulingai tvarkytos apskaitos duomenis parengtas Pelno (nuostolių) ataskaitas, žinodamas, kad jose yra įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, ir taip tyčia suklastojo Pelno (nuostolių) ataskaitas, ir jas panaudojo – pateikė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui.

Aiškiai žinodamas, jog Pelno (nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 yra įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. 2022 metais apskaitos registruose yra neužregistruota iš viso 99 174 Eur pajamų už transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims, veikiant, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų Pelno (nuostolių) ataskaitoje 1 eilutėje Pardavimo pajamos įrašė 99 174 Eur mažiau pardavimo pajamų, 4 eilutėje Bendrasis pelnas (nuostoliai) – 99 174 Eur mažesnį bendrąjį pelną, 13 eilutėje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą – 99 174 Eur mažesnį pelną, 14 eilutėje Pelno mokestis neįrašė 1 599 Eur mokėtino pelno mokesčio, patvirtindamas ją savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, parašu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – Pelno (nuostolių) ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 ir ją tyčia panaudojo – 2024-02-27 pateikė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui;

aiškiai žinodamas, jog Pelno (nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 yra įrašyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. 2023 metais apskaitos registruose yra neužregistruota iš viso 33 719 Eur pajamų už transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims, veikiant, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų Pelno (Nuostolių) ataskaitoje 1 eilutėje Pardavimo pajamos įrašė 33 719 Eur mažiau pardavimo pajamų, 4 eilutėje Bendrasis pelnas (nuostoliai) – 33 719 Eur mažesnį bendrąjį pelną, 13 eilutėje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą – 33 719 Eur mažesnį pelną, 14 eilutėje Pelno mokestis neįrašė 5 058 Eur mokėtino pelno mokesčio, patvirtindamas ją savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, parašu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – Pelno (nuostolių) ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 ir ją tyčia panaudojo – 2024-02-27 pateikė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.

Taip R. K. tyčia suklastojo tikrus dokumentus – Pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 m. ir 2023 m. bei jas panaudojo – 2024-02-27 pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui, taip teisinėje apyvartoje įtvirtindamas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rodiklius.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

J. K. 2023-11-10 apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais parodė, kad sutinka būti apklausta specialiąja liudytoja, sutinka atsakyti į jai užduotus klausimus, tačiau, pirmiausia nori pasitarti su teisininku, tik tada galės duoti parodymus (23 t., b. l. 162).

2024-11-14 pareiškus įtarimus J. K., pastaroji parodė, kad buvo supažindinta su savo, kaip įtariamosios teisėmis. Pasinaudodama jomis, atsisakė duoti parodymus, kadangi įtarimas yra didelės apimties, jai reikia laiko detaliau su juo susipažinti, taip pat pasitarti su savo gynėju. Parodymus duos, tačiau ne šiandien (23 t., b. l. 189).

2024-12-04 J. K. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, tai yra dėl to, kad apgaulingai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, visiškai sutinka. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra, dėl melagingų duomenų apie pelną, pajamas ir turtą pateikimo, visiškai sutinka. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl turto pasisavinimo, visiškai sutinka.

J. K. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad nuo 2005 metų, tikslaus laiko neatsimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo buhalterės pareigose, nors realiai buvo buhalterės padėjėja, nes visą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kitos buhalterės, kurios keisdavosi. Ją įdarbino tuometinis įmonės direktorius R. K.. Įmonėje ji dirbo su prancūziškais dokumentais – kai grįždavo tralai, pas ją vadybininkai atnešdavo visus prancūziškus dokumentus, ji juos atšviesdavo, sutvarkydavo. Taip pat, buvo atsakinga už informacijos muitinei pateikimą, SDK kodų išėmimą, pardavus automobilius išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Ji dirbdavo kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 17 val., kartais dirbdavo ir šeštadieniais. Kai ji būdavo atostogose, sirgdavo, arba būdavo kur nors išvykusi, automobilių pirkėjams dokumentus išrašydavo ir R. K.. Į buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“ ji suvesdavo pirminius dokumentus, susijusius su parduotais automobiliais. Daugiau jokių veiksmų toje programoje neatliko, kadangi visą kitą atliko įmonės samdoma buhalterė. Kadangi įmonėje dirbo 15 metų, įmonės direktorius jai jokių darbinių nurodymų neduodavo, nes per tiek metų pastaroji išmoko dirbti, ir viską tiesiog pati atlikdavo. Jos darbo užmokestis keisdavosi, paskutiniu metu per mėnesį gaudavo apie 1 300 „ant popieriaus“, jis buvo mokamas jai vieną kartą per mėnesį, avanso negaudavo.

J. K. taip pat parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virš 20 vadybininkų, kurie pirkdavo ir parduodavo automobilius. Kiek žino, įmonė kartais išduodavo vadybininkams įmonės pinigų automobiliams nupirkti. Juos išduodavo R. K., pastaroji to niekada nėra dariusi. Vadybininkai į Prancūziją vykdavo iš savo pinigų. Tik retais atvejais vadybininkai pateikdavo išlaidas kelionėje patvirtinančius dokumentus, tada įmonė apmokėdavo jiems patirtas išlaidas. Prancūzijoje įsigytus automobilius dažniausiai apmokėdavo bankiniais pavedimais, ji to niekada nėra dariusi, nes su banku dirbo R. K.. Už automobilių pargabenimą mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės nupirktus automobilius iš Prancūzijos dažniausiai pargabendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Ašmontienės įmonė, daugiau neatsimena. Kai automobiliai būdavo pargabenami į Lietuvą, patys vadybininkai rūpindavosi automobilių nukrovimu ir jų pardavimu. Automobilių remontą apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skelbimus apie parduodamus automobilius internete talpindavo patys vadybininkai, jie patys juos ir apmokėdavo. Vadybininkai parduodamus automobilius statydavo automobilių pardavimų aikštelėse, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo pasirašiusi sutartis.

J. K. taip pat parodė, kad automobilių prekybos versle yra nerašyta taisyklė, kad dokumentuose yra nurodomos daug mažesnės automobilių pardavimo kainos, nei iš tiesų gaunama. Ji negali pasakyti, ar jai kas nors nurodė taip įforminti automobilių pardavimą, tiesiog daug metų taip vyko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasižiūrėdavo dokumentuose už kokią kainą įmonė nupirko automobilį, pridėdavo kelis šimtus eurų, ir tokią sumą įrašydavo į PVM sąskaitą faktūrą. Būdavo, kad ir vadybininkai klausdavo jos kiek galima „rodyti“. Pinigų skirtumą, kuris būdavo tarp „dokumentinės“ pardavimo kainos ir realios pardavimo kainos, pasiimdavo vadybininkai. Ji pati nieko papildomai už tai, kad apiformina automobilio pardavimą, negaudavo. Dažniausiai ji pati spręsdavo kokią automobilio pardavimo kainą nurodyti pardavimo dokumentuose. Nurodė, kad nevedė jokios juodos buhalterijos, visus reikalus, kas liečia grynuosius, tvarkydavo R. K.. Ji tik įformindavo automobilio pardavimą. Tais atvejais, kai automobilių pirkėjai atvykdavo vieni, be vadybininkų, paimtus pinigus už parduotą automobilį ji padėdavo į įmonės seifą, kuris yra R. K. kabinete. Su įmonės banko sąskaitomis, tai yra, pavedimais, dirbo tik R. K.. Kas liečia banką, ji keletą kartų yra įnešusi į banką pinigų R. K. nurodymu. Daugiau jokių sąsajų su banku neturėjo. Su įmonės grynaisiais pinigais dirbdavo ir ji, ir R. K.. Nurodė, kad tada, kai jos pareigos pasikeitė į direktorės, įmonėje niekas nepasikeitė, ji ir toliau dirbo buhalterės darbą, R. K. ir toliau vadovavo įmonei. Pakeisti pareigybes pasiūlė R. K., motyvuodamas tuo, kad jo dažnai įmonėje nebūna, o ji neva tai visada būna, pasiūlė jai tapti direktore. Pastaroji sutiko, nors, kaip sakė, niekas dėl tų pokyčių įmonėje nepasikeitė. Pareigybių pakeitimas labiau buvo dokumentinis, nei realus. Jos darbo užmokestis, tapus įmonės direktore, šiek tiek pakilo. Iš įmonės išėjo, nes pavargo, daug metų dirbo be išeiginių, turėjo mažai laisvo laiko, tad norėjo pertraukos nuo darbo.

Apie įmonėje neapskaitytus 160 800 Eur, J. K. parodė, kad ji tų pinigų nematė. Vadybininkai patys pasilikdavo pinigus, ji net ne visada žinodavo kiek jie iš tiesų gaudavo už parduotą automobilį. Tačiau ji sutinka su tuo, kad dėl jos veiksmų šie pinigai nebuvo apskaityti įmonės finansinėje apskaitoje ir pasisavinti vadybininkų, ji, kaip direktorė, yra už tai atsakinga. Prisipažįsta, kartu su R. K. padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra, kad apgaulingai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, kad pateikė melagingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, ir, kad pasisavino įmonės pinigus. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų ji nuoširdžiai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą jai užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai kuo mažesnę baudą. Pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (24 t., b. l. 6-10).

Papildomos apklausos metu J. K. parodė, kad, kai vadybininkai parduodavo įmonės automobilius, pirkėjus atvesdavo pas ją arba pas R. K. į įmonės ofisą, (duomenys neskelbtini). Ji arba R. K. užpildydavo automobilių pardavimo dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, ir iš pirkėjų paimdavo pinigus už jų įsigyjamus automobilius. Tik ji arba R. K. pasirašydavo automobilių pardavimo dokumentuose ir kasos pajamų orderiuose. Dokumentuose nurodydavo mažesnes automobilių pardavimo kainas, ir tą skirtumą, tarp realiai gautos pinigų sumos ir sumos, kuri būdavo nurodoma automobilių pardavimo dokumentuose, pasiimdavo sau. Tą pinigų sumą, kuri būdavo nurodyta automobilių pardavimo dokumentuose, įnešdavo į įmonės kasą. Patikslino, kad pasiimdavo jie, o ne vadybininkai. Vadybininkai už parduodamus automobilius gaudavo mėnesinį atlyginimą. Kiek per tiriamąjį laikotarpį ji tiksliai pasisavino įmonės pinigų, ir kiek R., negali pasakyti, nes niekur to nesirašė. Pasiimdavo nedidelėmis sumomis. Tačiau per laikotarp nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 galėjo būti, kad ji su R. K. iš įmonės pasisavino iš viso 160 800 Eur, jų neįtraukdami į įmonės kasą. Kur išleido pasisavintus pinigus, negali pasakyti, tiesiog iš jų gyveno. Ir per tą ilgą laikotarpį net nesijautė, kad būtų galėjusi tiek pasisavinti. J. K. dar kartą prisipažino padariusi įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra, kad pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, kad apgaulingai vedė įmonės apskaitą, ir dėl to, kad pasisavino įmonės pinigus. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų ji nuoširdžiai gailisi, ir pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pasižada, kartu su R. K. atlyginti valstybei ir įmonei padarytą žalą, todėl prašė ikiteisminį tyrimą jai užbaigti baudžiamuoju įsakymu (24 t., b. l. 13-16).

J. K. papildė, kad duodama pirminius parodymus, manė, kad jei pasakys, kad ji tų įmonės pinigų neėmė, taip sušvelnins savo padėtį, kad jai bus skirta mažesnė bauda. Tačiau šios apklausos metu jos duoti parodymai buvo teisingai, tai yra, iš tiesų ji, kartu su R. K. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 160 800 Eur – ir dėl to nuoširdžiai gailisi (24 t., b. l. 19).

J. K. 2025-02-25 apklausos metu parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau davė išsamius parodymus, jie buvo teisingi, todėl prašė jais vadovautis. Nori pakartoti, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tai yra dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos finansinės apskaitos vedimo, dėl neteisingų duomenų apie įmonės pelną, pajamas, turtą ir įsipareigojimus pateikimo, ir dėl to, kad pasisavino įmonės turtą. Pasižada ateityje nedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Prašė ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (25 t., b. l. 125).

R. K. 2023-11-29 apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais parodė, kad sutinka būti apklausiamas specialiuoju liudytoju, tačiau šiandien parodymų neduos. Apie parodymų davimą turi pasikalbėti su savo įgaliotuoju atstovu. Parodymus duos vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje (24 t., b. l. 76).

R. K. 2024-11-20 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad jam įteiktas įtarimas, kuris yra labai didelės apimties. Pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo teise, atsisakė duoti parodymus, kadangi reikalingas laikas išsamiau susipažinti su pareikštu įtarimu. Taip pat norės pasitarti su advokatu. Parodymus šiame ikiteisminiame tyrime jis tikrai duos (24 t., b. l. 104).

R. K. 2024-12-04 papildomos apklausos metu parodė, kad su jam pareikštu įtarimu jis visiškai sutinka, prisipažįsta padaręs veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir 183 straipsnio 3 dalyje. Parodė, kad nuo 2002 metų jis, kartu su S. K. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliau, jie perpirko šią įmonę. Nuo tada jis buvo šios įmonės direktorius. Jis tai pat yra ir šios įmonės akcininkas, jam priklauso pusę akcijų, kita pusė įmonės akcijų priklauso S. K.. Jis įmonėje darydavo bankinius pavedimus, jei nebūdavo J. K., išrašinėdavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Su įmonės grynaisiais pinigais dirbdavo ir jis, ir J. K.. Įmonės grynieji pinigai būdavo laikomi seife. Nurodė, kad realiai darbe jis praleisdavo maždaug dvi dienas per savaitę, ir tai tik po kelias valandas. Atėjęs į įmonę sutvarkydavo bankinius reikalus, ir viskas. Įmonėje 2022-2023 metais dirbo iki 20 vadybininkų, tikslaus skaičiaus šiuo metu nepasakys, kurie įmonės vardu pirko ir pardavinėjo naudotus automobilius. Nurodė, kad jie nors ir oficialiai dirbo įmonėje, tačiau kiekvienas dirbo sau, tai yra, patys pirkdavo ir patys parduodavo juos. Įsigytų automobilių dokumentus tvarkydavo J. K.. Kartais vadybininkai automobilius įsigydavo ir apmokėdami bankiniais pavedimais. Kai reikėdavo bankinių pavedimų, vadybininkai skambindavo jam arba J. K., pasakydavo kam ir kiek reikia pervesti, ir tada jis atlikdavo bankinius pavedimus. Įsigytų automobilių pargabenimą apmokėdavo įmonė. Už automobilių laikymą automobilių pardavimo aikštelėse taip pat apmokėjo įmonė. Taip pat įmonė apmokėdavo ir automobilių remontą, jei to reikėdavo. Tačiau, nors tai oficialiai apmokėjo įmonė, realiai tie pinigai buvo vadybininkų. Skelbimus internete apie parduodamus automobilius talpindavo patys vadybininkai, jie patys už juos ir apmokėdavo. Su pirkėjais bendraudavo tik vadybininkai, jis nebendraudavo. Kai vadybininkai parduoda automobilius, vadybininkai kartu su pirkėjais ateina pas J. K., ir ji užpildydavo PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderius. Kai J. K. nebūdavo darbe, PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį pildydavo jis. Jis pats į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programą jokių duomenų niekada nesuvedinėjo, tai darydavo J. K.. Kai pastarasis pildydavo pardavimo dokumentus, jam vadybininkai pasakydavo kokią sumą rašyti dokumentuose. R. K. dažniausiai nežinodavo, už kokią realią kainą vadybininkai parduoda automobilius, ką jam pasakydavo, tą įrašydavo.

R. K. parodė, kad jis, kaip įmonės direktorius leido vadybininkams taip dirbti. Vadybininkai patys savarankiškai pirko ir pardavinėjo naudotus automobilius jo įmonės vardu. Pastarasis leido jiems taip elgtis. Visus pinigus už parduotus automobilius pasiimdavo patys vadybininkai. Kai reikėdavo, jog įmonė padarytų pavedimą, jie ateidavo ir atnešdavo grynuosius, kad įtariamasis įsineštų į įmonės banko sąskaitą ir atliktų pavedimus. Visą juodąją buhalteriją, tai yra, kiek įmonės banko sąskaitoje yra kiekvieno vadybininko, skaičiuodavo patys. Jie patys žinodavo, kiek pirkėjai į įmonės sąskaitą pervesdavo už jų parduotus automobilius, tada liepdavo jam padaryti pavedimą už įsigyjamus automobilius Prancūzijoje, nes vadybininkai žinodavo, kad įmonės kasoje yra jų pinigų. Lygiai taip pat įmonė apmokėdavo už automobilių pargabenimą, laikymą aikštelėse. Vadybininkai realiai patys už tai ir susimokėdavo. Pastarasis pasitikėdavo įmonės vadybininkais. Įmonės darbo schema tokia ir buvo, jis, kaip direktorius, leido vadybininkams taip dirbti, ir pats visai nesikišdavo į jų veiklą. Nurodė, kad nors vadybininkai taip dirbo, įmonė vis tiek dirbo pelningai, nes dažnu atveju dokumentai būdavo pildomi tokioms sumoms, kokias pirkėjai ir mokėdavo. Realiai, jis net nežinodavo, kiek vadybininkai gauna už parduodamus automobilius. Įmonė negaudavo jokio mokesčio už tai, kad vadybininkai įmonės vardu pardavinėjo automobilius. Kai 2022-09-13 jo pareigos iš direktoriaus pasikeitė į konsultanto, ne labai kas pasikeitė. Jis nusprendė, kad direktore geriau būtų J. K., nes jis mažai būna įmonėje, dažnai išvyksta, todėl ir nusprendė pakeisti pareigas. Kai ateidavo į darbą, jis atlikdavo tą patį, ką ir anksčiau, tačiau ir J., jei reikėdavo, galėdavo atlikti daugiau funkcijų.

R. K. apie pasisavintus 160 800 Eur, parodė, kad prisipažįsta juos pasisavinęs. Parodė, kad realiai tų pinigų nepasisavino, bet žino, kad kaip įmonės direktorius jis buvo už tai atsakingas. Todėl pasižada atlyginti įmonei padarytą žalą, tai yra, grąžinti iš jos pasisavintus 160 800 Eur, taip pat padengti valstybei padarytą žal – 34 564 Eur. Prašo ikiteisminį tyrimą jam užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, nes pasižada atlyginti visą padarytą žalą valstybei. Kai atlygins žalą, dokumentus, kurie tai patvirtintų, pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

R. K. dar kartą parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl to, kad pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, pateikė melagingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą, bei, kad apgaulingai vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi (24 t., b. l. 108-112).

R. K. 2024-12-09 papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti savo parodymų dalį apie pasisavintus įmonės pinigus. Praeitoje apklausoje melavo apie pasisavintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, nes norėjo pasigerinti, sušvelninti savo padėtį, ir manė, kad taip jam bus geriau. Tačiau dabar nori pasakyti tiesą apie pasisavintus įmonės pinigus – 160 800 Eur. Nurodė, kad, kai įmonės vadybininkai parduodavo automobilius, pirkėjus atvesdavo į įmonės ofisą, ir toliau su jais jau bendraudavo jis arba J. K.. Pirkėjams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Dažnu atveju dokumentuose rašydavo mažesnę automobilių pardavimo kainą, nei iš tiesų pirkėjai sumokėdavo. Vadybininkai nežinodavo, kiek nurodo pardavimo dokumentuose, nes jie nesikišdavo į dokumentų tvarkymą. Visais atvejais PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius pasirašydavo arba jis, arba J. K., niekas daugiau be jų to nedarydavo. Pinigus iš pirkėjų pasiimdavo arba R. K., arba J. K.. Pinigų sumą, kuri būdavo nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose, įnešdavo į įmonės kasą. Likutį, tai yra, skirtumą tarp realiai gautos pinigų sumos ir sumos, kuri būdavo nurodyta dokumentuose, jis pasiimdavo sau, kartais pasiimdavo J. K., o kartais tiesiog abu pasidalindavo. Niekur niekada nesirašė, kiek ir kada pasiima įmonėje neapskaitytų pinigų, todėl negali pasakyti iš tos sumos – 160 800 Eur, kiek jų pasisavino jis, o kiek J. K.. Parodė, kad šiuos minėtus pinigus pasisavino kartu su J. K.. Tačiau kadangi laikotarpis, per kurį juos pasisavino, buvo ilgas, todėl nebūtų galėjęs patikėti, kad per tą laikotarpį pasisavino net 160 800 Eur. Kur išleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintus pinigus, pasakyti negalėjo, nes iš jų tiesiog gyveno.

R. K. parodė, kad prisipažįsta padaręs įtarime nurodytas veikas, kad pateikė melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, kad apgaulingai vedė įmonės finansinę apskaitą, ir dėl to, kad pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Dėl šių padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi. Artimiausiomis dienomis atlygins valstybei padarytą žalą, tai yra 34 564 Eur. Taip pat įsipareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jai padarytą finansinę žalą, tai yra, tuos 160 800 Eur. Tačiau iš karto jos atlyginti negali, nes šiuo metu neturi tiek pinigų. Prašo ikiteisminį tyrimą jam baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi davė išsamius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pasižada atlyginti valstybei bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas žalas (24 t., b. l. 115-118).

R. K. 2025-02-25 apklausos metu parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau davė išsamius parodymus, prašo jais vadovautis. Su šiandien jam pateiktu įtarimu visiškai sutinka. Nuoširdžiai prisipažįsta padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Kalbant apie Pelno (nuostolių) už 2022 ir 2023 metus ataskaitas, gali pasakyti, kad tai darė ne specialiai. Tiesiog ataskaitoje nurodė tokius duomenis, kurie buvo tuometinėje buhalterinėje apskaitoje. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti finansinės apskaitos pažeidimai, šių ataskaitų suklastojimas tapo pasekmė tos apgaulingai vestos finansinės apskaitos. R. K. nurodė, kad tyčios specialiai to daryti neturėjo, tiesiog pateikė tokius skaičius, kokie buvo finansinėje apskaitoje. Įtariamasis nurodė, kad jis kartu su J. K. padengė Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą žalą, tai yra 34 567 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su J. K. bendrai buvo pasisavinę 160 800 Eur. Nurodė, kad nenori likti įmonei skolingi, todėl 2025-02-24 pasirašė susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu S. K., J. K., kuria įsipareigojo per tris metus atlyginti įmonei padarytą žalą – 160 800 Eur. Žalą atlyginti įsipareigojo per 3 metus.

R. K. parodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra apie 800 Eur. Iš šio atlyginimo jam sunkiai seksis sutaupyti žalos atlyginimui, todėl planuoja išvykti į užsienį papildomai padirbėti, kad gautų papildomų pajamų ir greičiau galėtų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Kadangi jis su J. K. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėtų mokesčių dalį, šiuo metu įmonei skolingi yra dar 126 223 Eur. Minėtu susitarimu įsipareigojo įmonei atlyginti žalą, taip ir padarys. R. K. nurodė, kad dėl to, jog apgaulingai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, pateikė melagingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir įsipareigojimus, kad pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 160 800 Eur, ir dėl dokumento suklastojimo jis nuoširdžiai gailisi. Prašė šį ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. (25 t., b. l. 143).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023-08-28 dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje gautos kriminalinės žvalgybos pobūdžio informacijos apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), galimai klastoja automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus bei į apskaitą neįtraukia dalies už automobilių prekybą gautų pajamų. Turėtais duomenimis, dalis automobilių yra parduodami už 40 % didesnę kainą negu ji yra nurodoma automobilių pardavimo dokumentuose. (1 t., b. l. 1).

Iš 2024-02-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-04 pardavė automobilį BMW 525, VIN: (duomenys neskelbtini), T. R. (1 t., b. l. 41).

Iš 2022-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000002 nustatyta, kad sąskaita T. R. už įsigyjamą automobilį BMW 525, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 5050 Eur sumai (1 t., b. l. 42).

Iš 2022-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000002 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 5050 Eur sumai (1 t., b. l. 43).

Liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad 2021-12-30 važiavo apžiūrinėti visai kito automobilio ir važiuodamas prie garažo, esančio apytikriai adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį BMW 525, kuris tuo metu buvo su prancūziškos registracijos numeriais. Pamatęs minėtą automobilį, sustojo ir nuėjo pasiklausinėti pardavėjo, stovėjusio prie automobilio. Apsižiūrėjo ir nusprendė jį įsigyti. Pardavėjas nurodė, kad turi užpildyti sąskaitą - faktūrą, tačiau jau buvo vėlus vakaras, nebuvo galimybės užpildyti, kadangi buhalterė jau nedirbo. Su pardavėju jis sutarė, kad jam sumokės iš karto visą automobilio sumą, t. y. 11 000 Eur, ir automobilį pasiims, o dėl sąskaitos faktūros atvažiuos po kelių dienų, nes jam reikėjo grįžti į Kauną, į darbą. Visą sumą už automobilį BMW 525 sumokėjo grynaisiais pinigais, ar jam davė kažkokį kvitą, patvirtinantį sumokėtų pinigų sumą, neatsimena. Kokia automobilio suma buvo nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose, tiksliai pasakyti negali. Automobilio pardavėjas pats pasakė, kad automobilio suma bus nurodyta mažesnė pirkimo - pardavimo sutartyje, tačiau nenurodė dėl ko (1 t., b. l. 48-49).

Iš 2024-02-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-07 pardavė automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), D. S. (1 t., b. l. 55).

Iš 2022-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000011 nustatyta, kad sąskaita D. S. už įsigyjamą automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 5000 Eur sumai (1 t., b. l. 56).

Liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad 2022 metų sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, tinklapyje "Autoplius" rado skelbimą dėl parduodamo automobilio Toyota Auris, kurio kaina buvo nurodyta 12 000 Eur. Skelbime, automobilio pardavimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) miestas, pardavėjas įmonė UAB "(duomenys neskelbtini)". Susisiekus telefonu, bendravo su vyriškiu, sutarė, kad įmonė pasirūpins automobilio technine apžiūra, automobilio padangas pakeis iš vasarinių į žiemines, automobilį jam parduos už 11 000 Eur ir jis net nevažiuos jo apžiūrėti. Taip pat telefoninio pokalbio metu sutarė, kad jis įmonei perves 5 000 Eur, o likusią sumą sumokės grynais vietoje, atvykus pasiimti automobilio. Elektroniniu paštu pardavėjas jam atsiuntė sąskaitą faktūrą, sąskaitą jis pasirašė ir nuskenavęs išsiuntė atgal bei pervedė minėtus 5000 Eur. Su pardavėju bendravo telefonu, kurio išsisaugojęs neturi. Jam nuvykus į (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu automobilis buvo daugiabučio namo kieme. Kadangi tą dieną negalėjo išsiimti reikiamą sumą pinigų, dar darė pavedimą, kuriuo pervedė, kiek pamena, apie 4 000 Eur, į automobilį pardavusio vyro pateiktą sąskaitą, kurią šis pateikė pasiimant automobilį. Grynaisiais dar padavė apie 2000 Eur. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė atsiimant automobilį vietoje. Pardavėjas paklausė, kiek pinigų rašyti pirkimo-pardavimo sutartyje, jis pasakė, kad ne nemažiau 7 000 Eur. Kokia suma buvo įrašyta į pirkimo- pardavimo sutartį, neatsimena (1 t., b. l. 61-62).

Iš 2024-02-13 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-13 pardavė automobilį Land Rover Range, VIN: (duomenys neskelbtini), D. P. (1 t., b. l. 73).

Iš 2022-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000037 nustatyta, kad sąskaita D. P. už įsigyjamą automobilį Land Rover Range, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 450 Eur sumai (1 t., b. l. 74).

Iš 2022-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000028 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 2 450 Eur sumai (1 t., b. l. 75).

Liudytoju apklaustas D. P. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pirko automobilį Land Rover Range, VIN (duomenys neskelbtini), iš įmonės, pavadinimo neatsimena, tačiau įmonė yra iš (duomenys neskelbtini), ten įvyko sandoris ir automobilį pasiėmė, adreso nepamena. Apie automobilį sužinojo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, ten buvo nurodytas pardavėjo telefonas, kuriuo ir bendravo, numerio neturi išsaugojęs. Atvykus į automobilių prekybos aikštelę, prie automobilio buvo atėjęs pardavėjas, su kuriuo bendravo telefonu. Kadangi automobilis jam tiko, ėjo į įmonės vidų pildyti reikiamų dokumentų. Įmonėje dokumentus pildė nepažįstama moteris. Buvo pildoma pirkimo- pardavimo sutartis, pinigų perdavimo kvitas. Ant visų dokumentų jis pasirašė. Už minėtą automobilį LAND ROVER RANGE jis sumokėjo grynais pinigais, visus iš karto, apie 2500 Eur. Pinigus padavė minėtam vyriškiui, su kuriuo ir buvo bendravęs telefonu (1 t., b. l. 80-81).

Iš 2024-02-13 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-24 pardavė automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), J. K. (1 t., b. l. 94).

Iš 2022-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000098 nustatyta, kad sąskaita J. K. už įsigyjamą automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 000 Eur sumai (1 t., b. l. 95).

Liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad automobilį PEUGEOT 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022 m. sausio 24 d. iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Apie parduodamą transporto priemonę sužinojo internete, tačiau negali tiksliai nurodyti, kuriame tinklapyje. Tai galėjo būti www.autoplius.lt arba www.autogidas.lt. Su pardavėju bendravo skelbime nurodytu telefonu, telefono numerio išsisaugojęs neturi. Minėtą automobilį įsigijo išsimokėtinai per banką. Tuo metu jis ėmė 5000 Eur paskolą, kuriuos ir sumokėjo. Pastarasis iš šios sumos 4 000 Eur pervedė į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir po 500 Eur pervedė į pardavėjų banko sąskaitas. Tuo metu, kai apžiūrinėjo automobilį, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Visus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus ir sąskaitas pildė pardavėjai, su kuriais bendravo apžiūrint automobilį, tačiau kuris tiksliai viską užpildė, neprisimena. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 5 000 Eur, kiek pastarasis ir sumokėjo, tačiau, kaip ir minėjo, sąskaitoje buvo išrašyta, jog automobilis buvo parduotas už 4 000 Eur sumą. (1 t., b. l. 100-101).

Iš 2024-02-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-01-31 pardavė keturratį Polaris Sportsman, VIN: (duomenys neskelbtini) , A. J. (1 t., b. l. 119).

Iš 2022-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000126 nustatyta, kad sąskaita A. J. už įsigyjamą keturratį Polaris Sportsman, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2750 Eur sumai (1 t., b. l. 120).

Iš 2022-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000092 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 2750 Eur sumai (1 t., b. l. 121).

Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, naršydamas internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“, rado skelbimą apie parduodamą keturratį motociklą. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad gali apžiūrėti (duomenys neskelbtini) rajone, kažkur šalia (duomenys neskelbtini) esančiame miestelyje, o gal pačio (duomenys neskelbtini) miesto pakraštyje, tikslaus adreso neprisimena, tiesiog važiavo to vyriškio pasakytu adresu. Atvykus pas tą vyriškį, norimas įsigyti keturratis motociklas jau buvo išvarytas į pastarojo namo kiemą. Apžiūrėjus ir nusprendus pirkti, susėdo namo terasoje ir kažką pildė, ką tiksliai, pasakyti negali, tačiau jokių dokumentų, išskyrus paties keturračio, jam nedavė, sakė, kad juos turi pasirašyti direktorius ar buhalterė. Kiek prisimena, tuos dokumentus jam vėliau atsiuntė, bet ar į elektroninį paštą ar SMS žinute, ar naudojat programėlę Messenger, neatsimena. Kiek tiksliai mokėjo už keturratį, pasakyti negali, bet tai buvo ne mažiau kaip 4000 Eur. Prisimena, pirkimo-pardavimo sutartyje, suma buvo nurodyta mažesnė, bet kokia tiksliai, pasakyti negali. Už keturratį motociklą mokėjo grynais, visą sutartą pinigų sumą aš iškarto atidavė tam vyriškiui, pas kurį ir buvo nuvykęs (1 t., b. l. 126-127).

Iš 2024-04-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-14 pardavė automobilį Mazda 6, VIN (duomenys neskelbtini), R. M.. (1 t., b. l. 132).

Iš 2022-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000216 nustatyta, kad sąskaita R. M. už įsigyjamą automobilį Mazda 6, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1800 Eur sumai (1 t., b. l. 133).

Iš 2022-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000159 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1800 Eur sumai (1 t., b. l. 134).

Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad prieš du metus, vasario mėn., dienos neprisimena, nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) turgumi, ten rado patinkantį automobilį Mazdą 6. Nusprendus jį pirkti, pardavėjas pasakė, kad automobilis yra be techninės apžiūros ir reikia atvykti po kelių dienų. Pardavėjas paprašė apie 100 (šimtą) Eurų avanso už automobilį, kuriuos ji padavė vietoje, grynaisiais. Po kelių dienų automobilio pardavėjas atvyko pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir atvežė automobilį, dėl kurio pirkimo tarėsi. Tada iš karto važiavo į Klaipėdą, tą pačią automobilių aikštelę, pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir dar kažkokį dokumentą. Dokumentus jai pateikė tas pats asmuo, kuriam buvo paduotas avansas. Pardavėjui už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 5000 (penkis tūkstančius) Eurų, kuriuos padavė vietoje grynaisiais. Buvo išduotas kažkoks pinigų gavimo kvitas. Ten nurodyta suma 1800 (tūkstantis aštuoni šimtai) Eurų. Pardavėjas pasakė žodžiu, kiek sumokėti, tiek R. M. ir sumokėjo (1 t., b. l. 139-140).

Iš 2024-04-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-15 pardavė automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), V. M. (1 t., b. l. 146).

Iš 2022-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000233 nustatyta, kad sąskaita V. M. už įsigyjamą automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3500 Eur sumai (1 t., b. l. 147).

Iš 2022-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000174 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 3500 Eur sumai (1 t., b. l. 148).

Liudytoja apklausta V. M. parodė, kad prieš kokius du metus nusprendė pirkti automobilį. Kad jį išsirinktų, nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esančią automobilių pardavimo aikštelę, adreso neprisimena. Pardavėjo telefono numeris buvo užklijuotas ant automobilio stiklo (numerio neturi išsisaugojusi). Automobilis, kurį nusprendė pirkti, buvo FORD C-MAX. Kaina ant automobilio buvo nurodyta apie 5000 Eurų, tačiau su pardavėju kainą suderėjo iki 4400 Eur. Automobilio pirkimo įforminimui vyko į buhalteriją. Neprisimena, kas pildė pirkimo pardavimo sutartį, prisimena, kad pasirašė. Žino, kad dokumentus pasirašė ne tas pats asmuo, kuris atvyko į aikštelę. Grynais pinigais už automobilį ji padavė 4400 Eur grynais pinigais. Vyriškis, pardavęs automobilį, pasiteiravo, ar sutiktų, kad pinigų priėmimo kvite įrašytų, jog automobilio kaina yra 3500 Eurų, ji sutiko (1 t., b. l. 153-154).

Iš 2024-04-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-17 pardavė automobilį Ford S-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), S. V. (1 t., b. l. 160).

Iš 2022-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000239 nustatyta, kad sąskaita S. V. už įsigyjamą automobilį Ford S-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1450 Eur sumai (1 t., b. l. 161).

Iš 2022-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000183 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1450 Eur sumai (1 t., b. l. 162).

Liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad S. V. yra jo žmona, dirbanti (duomenys neskelbtini) rajono poliklinikoje, dėl įtempto darbo grafiko apklausoje dalyvauti negali. Kadangi jis dalyvavo automobilio Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkime, į apklausą atvyko jis, A. V.. Apie automobilio pardavimą sužinojo iš internetinio portalo "Auto gidas" ar "Auto pliusas", tiksliai nepamena. Automobilio važiavo apžiūrėti į (duomenys neskelbtini) miestą, automobilių pardavimo turgų, tiksliai nežino, kaip vadinasi ta vieta. Važiavo apžiūrėti vieno automobilio, tačiau jis netiko ir vaikštant su žmona nusižiūrėjo esamą automobilį Ford S-MAX. Jei gerai atsimena, automobilį įsigijo 2022 m. vasario mėnesio pradžioje. Kadangi automobilis yra registruotas žmonos vardu, tai ji ir turėjo pasirašyti dokumentus, tačiau kokius dokumentus, negali pasakyti. Dokumentų pasirašyme dalyvavo ir jis, tik neatsimena, kokie dokumentai buvo pildyti. Automobilio dokumentus pildė kitas asmuo, kuris sėdėjo būdelėje. Tikslios sumos, kiek mokėjo už automobilį neprimena, bet gali pasakyti, kad sumokėjo ne mažiau 4000 Eur, visą sumą iš karto. Pinigus mokėjo vietoje grynais pinigais, padavė dokumentus pildžiusiam asmeniui, kuris sėdėjo būdelėje (1 t., b. l. 167-170).

Iš 2024-04-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-21 pardavė automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), A. P.. (1 t., b. l. 175).

Iš 2022-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000255 nustatyta, kad sąskaita A. P. už įsigyjamą automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 200 Eur sumai (1 t., b. l. 176).

Iš 2022-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000196 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 200 Eur sumai (1 t., b. l. 177).

Liudytoja apklausta A. P. parodė, kad prieš du metus, tai buvo maždaug 2022 metų sausio - vasario mėnesį, tikslios datos neatsimena, įsigijo automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės, kuri yra važiuojant link Pagėgių pusės, tikslaus adreso nežino. Kadangi buvo arba sekmadienis, arba jau po darbo valandų (šiuo metu neatsimena), pardavėjas pasakė, kad negali sutvarkyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų, paprašė jos duomenų, reikalingų dokumentams užpildyti, ir ji išvažiavo. Sekančią dieną ji vėl nuvyko atgal į tą pačią automobilių pardavimo aikštelę, kur pardavėjas jau buvo. Jis su savimi turėjo jau suruoštus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus ir davė jai pasirašyti. Kai pasirašė, pardavėjui sumokėjo pinigus už šį automobilį, mokėjo grynais. Šiai dienai. kiek tiksliai mokėjo už šį automobilį, neatsimena, tačiau gali pasakyti, kad už šį automobilį mokėjo ne mažiau kaip 2000 Eur, bet ne daugiau kaip 2500 Eur. Kai pardavėjas prašė jos duomenų automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų pildymui, paklausė, ar gali nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą. Kadangi nieko blogo tame ji nematė, tiksliau, nesuprato, kad pardavėjas taip pažeidžia įstatymus, sutiko (1 t., b. l. 180-181).

Iš 2024-04-15 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-24 pardavė automobilį Volkswagen Touran, VIN: (duomenys neskelbtini), V. Š. (2 t., b. l. 4).

Iš 2022-02-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000283 nustatyta, kad sąskaita V. Š. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Touran, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 6 800 Eur sumai (2 t., b. l. 5).

Liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2022 m. vasario mėnesį ieškojo sau automobilio, internete pamatė parduodamą Volkswagen Touran automobilį. Skelbimas buvo patalpintas internete Autoplius.lt. Kaina buvo parašyta 11 400 Eurų. Su pardavėju susiskambino telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime. Pardavėjas buvo vyriškis, sutaręs, 2022-02-24 nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti parduodamo automobilio. Tikslaus adreso neprisimena, bet buvo automobilių pardavimo aikštelė netoli (duomenys neskelbtini) turgaus. Apžiūrėjęs minėtą automobilį, sutarė, kad jį pirks už 11 000 Eurų. Gerai atsimena, kad grynais pinigais sumokėjo 4 200 Eurų, o likusius pinigus pervedė į nurodytą sąskaitą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjas užpildė pirkimo-pardavimo sutartį. Dokumentus pildė tas pats vyriškis, kuris ir pasitiko jį, šis buvo vienas. Ant sąskaitos faktūros jis pasirašė. Kaip minėjo, 4 200 Eurų sumokėjo minėtam vyriškiui, o likusius pervedė į nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pirkimo -pardavimo sutartyje buvo nurodyta 6 800 Eurų. Pardavėjas pats pasiūlė grynais pinigais sumokėti 4 200 Eurų, o likusius, t. y. 6 800 Eurų, pervesti bankiniu pavedimu (2 t., b. l. 10-11).

Iš V. Š. prie apklausos protokolo pateikto skelbimo kopijos nustatyta, kad parduodamo automobilio Vokswagen Touran nurodyta pardavimo kaina – 11 400 Eur (2 t., b. l. 17).

Iš 2024-04-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-01 pardavė automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), K. D. (2 t., b. l. 24).

Iš 2022-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000311 nustatyta, kad sąskaita K. D. už įsigyjamą automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (2 t., b. l. 25).

Iš 2022-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000241 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 500 Eur sumai (2 t., b. l. 26).

Liudytoju apklaustas K. D. parodė, kad 2022-03-01 nuvyko į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduodamų automobilių aikštelę. Ten pamatė automobilį TOYOTA AURIS (pilkos spalvos), VIN: (duomenys neskelbtini). Ant automobilio lango buvo paliktas kontaktinis telefono numeris, kuriuo paskambinus, atsiliepė vyriškis, kuris maždaug po pusvalandžio atvyko prie parduodamo TOYOTA automobilio. Ant informacinio lapelio buvo užrašyta automobilio kaina 4900 Eur. Su pardavėju paderino kainą, sutarė, kad galutinė kaina bus 4 600 Eur. Stovėdamas prie automobilio TOYOTA AURIS (automobilių stovėjimo aikštelėje), pardavėjui jis padavė 4600 Eurų grynais (50 Eur ir 100 Eur kupiūromis). Pardavėjas ištraukė iš savo segtuvo pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jie, pasidėję ant perkamo automobilio kapoto, pasirašė. Liudytojas tiksliai atsimena, kad pasirašė dokumentą - automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat kasos pajamų orderį, tačiau nematė, kokia tiksliai suma buvo ten įrašyta, kadangi pasitikėjo pardavėju ir galvojo, kad bus įrašyta tiksli iš pastarojo paimta suma. Pardavėjui jis sumokėjo 4 600 Eur (2 t., b. l. 31-32).

Iš 2024-04-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-04 pardavė automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), V. K. (2 t., b. l. 35).

Iš 2022-03-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000332 nustatyta, kad sąskaita V. K. už įsigyjamą automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 300 Eur sumai (2 t., b. l. 36).

Iš 2022-03-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000261 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 3 300 Eur sumai (2 t., b. l. 37).

Liudytoja apklausta V. K. parodė, kad prieš daugiau nei du metus, tikslaus laiko neatsimena, pirko automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) mieste esančios automobilių pardavimo aikštelės. Prie automobilio buvo automobilio pardavėjas, kuris aprodė šį automobilį, leido pavažiuoti. Ji nusprendė pirkti šį automobilį, pardavėjo paprašė, kad šis pats atliktų automobilio techninę apžiūrą. Tą kartą pardavėjui davė 100 Eur rankpinigių, kaip garantą, kad kitam neparduos šio automobilio. Kai sekančią dieną nuvyko į aikštelę, automobiliui jau buvo atlikta techninė apžiūra, pardavėjas buvo prie automobilio. Tuomet kartu su pardavėju nuvažiavo į įmonės ofisą, ten buvo užpildyti automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai. Neatsimena, kas juos pildė, tik žino, kad be pardavėjo buvo dar du asmenys. Pardavėjas davė jai pasirašyti dokumentuose, ji pasirašė pirkėjo vietoje. Kai iš ofiso išėjo į lauką, pardavėjui sumokėjo pinigus už automobilį, visą sumą grynaisiais. Jei gerai atsimena, pardavėjas už automobilį norėjo gauti 5 000 Eur, bet galiausiai ji sumokėjo 4800 Eur, čia jau su rankpinigiais. Pasirašant 2022-04-04 PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, nematė, kad juose yra nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, nei ji iš tiesų mokėjo (2 t., b. l. 40-41).

Iš 2024-04-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-16 pardavė automobilį Nissan Qashqai +2, VIN: (duomenys neskelbtini), J. Z. (2 t., b. l. 48).

Iš 2022-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000380 nustatyta, kad sąskaita J. Z. už įsigyjamą automobilį Nissan Qashqai +2, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 5 000 Eur sumai (2 t., b. l. 49).

Iš 2022-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000256 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 5 000 Eur sumai (2 t., b. l. 50).

Liudytoju apklaustas J. Z. parodė, kad sūnus rado skelbimą apie parduodamą Nissan Qashqai +2 automobilį (duomenys neskelbtini), todėl tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Parduodamas automobilis stovėjo aikštelėje, kuri buvo išasfaltuota, ši aikštelė randasi prie vieno aukšto pastato, gatvės pavadinimo nežino. Apžiūrėjus automobilį, nusprendė jį pirkti. Važiuodamas pardavėjui iš paskos, atvyko prie dviejų aukšto pastato, kuris stovi mieste, bet ne centre. Su pardavėju pakilo į antrą aukštą, kuriame buvo ofisas. Jame buvo dvi ar trys moterys, stovėjo kompiuteriai. Visus dokumentus pildė moteris kompiuteriu. Jis pasirašė, tiksliai pamena, bet kas pasirašė ant dokumentų iš pardavėjo pusės, neprimena. Jis sumokėjo 6500 Eurų grynais, prieš užeinantį ofisą, lauke, vyriškiui pardavė pinigus į rankas (2 t., b. l. 55-56).

Iš 2024-04-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-18 pardavė automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), O. L. (2 t., b. l. 65).

Iš 2022-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000391 nustatyta, kad sąskaita O. L. už įsigyjamą automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 900 Eur sumai (2 t., b. l. 66).

Iš 2022-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000307 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 2 900 Eur sumai. (2 t., b. l. 67).

Liudytoja apklausta O. L. parodė, kad 2022 metų pavasarį, tikslaus laiko neatsimena, įsigijo automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, prie turgaus Maximos parduotuvės esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Kai jau nusprendė jį pirkti, paskambino automobilio pardavėjui, kurio telefono numeris buvo užrašytas ant lapo ir užkištas už automobilio stiklo. Apžiūrėjus automobilį, pardavėjui davė savo duomenis, reikalingus automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų sutvarkymui, susitarė, kad sekančią dieną pardavėjas sutvarkys dokumentus. Rankpinigių pardavėjui nepaliko. Sekančią dieną ji atvyko į aikštelę, kur pardavėjas jau turėjo užpildytus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuose ji pasirašė. Sumokėjo pardavėjui pinigus už automobilį ir išvažiavo. Kai pasirašinėjo dokumentuose, nežiūrėjo, kas juose įrašyta ir nekreipė dėmesio į tai, kokia automobilio pardavimo kaina. Už automobilį mokėjo, jei gerai atsimena, 3 500 Eur grynaisiais (2 t., b. l. 70-71).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-19 pardavė automobilį BMW X3, VIN: (duomenys neskelbtini), J. U. (2 t., b. l. 77).

Iš 2022-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000399 nustatyta, kad sąskaita J. U. už įsigyjamą automobilį BMW X3, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (2 t., b. l. 78).

Iš 2022-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000313 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 3 500 Eur sumai (2 t., b. l. 79).

Liudytoja apklausta J. U. parodė, kad automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tikslios automobilio pirkimo datos neatsimena, pirko jį kažkur prieš du metus, iš automobilių pardavimo aikštelės, įmonės pavadinimo neatsimena, miesto nepamena taip pat. Kiek atsimena, galimai jį pirko iš Klaipėdos arba Kretingos rajono. Ji išsirinko automobilį BMW X3, automobilis stovėjo lauke esančioje automobilių pirkimo aikštelėje, pirko tą pačią dieną, su pardavėju užsipildė pirkimo-pardavimo sutartį įmonės kabinete. Pildant pirkimo-pardavimo sutartį, su jais kartu dalyvavo minėto vyriškio buhalterė. Ji neatsimena tikslių pinigų už automobilį mokėjimo aplinkybių, bet žino, kad už automobilį mokėjo ne mažiau kaip 4000 Eur, visa suma buvo sumokėta iš karto (2 t., b. l. 84-85).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad M. J. 2022-03-22 savo vardu įregistravo automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 91).

Iš 2022-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000406 nustatyta, kad sąskaita M. J. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 400 Eur sumai (2 t., b. l. 92).

Iš 2022-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000318 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 400 Eur sumai (2 t., b. l. 93).

Liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad jis ieškojo pirkti automobilį, jo pažįstamas pasakė, kad jo pažįstamas vyriškis iš užsienio parsigabeno automobilį VW PASSAT ir jį parduoda. Galėjo būti, kad 2022-03-21 su tuo pačiu draugu nuvyko į Tauragę, adreso neprisimena. Kai jie atvyko, pardavėjas jau buvo. Jis apžiūrėjo automobilį VW PASSAT, kuris stovėjo lauke, prie garažo. Automobilis tiko, todėl pradėjo tvarkyti dokumentus. Kol pardavėjas tvarkė dokumentus, jis buvo išvažiavęs. Kai grįžo, jam padavė dokumentus, pirkimo-pardavimo sutartis buvo užpildyta, PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis – taip pat, ant kurių jis pasirašė. Už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 1 600 Eur ir ne daugiau kaip 1800 Eur, juos mokėjo grynais tam pačiam asmeniui, kuris pardavinėjo šį automobilį, toje pačioje vietoje, kur buvo automobilis. Pinigai buvo visi sumokėti iš karto, avansas mokamas nebuvo. Jis už automobilį sumokėjo daugiau negu nurodyta dokumentuose, dėl šios mažesnės sumos buvo suinteresuotas pats automobilio pardavėjas. Šį automobilį jis yra pardavęs (2 t., b. l. 98-99).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-22 pardavė automobilį Audi A4, VIN: (duomenys neskelbtini), L. S. (2 t., b. l. 105).

Iš 2022-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000417 nustatyta, kad sąskaita L. S. už įsigyjamą automobilį Audi A4, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 800 Eur sumai (2 t., b. l. 106).

Iš 2022-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000326 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 800 Eur sumai (2 t., b. l. 107).

Liudytoja apklausta L. S. parodė, kad 2022-03-22, dienos metu, internetinėje svetainėje „Autoplius“ pamatė skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas automobilis AUDI A4. Skelbime buvo nurodyta kaina – 1 950 Eurų. Tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti automobilio. Į (duomenys neskelbtini)atvyko apie 16:00 val. Susiskambinus su pardavėju, kontaktinių jo duomenų neprisimena, privažiavo prie angarų, pamatė, kad su automobiliu AUDI , kurį ji matė skelbime, atvažiavo nepažįstamas jaunuolis. Automobilis jai patiko, todėl nutarė pirkti. Kartu su pardavėju užėjo į angarą, viduje, antrame aukšte, buvo pardavėjo ofisas. Ten ji pasirašė prancūzišką pirkimo pardavimo dokumentą, iš kurio jai pasirodė, kad mašiną įsigijo tiesiai iš Prancūzijos Respublikos piliečio. Jaunuolis, kuris rodė jai automobilį, paaiškino, kad sąskaitoje-faktūroje nurodys 800 Eurų. Prie jos moteris pasirašė kvitą (Serija KPO Nr. 0000326), kur buvo nurodyta 800 Eurų suma. Kvitą pasirašiusi moteris buvo - J. K.. PVM sąskaitoje-faktūroje yra direktoriaus R. K. parašas, bet kaip jis pasirašinėjo dokumentą, ji nematė. Ji grynais pinigais pardavėjui sumokėjo 1 850 Eurų (2 t., b. l. 111-112).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-22 pardavė automobilį Ford Focus, VIN: (duomenys neskelbtini), E. K. (2 t., b. l. 122).

Iš 2022-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000411 nustatyta, kad sąskaita E. K. už įsigyjamą automobilį Ford Focus, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (2 t., b. l. 123).

Iš 2022-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000321 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 500 Eur sumai (2 t., b. l. 124).

Liudytoja apklausta E. K. parodė, kad apie parduodamą automobilį Ford Focus pamatė 2022 m. kovo mėnesį internetiniame tinklapyje Autogidas.lt. Turi kelias nuotraukas iš skelbimo, kuriose matosi automobilis ir jo aprašymas. Prie skelbimo buvo nurodyta automobilio kaina – 5 500 Eur ir telefono numeris, kuriuo paskambinusi bendravo dėl automobilio pirkimo. Susitarė dėl automobilio pirkimo, minėtas vyriškis siūlė jai atvažiuoti apžiūrėti automobilį, tačiau ji pasakė, kad tikrai pirks, todėl, pardavėjui paprašius pravesti avansą, 2022 m. kovo 22 d. pervedė 500 Eur į M. K. banko sąskaitą. 2022 m. kovo 22 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, prie įmonės, šalia kurios buvo aptverta automobilių stovėjimo aikštelė. Į minėtą vietą atvyko du vyriškiai su automobiliu. A. F. Focus jau stovėjo pastatytas šalia pastato, neaptvertoje aikštelėje, kurioje ir susitiko su pardavėju. Vienas iš vyriškių atrakino automobilį, jį aprodė, leido pavažiuoti. Tada tas pats vyriškis pasakė, kad už automobilį reikia sumokėti grynaisiais 5 000 Eur, kadangi 500 Eur jau buvo pervedusi. Kai ji padavė šiam vyriškiui 5000 Eur grynaisiais, šis padavė pasirašyti jau užpildytus dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą. Vėliau pastebėjo, kad juose buvo nurodyta suma – 1 500 Eur (2 t., b. l. 129-130).

Iš 2024-04-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-23 pardavė automobilį Citroen C4, VIN: (duomenys neskelbtini) , R. S. (2 t., b. l. 143).

Iš 2022-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000422 nustatyta, kad sąskaita R. S. už įsigyjamą automobilį Citroen C4, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 000 Eur sumai (2 t., b. l. 144).

Iš 2022-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000331 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 000 Eur sumai (2 t., b. l. 145).

Liudytoja apklausta R. S. parodė, kad 2022 metų kovo mėnesį įsigijo automobilį Citroen C4. Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės, tačiau kurios konkrečiai, negali pasakyti, nes tą dieną apvažiavo daug pardavimo aikštelių. Neatsimena, kokiu būdu susisiekė su automobilio pardavėju, nes jau praėjo daug laiko. Kai nusprendė jį pirkti, su pardavėju nuėjo į ofisą, ten kažkas užpildė automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus (šiuo metu neatsimena, ar tai buvo pardavėjas, ar kažkas iš kitų ten buvusių asmenų) ir davė jai juos pasirašyti. Jei gerai atsimena, tuomet, dar būnant ofise, ji pardavėjui sumokėjo pinigus už šį įsigyjamą automobilį. Tiksliai neatsimena, kiek mokėjo už automobilį, bet tikrai ne mažiau kaip 2 000 Eur, bet ne daugiau kaip 3000 Eur. Pinigus sumokėjo grynaisiais, vienu kartu. Pasirašydama dokumentus, nekreipė dėmesio į tai, kokia automobilio kaina nurodyta dokumentuose (2 t., b. l. 148-149).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-25 pardavė automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), R. B. (2 t., b. l. 156).

Iš 2022-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000437 nustatyta, kad sąskaita R. B. už įsigyjamą automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 7 600 Eur sumai (2 t., b. l. 157).

Iš 2022-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000336 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 7 600 Eur sumai (2 t., b. l. 158).

Liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad prieš du metus automobilį Audi A6 įsigijo radęs per www.autoplius.lt skelbimus. Su pardavėju susiskambino telefonu, kuris buvo nurodytas www.autoplius.lt svetainėje, numerio neturi išsisaugojęs. Su pardavėju tą pačią dieną, kai rado skelbimą, susitarė susitikti degalinėje, (duomenys neskelbtini), kuri yra tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą, jos pavadinimo neprisimena. Pardavėjas atvyko su jo norima pirkti Audi A6. Skelbime už šį automobilį buvo prašoma 11300 Eur. Su automobilio pardavėju dar kokią valandą derėjosi dėl automobilio kainos, pardavėjas nusileido iki 10 700 Eur. Paliko 100 Eurų rankpinigių, nes pardavėjui netiko, kad už automobilį darytų bankinį pavedimą. Susitarė, kad, kai turės visą likusią sumą grynais, susitiks. Po dviejų dienų, 2022-03-25, apie pietus, susitiko toje pačioje degalinėje, (duomenys neskelbtini), pardavėjas atvyko su jo norimu pirkti automobiliu. Jis atsivežė 10 600 Eur grynaisiais, nes 100 Eurų jau buvo sumokėjęs. Iš degalinės nuvyko į firmą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo garažuose, kažkokie sandėliai, pardavėjas nuvedė jį į buhalterijos skyrių, ten buvo kažkoks vyriškis, kuris užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą, o kažkokia moteris užpildė kvitą. Ant šių dokumentų jis pasirašė. Pinigus už automobilį pardavėjui padavė po to, kai susitvarkė dokumentus tuose garažuose, pardavėjui grynaisiais davė 10 600 Eur. Pardavėjas prašė, kad pirkimo pardavimo sutartyje ir kituose dokumentuose įrašytų 7 600 Eurų sumą, dėl kokių priežasčių, neaiškino, tad tokią sumą ir nurodė vyriškis, kuris pildė dokumentus (2 t., b. l. 164).

Iš 2024-04-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-28 pardavė automobilį Toyota Verso, VIN: (duomenys neskelbtini), A. K.. (2 t., b. l. 174).

Iš 2022-03-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000456 nustatyta, kad sąskaita A. K. už įsigyjamą automobilį Toyota Verso, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3000 Eur sumai (2 t., b. l. 175).

Liudytoja apklausta A. K. parodė, kad 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje Klaipėdoje pirko automobilį Toyota Verso. Skelbime pamatė jai patinkantį šį automobilį, paskambino pardavėjui. Telefono numerio išsisaugojusi neturi. Paprašė brolio, gyvenančio Klaipėdos rajone, kad apžiūrėtų šį automobilį, kuris apžiūrėjęs pasakė, kad automobilis yra tinkamas pirkimui, geros būklės. Ji paskambino pardavėjui, pasakė, kad nori pirkti šį automobilį, sutarė kainą bei kada ir kur susitikti. Pardavėjas paprašė, kad SMS žinute jam atsiųstų savo duomenis, reikalingus pirkimo - pardavimo dokumentams užpildyti. Klaipėdoje jie susitiko prie „Lexus“ centro. Pardavėjas davė jai pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000456, joje yra jos parašas. Matė, kad sąskaitoje nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Pardavėjas jos paprašė, kad dalį kainos už automobilį pastaroji pervestų į sąskaitą. Dar sėdint automobilyje pervedė pinigus į kažkokios įmonės sąskaitą. Pervedė 3 000 Eur. Dar grynaisiais pardavėjui sumokėjo ne mažiau kaip 1200 Eur, bet ne daugiau kaip 1 300 Eur, tikslios sumos neprisimena. Tad iš viso šis automobilis jai kainavo ne mažiau kaip 4 200 Eur (2 t., b. l. 178-179).

Iš 2024-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-30 pardavė automobilį Ford Kuga, VIN: (duomenys neskelbtini), I. M. (2 t., b. l. 186).

Iš 2022-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000473 nustatyta, kad sąskaita I. M. už įsigyjamą automobilį Ford Kuga, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 6 000 Eur sumai (2 t., b. l. 187).

Iš 2022-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000362 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 6000 Eur sumai (2 t., b. l. 188).

Liudytoja apklausta I. M. parodė, kad 2022-03-26 nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, į (duomenys neskelbtini) automobilių turgavietę. Ten pastebėjo jai patinkantį automobilį FORD KUGA. Prie jos priėjo pardavėjas. Su juo sutarė dėl pirkimo-pardavimo bei pristatymo kainos, davė jam už automobilį 100 Eur užstatą ir išvažiavo namo. Automobilį pardavėjas turėjo jiems pats pargabenti savaitės bėgyje. Po keturių dienų pardavėjas atgabeno minėtą automobilį į jos namus. Kai automobilis stovėjo jos kieme, asmeniškai pardavėjui į rankas sumokėjo 6000 Eur, kaip ir buvo susitarę. Pinigus mokėjo grynais. Pardavėjas pasirašė su ja sutartį bei davė PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000473 su parašais nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 191).

Iš 2024-01-22 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-02 pardavė automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), A. R. (3 t., b. l. 5).

Iš 2022-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000488 nustatyta, kad sąskaita A. R. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 500 Eur sumai (3 t., b. l. 6).

Iš 2022-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000374 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 4 500 Eur sumai (3 t., b. l. 7).

Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad 2022-04-02 įsigijo automobilį VW Passat, iš įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilį rado atsitiktinai, vaikščiodamas po automobilių pardavimo aikšteles (duomenys neskelbtini). Ant automobilio priekinio lango buvo nurodytas telefono numeris, tad susisiekė tuo numeriu (numerio neturi išsaugojęs). Vėliau pardavėjas jį nuvežė iki pastato, ten buvo garažai, užlipo į antrą aukštą, kur pasirašė sutartį. Sutartį pildė moteris, galimai buhalterė, kuri pasirašė pinigų perdavimo kvite – J. K.. Jis pasirašė pinigų perdavimo kvitą bei pirkimo pardavimo sutartį, ant pirkimo pardavimo sutarties taip pat pasirašė ir automobilio pardavėjas. Sutartį suruošė moteris. Pirkimo pardavimo sutartyje suma buvo nurodyta 4 500 Eurų, jis pardavėjui padavė grynaisiais 8 000 Eur, pinigai buvo perduoti pardavėjui (3 t., b. l. 10).

Iš 2024-04-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Ž. M. 2022-04-05 savo vardu įregistravo automobilį Peugeot 308, VIN: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022-04-04 sąskaita ir mokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 18).

Iš 2022-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000493 nustatyta, kad sąskaita Ž. M. už įsigyjamą automobilį Peugeot 308, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 200 Eur sumai (3 t., b. l. 19).

Iš 2022-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000378 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1200 Eur sumai (3 t., b. l. 20).

Liudytoju apklaustas Ž. M. parodė, kad 2022 metų balandžio mėnesį įsigijo automobilį Peugeot 308. Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, prie „Moki veži“ esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Visas pirkimo procesas vyko per vieną dieną. Neatsimena, kokiu būdu susisiekė su pardavėju, tačiau, kai su pardavėju detaliau jį apžiūrėjo, tuomet pardavėjas paprašė jo duomenų, kad galėtų užpildyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. Pardavėjas išvyko, po neilgo laiko grįžo su dokumentais. Jis juose pasirašė, sumokėjo pardavėjui už automobilį. Už jį mokėjo ne mažiau kaip 2 200 Eur, bet ne daugiau kaip 2 400 Eur, mokėjo grynaisiais, vienu kartu. Jis nematė, kokia automobilio pardavimo kaina yra nurodyta pasirašomuose dokumentuose (3 t., b. l. 23-24).

Iš 2024-01-22 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-04 pardavė automobilį Volkswagen Tiguan, VIN: (duomenys neskelbtini), A. K. (3 t., b. l. 27).

Iš 2022-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000495 nustatyta, kad sąskaita A. K. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Tiguan, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 8200 Eur sumai (3 t., b. l. 28).

Iš 2022-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000379 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 8 200 Eur sumai (3 t., b. l. 29).

Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad automobilį VW Tiguan, įsigijo 2022 m. balandžio 4 d. iš kažkokios (duomenys neskelbtini) esančios bendrovės, tikslaus pavadinimo nežino. Šį automobilį rado (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelėje, šalia autobusų parko, tikslaus adreso nežino. Už automobilio priekinio stiklo buvo paliktas lapelis, kuriame buvo nurodyta automobilio markė ir pardavėjo telefono numeris. Atsiliepęs vyriškis nurodė, kad automobilis tvarkingas, automobilio kaina 10 000 Eur. Pokalbio metu sutarė, kad pardavėjas atvyks į aikštelę ir leis atidžiau apžiūrėti ir išbandyti automobilį. Praėjus kelioms dienoms (tikslaus laiko tarpo neprisimena), jis paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, kad nori pirkti šį automobilį, sutarė, kad susitiks automobilių pardavimo aikštelėje. Nuvykus į aikštelę, pardavėjas paprašė jo duomenų, kurie buvo reikalingi automobilio įsigijimo dokumentų sutvarkymui, ir kažkur nuėjo su šiais duomenimis. Po kelių minučių parnešė jau užpildytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje jis buvo nurodytas, kaip automobilio pirkėjas, sutartį patvirtino savo parašu. Pardavėjui grynaisiais sumokėjo ne mažiau kaip 9 000 Eur, tikslios sumos nepamena. Šiuos pinigus davė pardavėjui toje pačioje aikštelėje, kurioje stovėjo perkamas automobilis. Pradinė automobilio kaina buvo 10 000 Eur, tačiau pardavėjas šią kainą sumažino (3 t., b. l. 32-33).

Iš 2024-01-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-05 pardavė automobilį Peugeot 508, VIN: (duomenys neskelbtini), D. G. (3 t., b. l. 36).

Iš 2022-04-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000497 nustatyta, kad sąskaita D. G. už įsigyjamą automobilį Peugeot 508, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 000 Eur sumai (3 t., b. l. 37).

Iš 2022-04-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000381 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 4000 Eur sumai (3 t., b. l. 38).

Liudytoja apklausta D. G. parodė, kad lygiai prieš du metus pirko automobilį Peugeot 508, iš automobilių pardavimo aikštelės (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) „Maxima“ parduotuvės. Aikštelėje pamatė jai patinkantį šį automobilį, paskambino ant automobilio lango užkištame lapelyje užrašytu telefono numeriu. Kai atvyko automobilio pardavėjas, jis detaliau aprodė automobilį, leido su juo pavažiuoti. Ji iš karto nusprendė pirkti šį automobilį. Pardavėjas pasisiūlė pats atlikti automobiliui techninę apžiūrą, sutarė, kad po keleto dienų ji atvažiuos pasiimti automobilio. Pardavėjui padavė rankpinigius, jei gerai atsimena, tai buvo 500 Eur, juos davė grynais. Po keleto dienų paskambino pardavėjas, pasakė, kad automobilis jau yra paruoštas pardavimui. Kadangi buvo darbo diena, ji negalėjo išeiti iš darbo, paprašė, kad jos vyras nuvažiuotų ir pabaigtų pirkimo procesą. Vyras nuvažiavo ir atsiskaitė už šį automobilį su pardavėju, parvežė automobilio pirkimo pardavimo dokumentus jai pasirašyti, o vėliau juos atgal nuvežė pardavėjui. Kas ir kur pildė šiuos dokumentus, nežino, nematė, juose tik pasirašė pirkėjo vietoje. Pasirašant matė, kad juose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra mažesnė, nei iš tiesų mokėjo, tačiau to nesureikšmino, tiksliau, nekreipė į tai dėmesio. Nors ne pati pardavėjui mokėjo likusią pinigų dalį už šį automobilį, tačiau tiksliai žino ir atsimena, kad šis automobilis jiems kainavo lygiai 5500 Eur. Tai yra, 500 Eur rankpinigiai ir dar 5 000 Eur vyras nuvežė pardavėjui, kai vyko atsiimti automobilio (3 t., b. l. 41-42).

Iš 2024-01-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-09 pardavė automobilį Peugeot 308, VIN: (duomenys neskelbtini), J. G. (3 t., b. l. 49).

Iš 2022-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000514 nustatyta, kad sąskaita J. G. už įsigyjamą automobilį Peugeot 308, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 100 Eur sumai (3 t., b. l. 50).

Liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad 2022 m. kovo mėnesį pradėjo internete žiūrinėti skelbimus apie parduodamus automobilius, nes ketino įsigyti naują automobilį. Naršydamas įvairiose internetinėse svetainėse, rado skelbimą apie parduodamą automobilį Peugeot 308, kur buvo patalpintos automobilio nuotraukos, nurodyta automobilio kaina – 6 600 Eur. Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu (numerio neturi išsaugojęs), bendravo su vyriškiu, susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio 2022-04-09. Sutartu laiku, t. y., 2022-04-09, apie 9-10 val., jis atvyko skelbime nurodytu adresu, ten buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Atvykęs į aikštelę, paskambino pardavėjui, šis pasakė, kad reikia eiti į netoli aikštelės esantį pastatą, pasakė įmonės pavadinimą, kurio dabar nebeatsimena. Rado dviejų aukštų pastatą, ant kurio pirmo aukšto įėjimo durų buvo užklijuotas lipdukas su vyriškio nurodytos įmonės pavadinimu. Užėjęs į pastato vidų, pirmame aukšte, rado du vyriškius. Pasakė, ko atvyko, vienas iš tų vyriškių pradėjo kalbėti. Iš balso suprato, kad tai tas pats vyriškis, su kuriuo kalbėjo telefonu. Apžiūrėjęs automobilį ir nusprendęs jį įsigyti, pasiderėjo dėl kainos, sutarė automobilį pirkti už 6 300 Eur. Sutarus dėl kainos, vyriškis pasakė, kad sutvarkys dokumentus, tai truks apie pusvalandį, pasiūlė jam pasivaikščioti. Grįžus pardavėjas pateikė pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyti įmonės duomenys (įmonės pavadinimas sutapo su ant kabineto durų užrašytu pavadinimu) bei jo duomenys. Pasirašydamas sąskaitą matė, kad joje yra nurodyta kita suma nei buvo sutarę, todėl to vyriškio pasiteiravo, kodėl taip yra, tas vyriškis atsakė, kad dėl to, kad jiems būtų mažiau popierizmo pildymo. Pasirašęs sąskaitą faktūrą, jis pardavėjui padavė visą sutartą pinigų sumą, t. y. 6300 Eur grynaisiais (3 t., b. l. 55-57).

Iš 2024-01-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-11 pardavė automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), Z. J. (3 t., b. l. 63).

Iš 2022-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000521 nustatyta, kad sąskaita Z. J. už įsigyjamą automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 350 Eur sumai (3 t., b. l. 64).

Iš 2022-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000402 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 2 350 Eur sumai (3 t., b. l. 65).

Liudytoja apklausta Z. J. parodė, kad 2022 metų balandžio mėnesio pradžioje pirko automobilį Ford C-Max. Jį pirko Klaipėdos mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, prie „ (duomenys neskelbtini)“. Buvo sekmadienis, kai nuvažiavo į minėtą aikštelę. Pamatė patinkantį automobilį Ford C-Max, šalia jo kaip tik buvo pardavėjas. Ji iš karto nusprendė pirkti, pardavėjui davė 200 Eur avansą, pasakė šiam savo duomenis, reikalingus automobilio pirkimo - pardavimo dokumentams užpildyti. Pardavėjas pasakė, kad dokumentai bus pildomi (duomenys neskelbtini) ir kad iš karto pats jų sutvarkyti negali. Sekančią dieną ji vėl atvyko į minėtą automobilių pardavimo aikštelę, kur jau buvo pardavėjas. Šis davė jai pasirašyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus, ji sumokėjo šiam už automobilį. Mokėjo grynaisiais, pačiam pardavėjui padavė dar 4 400 Eur. Tad šis automobilis iš viso kainavo 4 600 Eur (3 t., b. l. 68-69).

Iš 2024-01-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-11 pardavė automobilį Toyota Corolla, VIN: , (duomenys neskelbtini) E. G. (3 t., b. l. 72).

Iš 2022-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000517 nustatyta, kad sąskaita E. G. už įsigyjamą automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 550 Eur sumai (3 t., b. l. 73).

Iš 2022-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000397 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 550 Eur sumai (3 t., b. l. 74).

Liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad 2022 m. balandžio 11 dieną įsigijo automobilį Toyota Corolla. Norėjo tik Toyota Corolla modelio, tad ieškojo būtent tokio. Jis internete pamatė skelbimą, kad Klaipėdos mieste yra parduodamas toks automobilis. Paskambino pardavėjui, susitarė, kur ir kada susitikti. Pardavėjo telefono numerio neturi išsaugojęs. Automobilis stovėjo Klaipėdos mieste, tiksliau, pardavėjas atvarė automobilį prie vieno iš garažų masyvų, (duomenys neskelbtini). Jam patiko apžiūrėtas automobilis, susitarė, kad automobilį pirks. Sutarė dėl kainos, dėl rankpinigių, paprašė, kad pardavėjas atliktų automobilio techninę apžiūrą. Tai buvo 2022-04-09. Rankpinigių pardavėjui davė 100 Eur grynais. 2022-04-11 pardavėjas jam paskambino, pasakė, kad automobilis jau paruoštas pardavimui. Jis vėl nuvyko į tą pačią vietą, kur ir pirmą kartą susitiko. Pardavėjas atsivežė užpildytus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, duomenis, reikalingus dokumentams pildyti, jis buvo pasakęs pardavėjui 2022-04-09, kai apžiūrėjo automobilį. Už automobilį pardavėjui sumokėjo 2 800 Eur, iš viso, su rankipinigiais, šis automobilis kainavo 2900 Eur. Visus juos davė pardavėjui grynaisiais. Kad 2022-04-11 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RS22 0000517 automobilio pardavimo kaina yra nurodyta mažesnė, nei jis mokėjo, pamatė jau pasirašęs dokumentus. Pardavėjas prieš tai jo neklausė, ar gali nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą, apie tai nieko neužsiminė (3 t., b. l. 77-78).

Iš 2024-01-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-14 pardavė automobilį Renault Espace, VIN: (duomenys neskelbtini), A. Ž. (3 t., b. l. 88).

Iš 2022-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000545 nustatyta, kad sąskaita A. Ž. už įsigyjamą automobilį Renault Espace, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 000 Eur sumai (3 t., b. l. 89).

Liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad automobilį Renault Espace įsigijo (duomenys neskelbtini) mieste apie 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena. Automobilį pirko iš įmonės, pavadinimo tikslaus neatsimena. Automobilio skelbimą pastebėjo internetiniame portale „Autoplius“. Dėl automobilio pirkimo sandorio bendravo telefonu su vyriškiu. Telefono numerio užsirašęs neturi. Perkamą automobilį Renault Espace apžiūrėjo turgaus aikštelėje. Kadangi automobilio prekinė išvaizda ir techninis stovis tiko, sutarė dėl automobilio pirkimo. Automobilio Renault Espace pirkimą įformino įmonės, kuri pardavinėjo automobilį, ofise, koks adresas – neatsimena. Nuvyko į mūrinių garažų masyvo tipo, dviejų aukštų, pastatą. Renault Espace automobilį į įmonės teritoriją nuvairavo asmuo, su kuriuo bendravo automobilių turgaus aikštelėje. Atvykus į įmonės ofisą, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo užpildyta. Jis pasirašė ant pirkimo pardavimo sutarties, ar pasirašė koks nors asmuo iš įmonės, nepamena. Duomenis užpildė moteris. Tikslios kainos, kurią mokėjo už automobilio įsigijimą, neatsimena, tačiau mokėjo ne mažiau, kaip 3400 Eur grynaisiais pinigais, pinigus perdavė vyriškiui, kuris buvo automobilių turgaus aikštelėje, automobilį pardavusios įmonės ofiso patalpose (3 t., b. l. 94-95).

Iš 2024-04-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-14 pardavė automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), K. Š. (3 t., b. l. 103).

Iš 2022-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000558 nustatyta, kad sąskaita K. Š., už įsigyjamą automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 7 800 Eur sumai (3 t., b. l. 104).

Iš 2022-04-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000434 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 7 800 Eur sumai (3 t., b. l. 105).

Liudytoja apklausta K. Š. 2024-01-17 apklausoje parodė, kad 2022 m. pavasarį, balandžio mėnesį, internetinėje svetainėje www.autoplius.lt ar www.autogidas.lt kartu su sutuoktiniu pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį BMW X5. Telefono numerio išsaugojusi neturi. Pokalbio metu sutarė, kad sekančią dieną atvyks į (duomenys neskelbtini) pardavėjo nurodytu adresu ir apžiūrės automobilį. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, privataus namo kieme apžiūrėjo parduodamą automobilį. Konkretaus adreso, kur stovėjo automobilis, nurodyti negali, neturi išsisaugojusi. Apžiūrėjus ir pavažiavus su šiuo automobiliu, nusprendė, kad jį pirks. Pardavėjas už automobilį norėjo 8 300 Eur, tačiau nusiderėjo iki 8 000 Eur. Pardavėjo kieme pardavėjui grynais davė 8 000 Eur. Pardavėjas pasakė, kad turi nuvažiuoti į kažkokios įmonės ofisą, ten supildys dokumentus. Tuomet nuvyko į kažkokį ofisą, buvusį garažų masyve, tikslaus adreso nežino. Užlipę metaliniais laiptais į antrą aukštą, pateko į ofisą, kur sėdėjo moteris (ofiso darbuotoja) su akiniais ir kiti klientai. Moteriai, buvusiai ofise, pasakė savo vardą, pavardę, adresą. Ši savo kompiuteriu užpildė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė jos, kaip pirkėjos, duomenis prie pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. PVM sąskaitoje kainą nurodė 7 800 Eur. Asmuo, pardavęs automobilį, garsiai pasakė, kad 200 Eur „palikim uždirbti buhalterei“. Šis ofise sėdėjusiai moteriai padavė 200 Eur už dokumentų sutvarkymą, o likusius 7 800 Eur pasiliko sau. Kiek ji suprato, pardavėjas šioje įmonėje nedirba, ten nuvyko tik suforminti dokumentų (3 t., b. l. 108-109).

Iš 2022-04-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000560 nustatyta, kad sąskaita R. M. už įsigyjamą automobilį Audi A4, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 800 Eur sumai (3 t., b. l. 118).

Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad automobilį AUDI A4, įsigijo 2022-04-15 iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šį automobilį sužinojo, važinėdamasis po automobilių pardavimo aikšteles (duomenys neskelbtini). 2022-04-14 vienoje iš jų, prie prekybos centro "Moki-veži", (duomenys neskelbtini), pamatė šį automobilį, jis buvo ant autovežio. Už autovežio stiklo buvo paliktas lapelis su automobilių pardavėjo numeriais. Paskambino nurodytu numeriu (numerio, į kurį skambino, išsaugojęs neturi). Pardavėjas nurodė, kad automobilio kaina - 5500 Eur. Sutarė, kad atsiliepęs vyriškis už kelių minučių atvyks į aikštelę. Jis dar kartą apžiūrėjęs Audi A4, pasakė, kad perka šį automobilį, paklausė, kokia galutinė automobilio kaina. Pardavėjas nenoriai sumažino automobilio kainą iš 5500 Eur iki 5400 Eur. Pasakė, kad 3800 Eur turės sumokėti pavedimu, o likusią sumą – 1 600 Eur paduoti jam grynaisiais. Kadangi perkamas automobilis Audi A4 buvo ant autovežio, su atvykusiu vyriškiu sutarė, kad pardavėjui paliks 400 Eur rankpinigių, kuomet bus nukraunamas autovežis, pardavėjas paskambins, jis atvyks pirkti automobilio. Sekančią dieną, t. y. 2022-04-22 paskambino pardavėjas ir pasakė, kad yra nukraunamas autovežis. Jis nuvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso aikštelės. Nukrovus automobilį, kartu su automobilio pardavėju nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tikslaus adreso nežino, kur pastato antrame aukšte, prie stalo, sėdėjo moteris, kuri kompiuteriu užpildė automobilio pardavimo dokumentus. Jis šiai pasakė savo, kaip pirkėjo, vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, išrašytą ir jam pateiktą sąskaitą jis patvirtino savo parašu. Būdamas ofise į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią Šiaulių banko sąskaitą jis padarė pavedimą 3 800 Eur sumai, t. y. tiek, kiek buvo užrašyta PVM sąskaitoje-faktūroje. Tame pačiame ofise automobilio pardavėjui grynais dar sumokėjo 1 200 Eur sumą. Iš viso už automobilį sumokėjo 5 400 Eur: 3 800 Eur bankiniu pavedimu ir 1 600 Eur grynaisiais (3 t., b. l. 122-123).

Iš 2024-01-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-19 pardavė automobilį Lexus RX450H, VIN: (duomenys neskelbtini), J. K. (3 t., b. l. 129).

Iš 2022-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000576 nustatyta, kad sąskaita J. K. už įsigyjamą automobilį Lexus RX450H, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 7 500 Eur sumai (3 t., b. l. 130).

Liudytoja apklausta J. K. parodė, kad maždaug dviejų metų bėgyje įsigijo automobilį Lexus. Dėl minėto automobilio pirkimo vyko į (duomenys neskelbtini), į automobilių turgavietę, galimai kažkur prie (duomenys neskelbtini). Automobilio įsigijimo reikalus tvarkė jos vyras, ji tik vyko į vietą pasižiūrėti, ar automobilis jai patinka. Vyras apie minėtą automobilį skelbimą rado kažkur internete, tačiau kokiam puslapyje nepasakys, nes nežino. Kai nusprendė, kad automobilis jai tinka, kažkur pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, neprisimena, kur tiksliai. Atsimena, kad už automobilį tam pačiam vyriškiui, su kuriuo pasirašė sutartį, sumokėjo grynaisiais, kaina buvo ne mažiau 11 000 Eur, galimai ir šiek tiek daugiau, tiksliai neatsimena, gali būti 11 500 Eur, visa suma buvo paduota grynaisiais (3 t., b. l. 135).

Iš 2024-01-11 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-22 pardavė automobilį Peugeot 5008, VIN: (duomenys neskelbtini), V. B. (3 t., b. l. 142).

Iš 2022-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000611 nustatyta, kad sąskaita V. B. už įsigyjamą automobilį Peugeot, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 000 Eur sumai (3 t., b. l. 143).

Liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad 2022-04-22 automobilį Peugeot pirko iš nepažįstamo asmens, (duomenys neskelbtini) mieste esančiame automobilių turguje. Vietos tikslaus adreso pasakyti negali, nes neatsimena. Apie minėto automobilio pardavimą sužinojo internetiniame skelbimų tinklalapyje www.autoplius.lt. Nurodyta automobilio kaina skelbime, jeigu gerai atsimena, buvo 4 600 Eur. Susiskambinus susitarė dėl automobilio apžiūros vietoje, todėl nuvykus bendravo su pardavėju tiesiogiai. Į minėtą vietą dėl automobilio pirkimo buvo nuvykęs du kartus. Abu kartus bendravo su tuo pačiu vyru. Pirmuoju kartu nuvyko apžiūrėti automobilio ir paliko 100 Eurų avansą grynaisiais. Automobilį Peugeot nusipirko atvykęs antrąjį kartą, t. y. 2022-04-22, (duomenys neskelbtini) automobilių turguje. Jam atvykus, automobilio pirkimo- pardavimo sutartis ir sąskaita-faktūra jau buvo paruošta. Kas tiksliai pildė dokumentus, pasakyti negali, nes nematė. Ant minėtų dokumentų jis pasirašė. Pateiktuose dokumentuose jau buvo parašai iš automobilio pardavėjo pusės. Automobilio pardavėjui jis sumokėjo 4 500 Eur grynaisiais. Už automobilį sumokėjo visą sumą iš karto, avansinio mokesčio nebuvo (3 t., b. l. 148-149).

Iš 2024-01-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-26 pardavė automobilį Renault Megane Scenic, VIN: , (duomenys neskelbtini) R. Z. (3 t., b. l. 154).

Iš 2022-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000629 nustatyta, kad sąskaita R. Z. už įsigyjamą automobilį Renault Megane Scenic, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (3 t., b. l. 155).

Liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad 2022 metais, pavasarį, balandžio mėnesį, tikslesnio laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) mieste, vienoje iš aikštelių, esančioje prie turgaus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslesnio adreso nežino, rado jam tinkantį automobilį Renault Meganc Scenic. Ant minėto automobilio, už priekinio stiklo, buvo uždėtas lapelis su telefono kontaktiniais duomenis (kurių dabar nepamena ir negali nurodyti), kuriuo jis paskambino, susitarė dėl automobilio apžiūrėjimo. Maždaug po pusvalandžio į aikštelę atvyko vyriškis ir moteris. Šiuos asmenis jis matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių nežino. Prieš apžiūrint automobilį, jie pasakė, kad automobilio kaina 3600 Eur. Automobilio pirkimo pardavimo dokumentus vyko pildyti į įmonės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (pasitikslino per Google Maps). Automobilio pardavimo dokumentus supildė viena įmonės darbuotojų, kurios nepažįsta. Moteris, kuri buvo atvykusi į aikštelę kartu su vyriškiu, nurodė, kad į dokumentus bus įrašyta mažesnė suma, tiksliai neprisimena ar 1200 ar 1500 Eurų. Jis tą sumą, kuri buvo nurodyta ant pardavimo dokumentų, pervedė iš savo banko sąskaitos, esančios SEB banke, į įmonės banko sąskaitą (konkrečių duomenų nepamena), o likusią sumą sumokėjo grynaisiais ir padavė tai moteriai, kuri buvo atvykusi į aikštelę. Apie grynųjų pinigų sumokėjimą negavo jokio patvirtinančio dokumento. Iš viso už automobilį sumokėjo 3 600 Eur (3 t., b. l. 157-158).

Iš 2024-01-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-29 pardavė automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini), V. B. (3 t., b. l. 159).

Iš 2022-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000649 nustatyta, kad sąskaita V. B. už įsigyjamą automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (3 t., b. l. 160).

Iš 2022-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000509 nustatyta, kad kasos pajamų orderis buvo išrašytas 1 500 Eur sumai (3 t., b. l. 161).

Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad 2022-04-29 nusipirko automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko iš (duomenys neskelbtini) miesto, pagal skelbimą internete. Rado internetinėje svetainėje www.autgidas.lt arba www.autoplius.lt, šiuo metu neatsimena kuriame. Pasiskambino pardavėjui, sutarė, kad pastarasis atvarys šį automobilį prie „Maximos“ parduotuvės, esančios netoli Regitros. Pardavėjo telefono numerio nebeturi. Jie susitiko 2022-04-28, pardavėjas aprodė automobilį, leido ir pavažiuoti. Jai patiko šis automobilis, todėl pardavėjui grynaisiais sumokėjo pinigus už šį automobilį ir iš karto su juo išvažiavo į namus. Pardavėjas pasakė, kad automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus sutvarkyti reikia sekančią dieną. 2022-04-29 ji atvyko prie tos pačios „Maximos“ parduotuvės, kur pardavėjas ją paėmė ir nuvežė į kažkokiuose garažuose esantį ofisą, jis buvo antrame aukšte, adreso neprisimena, kur jau buvo suruošti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentai. Matyt, duomenis jiems užpildyti, ji vakarykščiai buvo davusi pardavėjui. Ten ji pasirašė 2022-04-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RS22 0000649 ir tos pačios dienos kasos pajamų orderyje Nr. 0000509 ir išvažiavo. Kiek tiksliai mokėjo už šį automobilį, neatsimena, bet tikrai ne mažiau kaip 1 800 Eur, bet ne daugiau kaip 2 000 Eur. Pasirašydama minėtuose dokumentuose, nematė, kokia suma ten nurodyta (3 t., b. l. 165-166).

Iš 2024-01-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-30 pardavė automobilį Mercedes Benz B Sports, VIN: (duomenys neskelbtini), I. G. (3 t., b. l. 172).

Iš 2022-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000662 nustatyta, kad sąskaita I. G. už įsigyjamą automobilį Mercedes Benz B Sports, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2000 Eur sumai (3 t., b. l. 173).

Liudytoja apklausta I. G. parodė, kad automobilį Mercedes Benz B klasės, įsigijo 2022-04-30 (duomenys neskelbtini) mieste iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną, ketindama pirkti sau automobilį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, apvažiavo daug automobilių pardavimo aikštelių, vienoje iš jų rado jai tinkantį variantą, minėtą automobilį Mercedes Benz B klasės. Prie automobilio buvo pardavėjas, kuriam ji pasakė, kad nori apžiūrėti šį automobilį, šis atrakino automobilį, leido jį apžiūrėti. Apžiūrėjus nusiderėjo pinigų sumą vienu šimtu ar dviem šimtais Eurų, bet nusiderėta pinigų suma nebuvo didesnė nei du šimtai Eurų. Negali tiksliai pasakyti, kokia buvo tiksli pinigų suma, už kurią pirko šį automobilį, bet kiek prisimena, tai buvo apie 4000 Eur jau nusiderėjus. Važiuodama pirkti automobilio, su savimi grynaisiais pinigais turėjo 2 000 – 2 500 Eur sumą, ketino pirkti automobilį už maždaug tokią pinigų sumą, tačiau automobilis Mercedes Benz B klasės buvo brangesnis, t. y. apie 4000 (keturi tūkstančiai) Eurų. Dėl to ji pati paklausė, ar yra galimybė dalį pinigų už automobilį sumokėti grynaisiais pinigais, o kitą dalį – bankiniu pavedimu. Vyriškis, kuris ir aprodė automobilį, sutiko. Grynaisiais pinigais ji minėtam vyriškiui padavė į rankas apie 2 000 – 2 500 Eurų, kaip dalį sumos už perkamą automobilį. Vyriškis paprašė jos nurodyti savo asmens duomenis, kurių reikėjo PVM sąskaitos faktūros užpildymui. Maždaug pusvalandžiui šis buvo išvažiavęs iš minėtos automobilių aikštelės, grįžo į aikštelę jau turėdamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000662. Jokio atskiro pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento dėl jos sumokėtų grynųjų 2000 Eurų nebuvo. Matė, kad šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašė minėtas vyriškis, kuris aprodė automobilį ir atvežė šią PVM sąskaitą faktūrą, prie tos vietos, kur buvo įrašyta direktoriaus R. K. vardas ir pavardė. Ji neklausė, ar jis yra įmonės direktorius R. K.. Būdama automobilių aikštelėje, ji atliko bankinį pavedimą, sumokėdama likutį už prekę (automobilį) 2000 Eur iš savo banko sąskaitos „Luminor“ banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Padariusi bankinį pavedimą, parodė savo telefone minėtam asmeniui, kad iš tikrųjų padarė bankinį pavedimą. Už šį automobilį iš viso sumokėjo ne mažiau kaip 4 000 Eur, bet ne daugiau kaip 4 500 Eur (3 t., b. l. 185-187).

Iš 2022-05-01 „Luminor“ išrašo, kurį pateikė I. G., nustatyta, kad pastaroji į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 2 000 Eur (3 t., b. l. 190).

Iš 2024-04-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-05-09 pardavė automobilį Mazda CX-5, VIN: (duomenys neskelbtini), G. R. (4 t., b. l. 4).

Iš 2022-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000734 nustatyta, kad sąskaita G. R. už įsigyjamą automobilį Mazda CX-5, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 5 100,01 Eur sumai (4 t., b. l. 45).

Liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesio pradžioje nusprendė įsigyti automobilį, planavo pirkti būtent Mazda CX-5 modelio. 2022 m. gegužės 7 dieną, šeštadienį, nuvyko į (duomenys neskelbtini) automobilių aikšteles, norėdamas surasti tinkamą automobilį. Rado jam patinkantį automobilį, už automobilio stiklo buvo uždėta kortelė su telefono numeriu. Pasiskambinus telefonu, susisiekė su vyriškiu, susitarė, kad šis atvyks ir leis apžiūrėti automobilį. Atvykus vyriškiui, suprato, kad šis asmuo yra darbuotojas, nes jis pasakė, kad viršininko nėra ir negalės sutvarkyti dokumentų, nes savaitgalis. Apžiūrėjus automobilį Mazda CX-5, nusprendė jį įsigyti. Automobilio kaina buvo sutarta 10600 Eur. Vyriškis iš karto paaiškino, kad, kai pildys automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus, rodys dokumentuose mažesnę sumą, nes visi taip daro. Asmeniui, kuris aprodė automobilį, jis grynaisiais įdavė avansą, tikslios sumos neprisimena, bet galėjo būti 200 Eur arba 500 Eur. Avansą perdavė toje pačioje aikštelėje, esančioje sargo budėjimo patalpoje. Sutarė su vyriškiu, kad atvyks pirmadienį, 2022-05-09, sutvarkys dokumentus ir pasiims automobilį. Nuvykus 2022-05-09 po pietų į tą pačią aikštelę, jo nupirktame automobilyje pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą. Tada 5 100 Eurų pervedė iš savo banko sąskaitos į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą, kokia ji buvo neprisimena, o likusius pinigus įdavė grynaisiais 5000 Eur, plius jau buvo įdavęs avansą. Jis pats buvo pasiruošęs dokumentus, buvo nurodyta pilna automobilio kaina, nes norėjo apsisaugoti, jeigu automobilis sugestų, tačiau asmuo nesirašė jo sutarties, paminėdamas, kad jų firma nėra aferistai ir patikino, kad automobilį galima vežti į automobilių servisą, o jei bus kokie gedimai, galės grąžinti visus pinigus (4 t., b. l. 10-11).

Iš 2024-04-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-14 pardavė automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), M. A. (4 t., b. l. 18).

Iš 2022-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0000941 nustatyta, kad sąskaita M. A. už įsigyjamą automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 500 Eur sumai (4 t., b. l. 19).

Liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad 2022 vasarą, birželio-liepos mėnesį, tikslios datos neatsimena, įsigijo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) Jį pirko (duomenys neskelbtini)mieste, iš ten esančios automobilių aikštelės. Kurioje vietoje aikštelė buvo, negali pasakyti, nes neatsimena. Kažkurią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) vaikščioti po automobilių pardavimo aikšteles. Kai pamatė šį automobilį, jam patiko, apžiūrėjo ir išvažiavo. Sekančią dieną vėl atvyko į tą pačią automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjas buvo aikštelėje, todėl jis detaliau aprodė šį automobilį, leido juo pavažiuoti. Kai nusprendė šį automobilį pirkti, pardavėjas nusivedė jį į aikštelėje buvusį ofisą, kur pardavėjas kompiuteriu užpildė automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, davė juose pasirašyti. Tame ofise jis sumokėjo pardavėjui už įsigyjamą automobilį, dalį mokėjo grynaisiais, dalį sumokėjo pavedimu. Kiek tiksliai pervedė ir kiek sumokėjo grynais, jau neatsimena, tačiau žino, kad bendroje sumoje už šį automobilį jis sumokėjo 6 300 Eur. Jei gerai atsimena, bankiniu pavedimu pinigus pervedė į kažkokios įmonės sąskaitą. Pasirašydamas automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus matė, kad juose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra daug mažesnė, nei iš teisų sumokėjo, tačiau jam reikėjo automobilio ir jis nesigilino, kodėl pardavėjas nurodė mažiau (4 t., b. l. 24-25).

Iš 2024-04-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-20 pardavė automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), A. Z. (4 t., b. l. 31).

Iš 2022-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001098 nustatyta, kad sąskaita A. Z. už įsigyjamą automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 500 Eur sumai (4 t., b. l. 32).

Iš 2022-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000882 nustatyta, kad kasos pajamų orderis A. Z. buvo išrašytas 2 500 Eur sumai (4 t., b. l. 33).

Liudytoja apklausta A. Z. parodė, kad 2022-07-20 internete, skelbimų portale „Autogidas“ ar „Autoplius“, tiksliai neatsimena kuriame, rado skelbimą apie parduodamą automobilį Toyota Auris. Skelbime buvo nurodyta kaina 4 500 Eur. Su automobilio pardavėju sutarė susitikti auto servise „ (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) . Pardavėjas atvyko su dabartiniu jos automobiliu. Serviso darbuotojai apžiūrėjo automobilį bei serviso vadovė informavo ją apie automobilio būklę. Jis buvo techniškai tvarkingas, todėl nutarė automobilį pirkti. Automobilio pardavėjas nenorėjo derėtis ir nuleisti kainos, todėl paskambino kitam vyriškiui, kuris priėmė sprendimą nuleisti apie 50 Eurų. Automobilio pardavėjas pasiūlė atlikti automobilio techninę apžiūrą bei kai ją atliks - pranešti. Šis paskambino, pasakė, jog atliko automobilio techninę apžiūrą, paminėjo, jog pinigus už automobilį pageidauja gauti grynaisiais į rankas. Tą pačią dieną, t. y. 2022-07-20, apie 19.00 val., susitiko degalinėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dokumentus, kiek ji prisimena, užpildė tame pačiame automobilyje. Pinigus jam padavė tiesiai į rankas, ne mažiau kaip 4 450 Eur. Pardavėjas juos perskaičiavo ir jai padavė kvitą Nr. 0000882, kuriame buvo nurodyta 2500 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001098, kurioje taip pat buvo nurodyta 2 500 Eur. Prisimena, kad pardavėjas pasakė, jog dokumentuose yra mažesnė nurodyta suma, kadangi jiems taip naudinga dėl mokesčių, o pirkėjai tai nieko nereikš. Nurodyti mažesnę sumą buvo suinteresuotas automobilio pardavėjas. Šis jau viską buvo pasiruošęs, blankai buvo paruošti jau su antspaudu ir parašais, ji padėjo savo parašą ant kasos pajamų orderio kvito (4 t., b. l. 36).

Iš 2024-04-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-25 pardavė automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), V. K. (4 t., b. l. 44).

Iš 2022-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001111 nustatyta, kad sąskaita V. K. už įsigyjamą automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (4 t., b. l. 45).

Iš 2022-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000895 nustatyta, kad kasos pajamų orderis V. K. buvo išrašytas 3 500 Eur sumai (4 t., b. l. 46).

Liudytoja apklausta V. K. parodė, kad 2022 metų liepos mėnesio pabaigoje nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur automobilių aikštelėje pamatė Audi A3, ant automobilio buvo nurodyta kaina 3999 Eurai, prie kainos buvo nurodytas telefono numeris. Paskambino nurodytu telefono numeriu. Kiek atsimena, tą dieną, kai rado automobilį, paliko 300 Eur užstatą, o patį automobilį iš aikštelės pasiėmė po savaitgalio. Pardavėjas teigė, kad atstovauja įmonei, tačiau kokiai, neprisiminė. Minėtas vyriškis ant jokių dokumentų nesirašė. Vyriškis pasiūlė atsiskaityti grynais pinigais. Už automobilį tam pačiam vyriškiui ji sumokėjo likusią dalį – 3 600 Eur sumą, ją atidavė visą į rankas. Jai buvo įteikti tik automobilio dokumentai, taip pat įteikė automobilio raktelius. Be automobilio dokumentų jokie kiti dokumentai nebuvo įteikti, neturi nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei PVM sąskaitos-faktūros, nei pinigų mokėjimą patvirtinančių dokumentų (4 t., b. l. 51-52).

Iš 2024-04-18 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-25 pardavė automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini), S. U. (4 t., b. l. 55).

Iš 2022-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001113 nustatyta, kad sąskaita S. U. už įsigyjamą automobilį Toyota Corolla, VIN: (duomenys neskelbtini) , buvo išrašyta 1 300 Eur sumai (4 t., b. l. 56).

Iš 2022-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00000897 nustatyta, kad kasos pajamų orderis S. U. buvo išrašytas 1 300 Eur sumai (4 t., b. l. 57).

Liudytoju apklaustas S. U. parodė, kad 2022 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, įsigijo automobilį Toyota Corolla. Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš automobilių pardavimo aikštelės, tačiau jos adreso pasakyti negali, nes nežino. Apžiūrėjus minėtą automobilį, paskambino automobilio pardavėjui, kurio telefono numeris buvo užrašytas ant lapelio ir užkištas už automobilio stiklo. Kai atvyko pardavėjas, detaliau aprodė automobilį, leido pavažiuoti su šiuo automobiliu. Kai nusprendė pirkti automobilį, pardavėjas paprašė jo duomenų, reikalingų automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų užpildymui. Kai apžiūrėjo automobilį, buvo savaitgalis ir, jei neklysta, pardavėjas pasakė, kad tik pirmadienį galės užpildyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. Pirmadienį atvyko į tą pačią automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini) , kur jo jau laukė pardavėjas, su jau užpildytais automobilio pirkimo - pardavimo dokumentais. Neatsimena, kokia automobilio pardavimo kaina buvo įrašyta. Neatsimena, kiek tiksliai mokėjo už šį automobilį, bet mokėjo ne mažiau 1800 Eur, bet ne daugiau kaip 2 300 Eur. Už automobilį mokėjo grynaisiais, vienu kartu. Atsimena, kad pardavėjas sakė, jog automobilio pardavimo dokumentuose bus nurodyta mažesnė automobilio įsigijimo kaina. Jis tam neprieštaravo, nes nematė tame nieko blogo (4 t., b. l. 60-61).

Iš 2024-04-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-16 pardavė automobilį Seat Ibiza, VIN: (duomenys neskelbtini), K. S. (4 t., b. l. 67).

Iš 2022-08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001234 nustatyta, kad sąskaita K. S. už įsigyjamą automobilį Seat Ibiza, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 200 Eur sumai (4 t., b. l. 68).

Iš 2022-08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001001 nustatyta, kad kasos pajamų orderis K. S. buvo išrašytas 1 200 Eur sumai (4 t., b. l. 69).

Liudytoja apklausta K. S. parodė, kad transporto skelbimų portale „Autogidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Seat Ibiza“. Su automobilio pardavėju buvo susisiekta skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio išsisaugojusi neturi. 2022 metais, maždaug rugpjūčio mėnesio viduryje, savaitgalį susitarę su pardavėju, kartu su tėčiu nuvyko apžiūrėti dominančio automobilio, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste nuosavo namo kieme, kurio adreso nežino. Kadangi automobilis tiko, todėl moteriai, aprodžiusiai automobilį, ji sumokėjo pinigus ir su automobiliu grįžo namo. Neprisimena, ar pirkimo vietoje pildė kokius nors dokumentus. Automobilio pardavėjas telefonu nurodė, kad automobilio dokumentų neranda, todėl dėl sandorio įforminimo susisieks darbo dieną. Negali nurodyti, kas užpildė automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus. Apklausos metu ant jai parodytų dokumentų, t. y. Kasos pajamų orderio ir PVM sąskaitos faktūros, vietoj jos pasirašė jos mama, nes ji pati neturėjo galimybės, kadangi buvo darbe Klaipėdoje. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 3800 Eur. Telefoninio pokalbio metu kainą nusiderėjo iki 3 500 Eur. Už automobilį sumokėjo visą sumą grynaisiais, t. y. 3 500 Eur padavė automobilį parodžiusiai moteriai, kieme, kur apžiūrėjo automobilį. Kai gavo sandorio dokumentus, tik tada pamatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje ir kvite buvo parašyta, kad už automobilį sumokėta 1 200 Eur. Iš to galima spręsti, kad pardavėjas buvo suinteresuotas nurodyti mažesnę pinigų sumą (4 t., b. l. 73-74).

Iš 2024-04-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-22 pardavė automobilį Audi A4 Avant, VIN: (duomenys neskelbtini), D. Š. (4 t., b. l. 79).

Iš 2022-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001279 nustatyta, kad sąskaita D. S. už įsigyjamą automobilį Audi A4 Avant, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (4 t., b. l. 80).

Liudytoju apklaustas D. Š. 2024-05-07 apklausoje parodė, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesį įsigijo automobilį Audi A4 Avant, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės, tačiau kurios tiksliai, negali pasakyti, nes neatsimena. Kaip susisiekė su pardavėju, neatsimena, nes praėjo daug laiko, apskritai, neatsimena visų smulkmenų. Gali pasakyti tik tiek, kad už šį automobilį mokėjo ne mažiau kaip 10 500 Eur, bet ne daugiau kaip 12 000 Eur, kiek tiksliai, neatsimena. Kur buvo užpildyti dokumentai, taip pat neatsimena. Pardavėjas neužsiminė apie tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodys mažesnę automobilio pardavimo kainą. Dalį automobilio kainos pardavėjui pervedė pastarojo tėvas iš banko sąskaitos (kokia tiksliai suma, negali pasakyti, nes neatsimena), o likusią dalį jis padavė pardavėjui grynaisiais, tačiau taip pat negali pasakyti, kokia konkrečiai suma tai buvo. Apklausos metu buvo parodyta 2022-08-22 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta automobilio pardavimo kaina yra 3 500 Eur. Tai yra ne tiesa, nes iš viso už šį automobilį pardavėjui sumokėjo (bankiniu pavedimu ir grynaisiais), ne mažiau kaip 10 500 Eur (4 t., b. l. 83-84).

Iš 2024-04-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-22 pardavė automobilį Peugeot 208, VIN: (duomenys neskelbtini), M. Š. (4 t., b. l. 91).

Iš 2022-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001266 nustatyta, kad sąskaita M. Š. už įsigyjamą automobilį Peugeot 208, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 000 Eur sumai (4 t., b. l. 92).

Liudytoja apklausta M. Š. parodė, kadangi automobilį Peugeot 208 pirko 2022 m. rugpjūčio mėn, todėl ne viską jau gerai prisimena. (duomenys neskelbtini), lygtai (duomenys neskelbtini) gatvės gale, vienoje iš automobilių aikštelių rado Peugeot 208. Už priekinio stiklo buvo užkištas kontaktinis telefono numeris. Automobilio kainos nebuvo nurodyta. Telefonu buvo pasiteirauta pardavėjo, kiek kainuoja automobilis, kiek atsimena, buvo nurodyta kad 5100 ar 5200 Eur. Pardavėjas atvyko labai greitai, atrakino automobilį, jį užkūrė, leido su juo pavažiuoti. Su pardavėju sutarė, kad automobilį parduos už 5000 Eur. Ta diena buvo lygtais šeštadienis, pardavėjas nurodė, kad šiandien jau nebespės sutvarkyti automobilio pardavimo dokumentų. Todėl ji dar kartą važiavo į Tauragę jau pirmadienį, tai dar kartą, vėliau su pardavėju kartu, jam iš paskos, važiavo savo automobiliu, į kažkokį ofisą, adreso ir gatvės neprisimena, bet tai buvo didelis pastatas, pramoniniame rajone. Kiek atsimena, tas pats vyriškis – pardavėjas užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis ir pats pasirašė kaip pardavėjas. Pardavėjas norėjo, kad ant pirkimo-pardavimo sutarties būtų nurodyta gerokai mažesnė suma, lygtais norėjo, kad būtų nurodyta 3500 suma. Bet ji norėjo, kad būtų nurodyta kuo didesnė (arčiau realios kainos), tai sutarė, kad sutartyje bus nurodyta kaina 4 000 Eur ir dar 1 000 Eur mokės šiam grynaisiais pinigais. Sutvarkę visus reikalingus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, išėjo į lauką ir tame pačiame kieme iš savo AB Swedbanko sąskaitos ji padarė 4 000 Eur pavedimą ir dar 1 000 Eur padavė grynaisiais. Apie pinigų pervedimą ir pinigų perdavimą grynaisiais, jai joks dokumentas nebuvo išduotas (4 t., b. l. 97-98).

Iš 2024-04-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-08-29 pardavė automobilį Alfa Romeo Mito, VIN: (duomenys neskelbtini), S. G. (4 t., b. l. 106).

Iš 2022-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001312 nustatyta, kad sąskaita S. G. už įsigyjamą automobilį Alfa Romeo Mito, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 000 Eur sumai (4 t., b. l. 107).

Iš 2022-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001064 nustatyta, kad kasos pajamų orderis S. G. buvo išrašytas 1 000 Eur sumai (4 t., b. l. 108).

Liudytoja apklausta S. G. parodė, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje įsigijo automobilį Alfa Romeo. Jį pirko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turguje esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Vieną vakarą ji toje aikštelėje jį apžiūrėjo. Kaip tik jo pardavėjas buvo šalia, tad aprodė automobilį. Tą patį vakarą pasakė pardavėjui, kad norės jį įsigyti ir kad rytoj atvyks jo nusipirkti. Sekančią dieną ji nuvyko vėl į aikštelę, pardavėjas ją nusivedė į tokį namelį, kuris buvo lyg jų ofisas. Ten pardavėjas kompiuteriu užpildė automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus ir davė jai juose pasirašyti. Toje pačioje vietoje ji pardavėjui sumokėjo už automobilį visą sumą grynaisiais. Neatsimena tikslios sumos, kiek mokėjo už automobilį, bet tai buvo ne mažiau kaip 3 600 Eur, bet ne daugiau 4 000 Eur. Prieš pildant automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus pardavėjas paklausė, ar gali juose nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą, ji sutiko, kadangi nesuprato, kad čia kažkas negerai (4 t., b. l. 113).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-02 pardavė automobilį Opel Mokka, VIN: (duomenys neskelbtini), G. V. (4 t., b. l. 116).

Iš 2022-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001345 nustatyta, kad sąskaita G. V. už įsigyjamą automobilį Opel Mokka, VIN: (duomenys neskelbtini) , buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (4 t., b. l. 117).

Iš 2022-09-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001084 nustatyta, kad kasos pajamų orderis G. V. buvo išrašytas 1 500 Eur sumai (4 t., b. l. 118).

Liudytoja apklausta G. V. parodė, kad 2022 metų vasaros pabaigoje, galbūt rugsėjo mėnesį, nusipirko automobilį Opel Mokka. Apie jo pardavimą sužinojo iš skelbimo, kurį pamatė internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Paskambinus pardavėjui, susitarė susitikimo laiką ir vietą – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie autoplovyklos. Kai pastaroji atvyko į sutartą vietą, jau laukė skelbime matytas automobilis, prie jo buvo du labai jauni vaikinai. Apžiūrėjus automobilį, pardavėjams pasakė, kad pirks jį. Prisimena, kad nuo prašomos kainos pardavėjas nuleido kainą dviem šimtais Eurų. Tuomet pardavėjai paprašė jos duomenų, reikalingų automobilio pirkimo - pardavimo dokumentams užpildyti. Pasakė, kad už poros valandų dokumentai bus paruošti. Ji išvyko į savo namus pasiimti grynųjų pinigų, kad galėtų sumokėti už perkamą automobilį. Kai grįžo atgal, prie automobilio jau laukė tie patys du vaikinukai su jau paruoštais, kompiuteriu spausdintais, automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais. Ji juose pasirašė pirkėjo vietose. Tuomet pardavėjams sumokėjo visą sumą už perkamą automobilį grynais. Tiksliai neatsimena, kiek mokėjo už šį automobilį, bet žino, kad kaina buvo ne mažiau kaip 7 600 Eur, bet ne daugiau kaip 7 800 Eur (4 t., b. l. 121).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-10 pardavė automobilį Opel Meriva, VIN: (duomenys neskelbtini), T. J. (4 t., b. l. 128).

Iš 2022-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001396 nustatyta, kad sąskaita T. J. už įsigyjamą automobilį Opel Meriva, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 500 Eur sumai (4 t., b. l. 129).

Iš 2022-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001136 nustatyta, kad kasos pajamų orderis T. J. buvo išrašytas 1 500 Eur sumai (4 t., b. l. 130).

Liudytoju apklaustas T. J. parodė, kad 2022 m. rudenį, tikslios datos ir laiko neatsimena, nuvyko į (duomenys neskelbtini), norėdamas įsigyti automobilį. Vienoje iš aikštelių pastebėjo parduodamą automobilį OPEL MERIVA. Ši aikštelė randasi iškart įvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, šalia degalinės, kurios pavadinimo nežino. Automobilyje už priekinio stiklo viduje, ant prietaisų skydelio viršaus, buvo uždėtas baltas lapas su nurodytu pardavėjo telefono numeriu ir automobilio kaina. Automobilio kaina buvo nurodyta 4 000 Eur. Atvykęs pardavėjas leido apžiūrėti parduodamą automobilį išsamiau bei leido jį išmėginti. Jis nutarė jį pirkti. Su pardavėju susitarė vykti pildyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų. Nuvyko į kažkokius garažus (duomenys neskelbtini), kurių adreso nežino, kur buvo administracinės patalpos. Norint į jas patekti, reikėjo užlipti laiptais į antrą aukštą. Patekus į šias patalpas, viduje sėdėjo apie 40-45 metų moteris. Būtent ši moteris užpildė visus su automobilio OPEL MERIVA pardavimu susijusius dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderio kvitą. Ant minėtų dokumentų jis pasirašė savo parašu. Pildant visus su automobilio OPEL MERIVA pardavimu susijusius dokumentus, pats automobilio pardavėjas visiškai niekur nepasirašinėjo. Kol administracinėse patalpose moteris pildė su automobilio pardavimu susijusius dokumentus, jis tuo pačiu metu ten buvusiam automobilio pardavėjui grynaisiais sumokėjo 4000 Eur. Jis paklausė pardavėjo, dėl kokių priežasčių dokumentuose yra nurodyta mažesnė automobilio kaina. Automobilio pardavėjas pasakė, jog čia viskas gerai yra ir kad neklausinėtų. Apie tai, jog jis už automobilį sumokėjo 4 000 Eur nebuvo pažymėta jokiame su transporto priemonės pirkimu susijusiame dokumente. (4 t., b. l. 135-136).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-12 pardavė automobilį Renault Koleos, VIN: (duomenys neskelbtini), V. V. (4 t., b. l. 149).

Iš 2022-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001398 nustatyta, kad sąskaita V. V. už įsigyjamą automobilį Renault Koleos, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 100 Eur sumai (4 t., b. l. 150).

Iš 2022-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001138 nustatyta, kad kasos pajamų orderis V. V. buvo išrašytas 2100 Eur sumai (4 t., b. l. 151).

Liudytoju apklaustas V. V. 2024-05-06 apklausoje parodė, kad skelbimą apie parduodamą automobilį Renault Koles, pamatė internete, Autogidas.lt arba Autoplius.lt skelbimų portale. Renault Koles įsigijo 2022 rudenį, su pardavėju susitarė susitikti Šiaulių geležinkelio stoties aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nusprendus pirkti automobilį, pardavėjas atvežė jau užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą. Ar ant pirkimo-pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos faktūros pasirašė asmuo, kuris pardavė automobilį, pasakyti negali. Jis pardavėjui į rankas sumokėjo ne mažiau kaip 4 000 Eur grynais pinigais, visus iš karto. Tik padavęs pinigus, pamatė, kad dokumentuose yra nurodyta 2 100 Eurų automobilio vertė, todėl paklausė pardavėjo, kodėl nurodyta mažesnė suma. Pardavėjas patikino, kad nepergyventų. Mažesne pardavimo pinigų suma buvo suinteresuotas pardavėjas (4 t., b. l. 157-158).

Iš 2024-04-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-17 pardavė automobilį Renault Megane Scenic, VIN: (duomenys neskelbtini) , L. Š. (4 t., b. l. 161).

Iš 2022-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001434 nustatyta, kad sąskaita L. Š. už įsigyjamą automobilį Renault Megane Scenic, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 200 Eur sumai (4 t., b. l. 162).

Iš 2022-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001173 nustatyta, kad kasos pajamų orderis L. Š. buvo išrašytas 2 200 Eur sumai (4 t., b. l. 163).

Liudytoju apklaustas L. Š. parodė, kad prieš du metus, vasarą, tikslios datos neatsimena, įsigijo automobilį Renault Megane Scenic. Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, kuri yra prie parduotuvės "Moki veži", tikslaus adreso nežino. Kai pamatė minėtą automobilį, paskambino automobilio pardavėjui, kurio telefono numeris buvo užrašytas ant lapo ir užkištas už lango stiklo. Atvažiavus pardavėjui, detaliau apžiūrėjo automobilį, pardavėjas leido su juo pavažiuoti. Neatsimena, kiek tiksliai mokėjo už minėtą automobilį, bet tai buvo ne mažiau kaip 3 200 Eur, bet ne daugiau kaip 3 400 Eur. Pinigus sumokėjo vienu kartu, grynaisiais, kažkokiame ofise, jo adreso nežino. Į jį nusivežė automobilio pardavėjas. Pats pardavėjas tame ofise kompiuteriu užpildė automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus ir davė jam pasirašyti juose. Pasirašydamas tuos dokumentus, matė, kad juose nurodyta automobilio kaina yra mažesnė, nei iš tiesų mokėjo. Pardavėjas neklausė, ar šis gali dokumentuose nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą (4 t., b. l. 166).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-17 pardavė automobilį Peugeot 508, VIN: (duomenys neskelbtini), V. P. (4 t., b. l. 177).

Iš 2022-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001603 nustatyta, kad sąskaita V. P. už įsigyjamą automobilį Peugeot 508, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (4 t., b. l. 178).

Iš 2022-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001321 nustatyta, kad kasos pajamų orderis V. P. buvo išrašytas 3 500 Eur sumai (4 t., b. l. 179).

Liudytoja apklausta V. P. 2024-05-17 apklausoje parodė, kad 2022 metais spalio mėnesį „Autoplius“ ir „Autogidas“ internetiniuose puslapiuose pamatė pardavime automobilį (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kaina 7 200 Eur. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini) automobilių turgus. 2022-10-15 ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų. Apžiūrėjusi minėtą automobilį, nutarė jį pirkti. Pardavėjas nuleido kainą iki 7 000 Eur. Ji sumokėjo grynaisiais pinigais ir paėmė automobilį. Pirkimo metu sutarė, kad pirkimo pardavimo sutartį pasirašys pirmadienį. Pirkimo metu paaiškėjo, kad automobilį parduoda įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024-10-17 pardavėjas atnešė jau paruoštą ir pasirašytą sąskaitą faktūrą dviem egzemplioriais. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina 3 500 Eur. Pardavėjas paaiškino, kad taip reikia ir visi taip daro (4 t., b. l. 184-185).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-17 pardavė automobilį Volkswagen Polo, VIN: (duomenys neskelbtini), R. D. (5 t., b. l. 5).

Iš 2022-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001604 nustatyta, kad sąskaita R. D. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Polo, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 850 Eur sumai (5 t., b. l. 6).

Iš 2022-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 00001322 nustatyta, kad kasos pajamų orderis R. D. buvo išrašytas 1 850 Eur sumai (5 t., b. l. 7).

Liudytoju apklaustas R. D. 2024-05-15 apklausoje parodė, kad 2022 metų spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, atvyko į (duomenys neskelbtini) automobilio turgų, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu nusipirkti automobilį. Ten pastebėjo parduodamą automobilį VW Polo. 2022-10-17 nusprendė nupirkti apžiūrėtą automobilį. Prieš tai susiskambinęs su automobilio pardavėju, susitikęs (duomenys neskelbtini) turgaus aikštelėje, susitarė sėsti į perkamą automobilį ir nuvažiuoti į VĮ Regitra, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti techninę apžiūrą ir užregistruoti automobilį. Kai automobilio techninė apžiūra buvo atlikta, jis automobilio pardavėjui visą sumą sumokėjo grynais pinigais 4850 Eur, pinigus padavė pardavėjui į rankas, o jam buvo paduotas jau užpildytas kasos pajamų orderis, kurį jis pasirašė ir grąžino pardavėjui. Automobilio pardavėjas jam pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001604, kurią turėjo su savimi. Ant minėtų dokumentų jau buvo pasirašyta kitų asmenų, pardavėjas jo akivaizdoje ant minėtų dokumentų nepasirašinėjo. Automobilio pirkimo dokumentuose buvo nurodyta 1850 Eur suma. Anot R. D., jis sumokėjo daugiau nei nurodyta automobilio pirkimo dokumentuose, tuo buvo suinteresuotas automobilio pardavėjas (5 t., b. l. 11-13).

Iš 2024-05-03 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-28 pardavė automobilį Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), D. S. R. (5 t., b. l. 17).

Iš 2022-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001681 nustatyta, kad sąskaita D. S. R. už įsigyjamą automobilį Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 200 Eur sumai (5 t., b. l. 18).

Liudytoja apklausta D. S. R. parodė, kad, pažiūrėjus į dokumentus, gali pasakyti, kad 2022-10-28 įsigijo automobilį Opel Astra. Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės, tačiau kurios tiksliai, neatsimena, nes tą dieną apvažiavo labai daug aikštelių. Neatsimena, kaip susitiko su automobilio pardavėju, bet kai jis atėjo, ji detaliau apžiūrėjo automobilį ir nusprendė jį pirkti. Pasakė pardavėjui, kad neturi grynųjų, bet grįš į namus ir perves visus pinigus už šį automobilį į jo nurodytą sąskaitą. Rankpinigių nedavė, nes neturėjo grynųjų. Pardavėjas davė duomenis, į kokią banko sąskaitą reikia pervesti pinigus. Kai pastaroji grįžo namo, iš karto kartu su vyru iš jos asmeninės banko sąskaitos pervedė 4 500 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Tai yra visa kaina, kiek mokėjo už šį automobilį. Banko sąskaitos išrašą pridės prie apklausos protokolo. Sekančią dieną nuvyko į Tauragę pasiimti nupirkto automobilio. Aikštelėje susitiko su automobilio pardavėju, kuris leido išsivaryti šį automobilį. Neatsimena, ar pardavėjas davė jai pasirašyti kokius nors dokumentus, nes praėjo labai daug laiko. Kokia automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta dokumentuose, nežino. Pardavėjas neklausė, ar gali nurodyti mažesnę automobilio pardavimo kainą dokumentuose (5 t., b. l. 21-22).

Iš 2024-07-24 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024-07-24 14.32 val., telefonu buvo susisiekta su liudytoja D. S. R., kuri 2022-10-28 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį Opel Astra. Pastaroji nurodė, kad po to, kai įsigijo šį automobilį, daugiau su automobilio pardavėju nebuvo susitikusi, į įmonės ofisą taip pat nebuvo nuvykusi. Įmonė jokių pinigų jai niekada negrąžino ir ji nepasirašė jokiose dokumentuose (5 t., b. l. 26).

Iš 2024-05-02 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-31 pardavė automobilį Audi A3 Sportback, VIN: (duomenys neskelbtini) , A. K. (5 t., b. l. 31).

Iš 2022-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001696 nustatyta, kad sąskaita A. K. už įsigyjamą automobilį Audi A3 Sportback, VIN: (duomenys neskelbtini) , buvo išrašyta 11 000 Eur sumai (5 t., b. l. 32).

Liudytoja apklausta A. K. parodė, kad 2022-10-31 įsigijo automobilį Audi A3 Sportback, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini), kažkur prie garažų, tikrai ne iš automobilių pardavimo aikštelės. Informaciją apie šį parduodamą automobilį rado internete, tačiau kokioje tiksliai internetinėje svetainėje, neatsimena. Kai apžiūrėjo automobilį, nusprendė jį pirkti. Pardavėjas pasakė, kad šiuo metu nėra buhalterės ir negali sutvarkyti automobilio pardavimo dokumentų. Tuomet pardavėjui ji davė ne mažiau kaip 1000 Eur rankpinigių (tikslios sumos neatsimena) ir sutarė, kad pirmadienį susiskambins. Pirmadienį pardavėjas paskambino ir pasakė, kad automobilyje pastebėjo mažą gedimą ir pats pasiūlė pataisyti. Tik tada, kai pardavėjas paskambino ir pasakė, kad suremontavo automobilį, ji pervedė pinigus. 2022-11-04 iš savo banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 6 000 Eur, o tuo metu jos vyras iš savo sąskaitos į minėtos įmonės sąskaitą pervedė 5 000 Eur. Taigi, bankiniais pavedimais ji kartu su sutuoktiniu pardavėjui pervedė dar 11 000 Eur, tai iš viso šis automobilis jai kainavo ne mažiau kaip 12 000 Eur. Automobilio pardavėjas pasakė, kad automobilio dokumentuose nurodė, kad automobilį parduoda už mažesnę kainą, tai yra 11 000 Eur, tačiau pardavėjas atrodė piktas, nemandagus, todėl dėl to nesiginčijo (5 t., b. l. 37-39).

Iš 2024-05-03 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-11-18 pardavė automobilį Volkswagen Polo, VIN: (duomenys neskelbtini) , D. B. (5 t., b. l. 44).

Iš 2022-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001790 nustatyta, kad sąskaita D. B. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Polo, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 700 Eur sumai (5 t., b. l. 45).

Liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2022 m., kurį mėnesį ir kurią dieną neatsimena, galimai rudenį, pamatė automobilio VW Polo skelbimą. Skelbimą pamatė Autoplius.lt puslapyje, nurodyta kaina buvo apie 2 900 Eur. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu ir sutarė automobilį apžiūrėti (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso neatsimena, susitiko prie parduotuvės „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Nusprendus jį įsigyti, susitarė, kad automobilį parduos už 2 400 Eur. Tada automobilio pardavėjas pasiūlė vykti iki jo įmonę, kur galėtų užpildyti pirkimo pardavimo dokumentus. Nuvykus ten buvusi mergina atspausdino pirkimo pardavimo sutartį, ją užpildė. Ant visų dokumentų, kuriuos jam davė pasirašyti, pasirašė pats. Už automobilį sumokėjo apie 1 800 Eur grynaisiais pinigais, o 600 Eur pervedė jam į jo duotą banko sąskaitą. Grynuosius pinigus perdavė būnant įmonėje, pardavėjui į rankas. Automobilio pardavėjas buvo suinteresuotas nurodyti mažesnę automobilio pirkimo pardavimo kainą (5 t., b. l. 51-53).

Iš 2024-05-03 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-11-19 pardavė automobilį Seat Leon, VIN: (duomenys neskelbtini), R. V. (5 t., b. l. 61).

Iš 2022-11-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001796 nustatyta, kad sąskaita R. V. už įsigyjamą automobilį Seat Leon, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2200 Eur sumai (5 t., b. l. 62).

Liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad apie automobilio ,,Seat Leon“' pardavimą sužinojo internetinėje svetainėje ,,Autoplius“. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo aikštelėje 2022-11-18. Už automobilį dalį pinigų sumokėjo pavedimu (jį atliko jo sutuoktinė), tai buvo 2 200 Eur, tokia suma ir buvo nurodyta pirkimo pardavimo dokumentuose, nes to prašė pardavėjai. Likusius 1 000 Eur jis sumokėjo grynaisiais pinigais tuo pačiu metu ofise. Iš viso už šį automobilį sumokėjo 3 200 Eur. Visi automobilio pardavimo dokumentai buvo užpildyti šalimais pardavimo aikštelės esančiame administraciniame pastate (5 t., b. l. 74-75).

Iš 2024-05-06 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-19 pardavė automobilį Audi A3 Sportback, VIN: (duomenys neskelbtini), B. Č. (5 t., b. l. 83).

Iš 2022-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS22 0001908 nustatyta, kad sąskaita B. Č. už įsigyjamą automobilį Audi A3 Sportback, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 9 000 Eur sumai (5 t., b. l. 84).

Liudytoja apklausta B. Č. parodė, kad 2022 gruodžio mėnesį internetinėse platformose Autogidas ir Autopliusas rado skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A3, kurio kaina 12 500 Eur. Telefonu susisiekus su pardavėju, šis nurodė, kad automobilis randasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje. Apžiūrėjusi automobilį, su pardavėju sutarė kainą – 11 000 Eur, taip pat pardavėjas nurodė, kad bus reikalingas avansas 1000 Eur grynais pinigais, po 9 000 Eur pervedimo reikės dar 1 000 Eur grynais sumokėti ir kad pirkimo pardavimo sutartyje jis nori nurodyti 9 000 Eur sumą. 2022-12-19, apie 15 val., pardavėjas atvažiavo su jos perkamu automobiliu AUDI, apie 15.09 val. ji padarė pavedimą 9 000 Eur sumai iš savo SEB banko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pardavėjui, kaip ir buvo sutarę, padavė 1 000 Eur grynais pinigais. Pardavėjas jai davė pasirašyti sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta perkamo automobilio kaina 9 000 Eur. Už automobilį AUDI A3 sumokėjo iš viso 11 000 Eurų. Automobilio pardavėjas nurodė, kad nori rašyti mažesnę automobilio kainą, kad mažiau mokėtų valstybei už pardavimą (5 t., b. l. 87-88).

Iš 2024-05-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-01-09 pardavė automobilį Ford S-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), Z. S. (5 t., b. l. 95).

Iš 2023-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000013 nustatyta, kad sąskaita Z. S. už įsigyjamą automobilį Ford S-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 700 Eur sumai (5 t., b. l. 96).

Iš 2023-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000006 nustatyta, kad kasos pajamų orderis Z. S. buvo išrašytas 1 700 Eur sumai (5 t., b. l. 97).

Liudytoju apklaustas Z. S. parodė, kad 2023 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, būdamas (duomenys neskelbtini) mieste ir vaikščiodamas po automobilių pardavimo aikšteles, rado jam tinkantį automobilį Ford S-Max. Paskambinus pardavėjui, vyriškis pasakė, kad yra dominančios transporto priemonės pardavėjas, jis gali automobilį apžiūrėti pardavimų aikštelėje, automobilio raktelius paduos aikštelės sargas. Apie 19 val. į aikštelės teritoriją, prie automobilio, atvyko vyriškis, kuris prisistatė automobilio pardavėju. Su pardavėju sutarė, kad automobilį parduos už 2 200 Eur. (duomenys neskelbtini) mieste, prie „IKI“ prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelėje, pardavėjo automobilyje jis perdavė nurodytą 2 200 Eur sumą (išsiėmė iš bankomato) bei užsipildė automobilio pirkimo-pradavimo sutartį. Tą dieną pardavėjas neturėjo automobilio registracijos liudijimo, jį atsiuntė į mobilų telefoną kaip fotonuotrauką ir paaiškino, kad originalius dokumentus atsiųs darbo dieną, kadangi juos yra palikęs ofise. Dokumentus pardavėjas atsiuntė 2023-01-09 (5 t., b. l. 101-102).

Iš 2024-05-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-01-26 pardavė automobilį Toyota Rav4, VIN: (duomenys neskelbtini), J. B. (5 t., b. l. 107).

Iš 2023-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000074 nustatyta, kad sąskaita J. B. už įsigyjamą automobilį Toyota Rav4, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 050 Eur sumai (5 t., b. l. 108).

Iš 2023-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000042 nustatyta, kad kasos pajamų orderis J. B. buvo išrašytas 4 050 Eur sumai (5 t., b. l. 109).

Liudytoju apklaustas J. B. 2024-05-14 apklausoje parodė, kad vyko su savo sūnumi į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini), į automobilių pardavimo aikštelę. Ten jam patiko ir nusprendė įsigyti Toyota Rav4. Jis nuėjo į kasą, kuri buvo būdelėje, ten sėdėjo moteris, kuriai grynais pinigais jis už automobilį sumokėjo 6 300 Eur, o ši padavė sąskaitą faktūrą Nr. RS230000074. Kodėl joje nurodyta suma yra 4 050 Eur, jis nežino ir neatkreipė į tai dėmesio. Ant langelio prie kasos, kurioje jis mokėjo pinigus, buvo užrašas „direktorė, K.“ (5 t., b. l. 114-115).

Iš J. B. prie apklausos pateikto skelbimo kopijos nustatyta, kad skelbime parduoto automobilio kaina buvo nurodyta 6 500 Eur (5 t., b. l. 118-121).

Iš 2024-05-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-01-31 pardavė automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), V. S. (5 t., b. l. 125).

Iš 2023-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000101 nustatyta, kad sąskaita V. S. už įsigyjamą automobilį Ford C-Max, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (5 t., b. l. 126).

Iš 2023-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000059 nustatyta, kad kasos pajamų orderis V. S. buvo išrašytas 3 500 Eur sumai (5 t., b. l. 127).

Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad 2023-01-31 kartu su žentu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių pardavimo aikštelę, kur stovėjo parduodamas automobilis „Ford C-Max“. Automobilis liudytojui patiko ir nusprendė jį pirkti. Po to jis nuėjo pavaikščioti po aikštelę, nuėjo į savo automobilį, o žentas A. P. pasiliko tartis su automobilio pardavėju. Automobilio pirkimui žentui buvo davęs 4 900 Eur, pasakė, kiek pavyks nusiderėti su pardavėju, tiek liks jam (5 t., b. l. 132-133).

Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2023 m. sausio mėn. pradžioje uošvis V. S. paprašė, kad surastų nusipirkti automobilį „Ford C-Max“. Radęs skelbimą internete, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis pasakė, kad parduodamas automobilis yra (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimų aikštelėje. Aikštelės adreso neatsimena. Su uošviu V. S. atvažiavo į aikštelę, apžiūrėjo automobilį ir uošvis nusprendė jį pirkti. Automobilio pardavėjas buvo nurodęs, kad automobilį parduoda už 4 900 Eur ir už mažesnę sumą automobilio parduoti nesutiko. Kol jis kalbėjosi su pardavėju, uošvis buvo nuėjęs lygtais į automobilį, kuriuo buvo atvažiavę. Už parduodamą automobilį „Ford C-Max“ jis sutiko mokėti 4 900 Eur, tokią pinigų sumą jam buvo davęs uošvis V. S.. Automobilio pardavėjui jis padavė uošvio asmens dokumentus ir šis nuėjo į pastatą, buvusį prie aukštelės, sutvarkyti parduodamo automobilio dokumentų. Maždaug po 10-15 min. šis sugrįžo į aikštelę, prie parduodamo automobilio, kur jis už parduodamą automobilį grynais padavė 4 900 Eur, tai yra visą pinigų sumą už parduodamą automobilį. Pardavėjas, paėmęs pinigus, jo uošviui V. S. padavė dokumentus, kuriuose jis pasirašė. Kokie tai buvo dokumentai, jis nematė (5 t., b. l. 138-139).

Iš 2024-05-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-02 pardavė automobilį Honda Civic, VIN: (duomenys neskelbtini), A. R. (5 t., b. l. 146).

Iš 2023-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000115 nustatyta, kad sąskaita A. R. už įsigyjamą automobilį Honda Civic, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 500 Eur sumai (5 t., b. l. 147).

Iš 2023-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000064 nustatyta, kad kasos pajamų orderis A. R. buvo išrašytas 2 500 Eur sumai (5 t., b. l. 148).

Liudytoju apklaustas A. R. 2024-05-14 apklausoje parodė, kad 2023 metų žiemą ieškojo pirkti automobilio. „Autoplius.lt“ svetainėje rado skelbimą, paskambino pardavėjui, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 2 d. kartu su broliu nuvyko pardavėjo nurodytu adresu, ten buvo garažai, stovėjo keli automobiliai. Apžiūrėjęs Honda markės automobilį, nusprendė jį pirkti. Skelbime buvo nurodyta 4 000 Eur kaina, nusiderėjo iki 3 800 Eur. Sutarus dėl automobilio pirkimo, toje pačioje vietoje užlipo į antrame aukšte esantį ofisą, kur kažkokia moteris (galbūt sekretorė) užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Vyriškis, kuris pardavinėjo automobilį, minėjo, kad sutartyje įrašys mažesnę pinigų sumą. Jis už automobilį pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais 3 800 Eur, visą sumą iš karto. Pasirašė ant PVM sąskaitos faktūros RS23 0000115, gavo to dokumento nuorašą (5 t., b. l. 153-154).

Iš 2024-05-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-06 pardavė automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), L. M. (5 t., b. l. 161).

Iš 2023-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000131 nustatyta, kad sąskaita L. M. už įsigyjamą automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 000 Eur sumai (5 t., b. l. 162).

Iš 2023-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000073 nustatyta, kad kasos pajamų orderis L. M. buvo išrašytas 3 000 Eur sumai (5 t., b. l. 163).

Liudytoja apklausta L. M. 2024-05-14 apklausoje parodė, kad apie automobilio Volvo XC90 pardavimą sužinojo iš skelbimo internete. Skelbimas apie parduodamą automobilį buvo patalpintas autopilius.lt arba autogidas.lt. 2023 m. vasario 4 d., apie 12 val., kartu su vyru nuvyko į Kauno senamiestį, prie ten esančių garažų, tikslaus adreso nežino. Atvykę apžiūrėti automobilį, su pardavėju sutarė, kad po poros dienų susitiks ir pirks automobilį. Pardavėjas minėjo, kad per pora dienų suruoš automobilio pirkimą. Galutinė sutarta suma buvo 7 000 Eur. 2023-02-06 ji nuvyko į tą pačią vietą, kur buvo apžiūrėję automobilį. Pardavėjas davė pasirašyti pirkimo dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000131, pinigų paėmimo kvitą. Paduoti pirkimo dokumentai jau buvo pasirašyti J. K.. Ji pati minėtos moters nematė, pirkime ji nedalyvavo. Pasirašant dokumentus ji pastebėjo, kad suma yra įrašyta 3 000 Eurų. Pardavėjas jai pasakė, kad koks jai skirtumas, kokia suma. Automobilio pardavėjui padavė grynais lygiai 6 700 Eur. Už automobilį Volvo XC90 VIN: (duomenys neskelbtini), pardavėjui buvo davusi 300 Eur avansą (2023-02-04), vėliau 2023-02-06 padavė likusią 6 700 Eur sumą (5 t., b. l. 168-169).

Iš 2024-05-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-09 pardavė automobilį Volvo XC60, VIN: (duomenys neskelbtini), D. V. (5 t., b. l. 183).

Iš 2023-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000149 nustatyta, kad sąskaita D. V. už įsigyjamą automobilį Volvo XC60, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 11 000 Eur sumai (5 t., b. l. 184).

Liudytoja apklausta D. V. parodė, kad 2023 metų pradžioje kažkuriame iš skelbimų rado skelbimą, kad yra parduodamas automobilis Volvo. Po kurio laiko ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pagal pardavėjo nurodytą adresą, kur buvo aikštelė, kur parduoda automobilius. Ją pasitiko vyriškis, kuris parodė dominusį automobilį, leido apžiūrėti, pavažiuoti. Automobilio kaina skelbime buvo lyg 12 000 Eur. Kainą pavyko nusiderėti iki 11 500 Eur. Pardavėjas pasakė, kad 500 Eurų reikia sumokėti grynais pinigais, o 11 000 Eur pervesti per banką į nurodytą sąskaitą. Dokumentai buvo pildomi ofise, prie kompiuterio rašė moteris, kuri atspausdino visus reikalingus dokumentus, o ji pasirašė ant Pirkimo-pardavimo sutarties. Kaip pardavėjas pageidavo, 500 Eur ji sumokėjo grynais pinigais, pardavėjui paduodama į rankas, o 11000 Eur buvo pervesta į banko sąskaitą, kurią nurodė pardavėjas (5 t., b. l. 189-190).

Iš 2024-05-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-06 pardavė automobilį BMW X, VIN: (duomenys neskelbtini), G. D. (6 t., b. l. 1).

Iš 2023-03-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000241 nustatyta, kad sąskaita G. D. už įsigyjamą automobilį BMW X, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 12 000 Eur sumai (6 t., b. l. 2).

Liudytoju apklaustas G. D. 2024-05-09 apklausoje parodė, kad 2023 metų kovo 6 dieną įsigijo automobilį BMW X, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš garažų, kurie, kiek žino, priklauso "(duomenys neskelbtini)" firmai, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo minėtą automobilį ir nusprendė jį pirkti. Toje pačioje vietoje buvo įmonės ofisas, kur pardavėjas nusivedė jį užpildyti automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų. Ten buvusi moteris užpildė 2023-03-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000241 ir davė jam pasirašyti. Jis nuvažiavo į Swed banką (duomenys neskelbtini) ir ten iš banko sąskaitos buvo pervesti pinigai – 12 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Prieš perkant šį automobilį, kai ryte jį apžiūrėjo, pardavėjui davė 200 Eur rankpinigių, kaip garantą, kad tą automobilį pirks. Iš viso šis automobilis jam kainavo 12 200 Eur (6 t., b. l. 5-6).

Iš 2024-05-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-10 pardavė automobilį Volkswagen Touran, VIN: (duomenys neskelbtini), O. B. (6 t., b. l. 13).

Iš 2023-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000261 nustatyta, kad sąskaita O. B. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Touran, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 1 200 Eur sumai (6 t., b. l. 14).

Iš 2023-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000135 nustatyta, kad kasos pajamų orderis O. B. buvo išrašytas 1 200 Eur sumai (6 t., b. l. 15).

Liudytoju apklaustas O. B. 2024-05-14 apklausoje parodė, kad 2023 metais, tikslaus laiko nežino, lankėsi (duomenys neskelbtini) automobilių turguje, ketindamas įsigyti kažkokį automobilį perpardavimui. Jam patiko automobilis VW Touran. Automobilio viduje, ant prietaisų skydelio, buvo padėtas lapas, ant kurio buvo surašyti automobilio duomenys ir pardavėjo kontaktinis telefono numeris. Telefono numerio neturi išsaugojęs. Paskambinus pardavėjas pasakė, kad automobilio kaina yra apie 2 000 Eur. Po pokalbio telefonu, maždaug po 15-20 min., atvažiavo pardavėjas. Kadangi apžiūrėtas automobilis VW Touran jam tiko, pasiderėjęs su pardavėju sutarė kainą, kurios tikslios sumos neatsimena, tačiau gali tvirtai teigti, kad tai buvo ne mažiau kaip 1 900 Eur. Vyriškis paaiškino, kad jis turės važiuoti paskui pardavėją į firmos ofisą, kur bus surašyti automobilio pardavimo dokumentai. Vyriškis nusivedė į ofisą, buvusį pastato antrame aukšte. Ten buvo moteris buhalterė (taip ją įvardino automobilio pardavėjas), šiai paaiškino, kad reikia užpildyti automobilio pardavimo dokumentus, padavė minėto automobilio VW Touran dokumentus ir, kiek atsimena, būtent minėtas vyriškis buhalterei nurodė, kokią pinigų sumą įrašyti į dokumentus. Išgirdęs, kokią pinigų sumą vyriškis nurodė įrašyti į dokumentus, jis paklausė, kodėl ta suma (dokumentuose) daug mažesnė, nei sutarę. Vyriškis tarsi supyko, išvadino jį kaimiečiu, neva „ką tu nežinai, kaip viskas vyksta, jei nepatinka, išvis nepirk“ ir pan. Jis sutiko su pardavėjo sąlygomis, sumokėjo pinigus už perkamą automobilį. Vyriškiui padavė visą sutartą sumą – ne mažiau kaip 1 900 Eur grynaisiais (6 t., b. l. 19-20).

Iš 2024-05-08 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-18 pardavė automobilį Chevrolet Captiva, VIN: (duomenys neskelbtini), S. L. (6 t., b. l. 25).

Iš 2023-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000299 nustatyta, kad sąskaita S. L. už įsigyjamą automobilį Chevrolet Captiva, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 900 Eur sumai (6 t., b. l. 26).

Iš 2023-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000158 nustatyta, kad kasos pajamų orderis S. L. buvo išrašytas 4 900 Eur sumai (6 t., b. l. 27).

Liudytoja apklausta S. L. parodė, kad 2023 metų kovo mėnesį įsigijo automobilį Chevrolet Captiva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš įmonės, kuri pagal dokumentus įmonė vadinasi – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su pardavėju bendravo tik aikštelėje. Tą dieną apžiūrėjusi automobilį, nusprendė jį pirkti. Pardavėjas pasakė, kad reikės važiuoti į kitą vietą, nes ten yra jų kabinetas. Kur važiavo, adreso nežino, nes pardavėjas važiavo priekyje ir rodė kelią, jų kabinetas buvo antrame aukšte, virš garažo. Atvykus į kabinetą, atėjo moteris, sekretorė ar buhalterė, kuri pildė pirkimo-pardavimo dokumentas, sąskaitą faktūrą, davė automobilio SD kodą. Moteris visus dokumentus pildė pati. Dokumentus pasirašinėjo moteris, vyriškis prie dokumentų atėjęs nebuvo, visus dokumentus tvarkė bei pasirašė moteris. Už automobilį ji sumokėjo 5 000 Eur, pinigus paėmė ta pati moteris. Už automobilį mokėjo grynais vienu kartu, pinigus padavė, būdama pas juos kabinete. Padavus pinigus, buvo išrašyta sąskaita faktūra. Į sąskaitą faktūra moteris įrašė 4 900 Eur, sakydama, kad reikia įrašyti 100 Eurų mažiau dėl mokesčių, kadangi galima rašyti sumą iki 5 000 Eur (6 t., b. l. 31-32).

Iš 2024-05-27 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-25 pardavė automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), E. G. (6 t., b. l. 39).

Iš 2023-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000447 nustatyta, kad sąskaita E. G. už įsigyjamą automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 050 Eur sumai (6 t., b. l. 40).

Iš 2023-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000241 nustatyta, kad kasos pajamų orderis E. G. buvo išrašytas 2 050 Eur sumai (6 t., b. l. 41).

Liudytoju apklaustas E. G. 2024-06-21 apklausoje parodė, kad 2023 m. sausį - vasarį (duomenys neskelbtini), parduodamų automobilių aikštelėje, priešais parduotuvę „Moki Veži“, kurioje pamatė tralą, buvusį per du aukštus prikrautą automobilių. Atkreipė dėmesį į Audi A6. Išlipęs iš savo automobilio, bežiūrinėjant automobilius, pašalinių žmonių paklausė, kam priklauso ir kas atsakingas už šiuos automobilius. Netrukus atėjo vyriškis. Pardavėjas nurodė, kad automobilio kaina apie 3000 Eur plius minus, tiksliai kainos neatsimena. Automobilį įsigijo tą pačią dieną, kai jį apžiūrėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį pildė kartu, sėdėdami pas vyriškį automobilyje, jis pasirašė, tačiau nematė, ar ir pardavėjas pasirašė. Susirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį ir grynaisiais pinigais pardavėjui jis padavė 2100 Eur. Nebuvo išduotas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (6 t., b. l. 46-47).

Iš 2024-05-27 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-05-02 pardavė automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), V. P. (6 t., b. l. 53).

Iš 2023-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000467 nustatyta, kad sąskaita V. P. už įsigyjamą automobilį Toyota Auris, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 5 100 Eur sumai (6 t., b. l. 54).

Liudytoja apklausta V. P. parodė, kad automobilį rado internetiniame skelbime, „Autogidas.lt“ arba „Autoplius.lt“, ten buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris. Skelbime taip pat buvo nurodyta įmonė, kuri pardavinėjo automobilį. Su pardavėju ji bendravo skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio neprisimena. Pardavėją pamatė tada, kai atvyko pirkti automobilį į pardavėjo nurodyta vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) automobilių turgų. Automobilį Toyota Auris ji pirko 2023-05-02 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių turgavietėje. Pirkdama automobilį, dar prieš savaitę ji buvo palikusi užstatą už automobilį ir pateikusi pardavėjui savo duomenis, o po savaitės, kai nusprendė pirkti, informavo pardavėją. Atvykus pasiimti automobilį ir pilnai sumokėti už jį, dokumentai jau buvo užpildyti: PVM sąskaita faktūra, pirkimo pardavimo sutartis, prancūziški automobilio dokumentai. Už automobilį ji mokėjo (bankinis pavedimas iš jos vyro sąskaitos) PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, tai yra 5100 Eur. Pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tačiau pradžioje, kai norėjo rezervuoti automobilį, paliko pardavėjui avansą – 200 Eur. Buvo nusiderėta ir kaina iki 5 100 Eur plius avansas 200 Eur (6 t., b. l. 59-61).

Iš 2024-05-27 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-05-22 pardavė automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini) , K. L. (6 t., b. l. 70).

Iš 2023-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000557 nustatyta, kad sąskaita K. L. už įsigyjamą automobilį Peugeot 3008, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 200 Eur sumai (6 t., b. l. 71).

Liudytoju apklaustas K. L. parodė, kad 2023 metų gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, nuvyko į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vaikščiojo aikštelėse ir apžiūrinėjo automobilius. Priėjo prie vienos aikštelės savininko ir pasiteiravo dėl jam patikusio aikštelėje stovinčio automobilio Peugeot 3008. Su pardavėju sutarė dėl 4 500 Eur kainos. Jis paliko minėtam pardavėjui 500 Eur užstatą, susitarė, kad per kelias dienas sutvarkys dokumentus ir atvyks pasiimti automobilio. Sąskaitą faktūra Nr. 0000557 po kelių dienų padavė tas pats asmuo, kuris buvo automobilių turguje. Kiek prisimena, pardavėjas aiškino, kad tą pačią dieną automobilio parduoti negali, nes turi gauti dokumentus iš įmonės. Pats asmuo ant dokumentų nepasirašinėjo, buvo kaip tarpininkas. Atvykęs po kelių dienų pardavėjui papildomai padavė 800 Eur grynais už automobilį. Bendroje sumoje jam sumokėjo 1 300 Eur grynaisiais. Taip pat, kai pardavėjas padavė sąskaitą faktūrą, pastarasis likusią sumą, t. y. 3 200 Eur, pervedė į banko sąskaitą, taip įsigijo automobilį Peugeot 3008. Prieš perkant automobilį pardavėjas nurodė, kad pavedimą reiks dalinti į kelias dalis, t. y. viena dalis grynais pinigais, kita bankiniu pavedimu. Jam taip nesutikus, pardavėjas automobilio nebūtų pardavęs (6 t., b. l. 75-76).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-06-10 pardavė automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), A. P. (6 t., b. l. 84).

Iš 2023-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000639 nustatyta, kad sąskaita A. P. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Passat, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 450 Eur sumai (6 t., b. l. 85).

Iš 2023-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000344 nustatyta, kad kasos pajamų orderis A. P. buvo išrašytas 2 450 Eur sumai (6 t., b. l. 86).

Liudytoja apklausta A. P. 2024-07-29 apklausoje parodė, kad 2023-06-10 nuvyko į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų nusipirkti automobilį. Ten pastebėjo VW Passat markės automobilį, kurį nusprendė apžiūrėti, už automobilio stiklo buvo paliktas lapelis, kuriame buvo užrašyta automobilio kaina 3 899 Eur ir telefono numeris. Paskambinus pardavėjui, pardavėjas atvyko ir su juo dar apžiūrėjo automobilį, suderėjo pirkti jį už 3 600 Eur. Sutarus pirkti automobilį, pardavėjas pasakė, kad dabar vyks į ofisą, kur surašys automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko kitas vyriškis, kuris užpildė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000639, sąskaitoje prie „konsultantas“ R. K. pasirašė, tuo metu atėjo buhalterė, kuriai buvo grynais pinigais paduota sutarta suma – 3 600 Eur. Buhalterė išdavė kvitą serija KP 23 Nr. 0000344 ir pasirašė prie J. K.. Po kelių dienų, apžiūrint sąskaitą faktūrą, ji pastebėjo, kad buvo įrašyta kita pinigų suma – 2 450 Eur (6 t., b. l. 92-93).

Iš A. P. pateiktos nuotraukos nustatyta, kad lapelyje, kuris buvo užkištas už įsigyto automobilio stiklo, nurodyta automobilio kaina – 3 899 Eur (6 t., b. l. 98).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-06-21 pardavė automobilį Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), L. M. (6 t., b. l. 103).

Iš 2023-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000679 nustatyta, kad sąskaita L. M. už įsigyjamą automobilį Opel Astra, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 4 500 Eur sumai (6 t., b. l. 104).

Liudytoja apklausta L. M. 2024-07-25 apklausoje parodė, kad prieš metus, tikslios datos neatsimena, rado skelbimą Autoplius.lt apie parduodamą automobilį Opel Astra. Automobilį pardavinėjo įmonė, tačiau koks įmonės pavadinimas, neatsimena. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, jai pasakė, kad minėtas automobilis yra (duomenys neskelbtini), galima atvažiuoti pasižiūrėti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kokiu adresu buvo nuvykusi, neatsimena, tačiau aikštelė buvo netoli nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miestą. Atvykus apžiūrėti, vietoje buvo vyriškis. Apžiūrėjusi automobilį, nutarė iš karto nepirkti. Neradusi norimo automobilio, po kelių dienų ji nutarė atvažiuoti ir visgi nusipirkti automobilį Opel Astra. Už minėtą automobilį pardavėjas prašė 6500 Eur. Ji sumokėjo 4 500 Eur kortele ir 2 000 Eur padavė grynais. Jai atnešė pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje buvo nurodyta 4500 Eurų suma. Jokio čekio, kad matytųsi, jog sumokėjo 6 500 Eur, jai nedavė (6 t., b. l. 109-110).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-07-19 pardavė automobilį Seat Leon, VIN: (duomenys neskelbtini), L. G. (6 t., b. l. 117).

Iš 2023-07-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000777 nustatyta, kad sąskaita L. G. už įsigyjamą automobilį Seat Leon, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 6 500 Eur sumai (6 t., b. l. 118).

Liudytoja apklausta L. G. 2024-08-21 apklausoje parodė, kad automobilį Seat Leon, VIN: (duomenys neskelbtini), įsigijo 2023 m. liepos 21 dieną (duomenys neskelbtini). Šį automobilį rado 2023 metų birželio mėn., tikslios datos nepamena, internete, kur buvo skelbimas. Automobilis iš pažiūros buvo beveik tvarkingas, apžiūrėjusi nuotraukas, nusprendė, kad nori jį įsigyti. Paskambino automobilio pardavėjui telefonu (išsisaugojusi šio numerio neturi), šis nurodė, kad už automobilį nori 8000 Eur. Sutarė, kad automobilį bus galima apžiūrėti (duomenys neskelbtini), nes pardavėjo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) ir kaip tik atvyko į (duomenys neskelbtini) su šiuo automobiliu. 2023 m. liepos 14 dieną ji apžiūrėjo automobilį ir nusprendė jį pirkti, kai pardavėjas sutvarkys trūkumus ir bus praeita automobilio techninė apžiūra. Pardavėjo sūnui ji padavė avansą už automobilį, t. y. 1 500 Eur. 2023 m. liepos 19 dieną parašė pardavėjas, kad automobilis jau yra paruoštas. 2023 m. liepos mėn. 21 dieną ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kad nupirkti ir parvaryti automobilį. Nuėjo į garaže įrengtą kabinetą ir ten pardavėjas padavė jai su savimi atvežtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000777. Šiuose dokumentuose ji nurodyta kaip automobilio pirkėja, pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio kaina – 6 500 Eur, bet už automobilį iš viso ji sumokėjo 8000 Eur, mokėjo grynais pinigais. Pardavėjas pasakė, kad tvarkė automobilį ir patyrė nuostolius, todėl kaina yra 8 000 Eur (6 t., b. l. 123-124).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-08-14 pardavė automobilį Toyota Verso, VIN: (duomenys neskelbtini), A. T. (6 t., b. l. 131).

Iš 2023-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000858 nustatyta, kad sąskaita A. T. už įsigyjamą automobilį Toyota Verso, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 850 Eur sumai (6 t., b. l. 132).

Iš 2023-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000480 nustatyta, kad kasos pajamų orderis A. T. buvo išrašytas 2 850 Eur sumai (6 t., b. l. 133).

Liudytoju apklaustas A. T. parodė, kad 2023 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, įsigijo automobilį Toyota Verso. Šį automobilį rado (duomenys neskelbtini) mieste, šalia turgaus esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną automobilio Toyta Verso pardavėjas buvo aikštelėje. Apžiūrėjęs automobilį, iš karto jo nepirko, ieškojo dar kitų variantų. Jis buvo užsirašęs pardavėjo telefono numerį, tad jam paskambino vėliau ir sutarė susitikti dar kartą. Už automobilį pardavėjas prašė 5 500 Eur, bet nuleido dar 100 Eur sumą. Berods kitą dieną su tuo pačiu vyriškiu jis vėl susitiko (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į automobilių pardavimo aikštelę. Ten vietoje užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, jei gerai prisimena, sutartis jau buvo užpildyta, jis tik pasirašė savo vardą, pavardę ir parašą. Jei gerai prisimena, sumokėjo 5400 Eur sumą grynais. Pinigus padavė minėtam pardavėjui. Kad ant dokumentų nurodyta mažesnė suma, nei jis mokėjo pirkdamas automobilį ir pasirašydamas ant dokumentų, nepastebėjo, buvo susijaudinęs, patenkintas įsigyjamu automobiliu. Už automobilį atsiskaitė grynais, nes taip pageidavo pardavėjas. Berods pirmą vakarą, kai apžiūrėjo automobilį, buvo sumokėjęs 100 Eur avansą, tada jokių dokumentų tikrai nepasirašė (6 t., b. l. 138-139).

Iš 2024-05-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-08-16 pardavė automobilį Jeep Cherokee, VIN: (duomenys neskelbtini), R. K. (6 t., b. l. 145).

Iš 2023-08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000863 nustatyta, kad sąskaita R. K. už įsigyjamą automobilį Jeep Cherokee, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 7 000 Eur sumai (6 t., b. l. 146).

Liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad apie automobilio pardavimą Jeep Cherokee, VIN: (duomenys neskelbtini), sužinojo pamatęs automobilių pardavimo svetainėje, kokioje tiksliai neprisimena. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, telefono numerio išsaugojęs neturi. Pardavėjas pasakė, kad automobilis stovi aikštelėje (duomenys neskelbtini) mieste, šalia turgavietės ir „Maxima“ parduotuvės. Būdamas aikštelėje prie automobilio, paskambino prieš tai minėtam vyriškiui, pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį, pardavėjas pasakė, kad raktelius atneš kitas žmogus, nes jis išvažiavęs. Automobilio kaina skelbime buvo apie 15 200 Eur. Su pardavėju telefonu suderėjo 14 500 Eur. Vyriškis nurodė, kad jis yra išvykęs, jei nori pirkti automobilį, turi palikti užstatą ir susitarti laiką. Jis paliko 100 Eur užstatą vyriškiui, kuris atnešė automobilio raktelius, jokio dokumento nepildė. Susitarė su savininku, kad pilną pirkimą atliks maždaug po savaitės, pastarasis paprašė jo duomenų, reikalingų pirkimo - pardavimo dokumentų paruošimui. 2023-08-16 nuvyko ten pat ir susitiko su savininku. Šis pateikė paruoštą PVM sąskaitą faktūrą, kurią jis pasirašė. Matė, kad ten yra įmonės rekvizitai, štampas ir parašas. Pasirašius dokumentą, grynais pinigais pardavėjui padavė 7500 Eur, likusią sumą, t. y. 7 000 Eur jo žmona R. K. pervedė iš savo sąskaitos į dokumente nurodytos įmonės sąskaitą. Minėtas vyriškis patikrino, ar gavo pavedimą, perskaičiavo grynuosius ir viskas. Grynuosius pinigus pardavėjui padavė perkamo automobilio viduje. Vykstant namo, jo žmona vartė dokumentus ir pasakė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta tik 7 000 Eur (6 t., b. l. 151-152).

Iš 2024-05-29 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-08-28 pardavė automobilį Volkswagen Golf, VIN: (duomenys neskelbtini) , L. M. (6 t., b. l. 155).

Iš 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000899 nustatyta, kad sąskaita L. M. už įsigyjamą automobilį Volkswagen Golf, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 2 000 Eur sumai (6 t., b. l. 156).

Iš 2023-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000503 nustatyta, kad kasos pajamų orderis L. M. buvo išrašytas 2 000 Eur sumai (6 t., b. l. 157).

Liudytoja apklausta L. M. 2024-07-04 apklausoje parodė, kad 2023-08-28 įsigijo automobilį VW Golf. Šį automobilį pirko (duomenys neskelbtini) mieste, iš ten esančios automobilių pardavimo aikštelės, kuri, jei gerai atsimena, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pardavėją pasikvietė telefoniniu skambučiu, jo telefono numeris buvo užrašytas ant lapo ir užkištas už automobilio stiklo. Pirmą dieną ji tik apžiūrėjo automobilį. 2023-08-28 paskambino pardavėjui, pasakė, kad nori pirkti minėtą automobilį. Pardavėjas telefoninio pokalbio metu paprašė pastarosios duomenų, reikalingų automobilio pirkimo-pardavimo dokumentams užpildyti. Tą patį vakarą ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur buvo susitarę susitikti su pardavėju, ten jau buvo automobilio pardavėjas, kartu su savimi šis turėjo jau užpildytus automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus. Ji pasirašė jai pateiktus automobilio pirkimo - pardavimo dokumentus ir sumokėjo pardavėjui už įsigyjamą automobilį. Už minėtą automobilį pardavėjui vienu kartu sumokėjo 2 500 Eur grynaisiais. Pasirašydama automobilio įsigijimo dokumentus, matė, kad juose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra mažesnė nei iš tiesų sumokėjo. Dar telefoninio pokalbio su pardavėju metu šis paklausė, ar gali dokumentuose rodyti mažesnę automobilio kainą, ji nieko blogo tame nematė, sutiko (6 t., b. l. 160-161).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-11 pardavė automobilį Toyota Prius, VIN: (duomenys neskelbtini), A. K. (6 t., b. l. 167).

Iš 2023-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000943 nustatyta, kad sąskaita A. K. už įsigyjamą automobilį Toyota Prius, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 000 Eur sumai (6 t., b. l. 168).

Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2023-09-09 iš (duomenys neskelbtini) turgaus pirko automobilį Toyota Prius už 5 000 Eur grynais pinigais, sumokant pardavėjui tiesiai į rankas. Apie minėtą parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo, patalpinto „Autoplius“. Pirkimo-pardavimo sutartį užpildė tas pats asmuo, kuris pasitiko jį turguje. Su minėtu pardavėju jokių kitų dokumentų nepildė, tik pirkimo – pardavimo sutartį. Tyrėjos parodytos PVM sąskaitos faktūros jis nepasirašė. Kaip jau nurodė, už automobilį mokėjo 5 000 Eur (6 t., b. l. 171-172).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-26 pardavė automobilį BMW 3, VIN: (duomenys neskelbtini), M. V. (6 t., b. l. 178).

Iš 2023-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0000995 nustatyta, kad sąskaita M. V. už įsigyjamą automobilį BMW 3, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 7 000 Eur sumai (6 t., b. l. 179).

Liudytoja apklausta M. V. 2024-07-24 apklausoje parodė, kad 2023 rugsėjo mėnesį apie automobilio BMW 3 pardavimą sužinojo pagal skelbimą www.autoplius.lt. Paskambino pardavėjui ir susitarė dėl automobilio apžiūros. 2023-09-22 automobilį atvairavo prie (duomenys neskelbtini) arenos, nors sakė, kad pardavėjas yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Su pardavėju sutarė susitikti kitą dieną, nes šis pasakė, kad šiuo metu negali pateikti visų dokumentų. Pirkimo pardavimo sutartį užpildė vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini). Ji sumokėjo grynais 6 300 Eur ir sutarė, kad likusią sumą – 7 000 Eur sumokės kitą dieną 2023-09-26 pavedimu. Tuomet ji su automobiliu BMW išvyko namo. PVM sąskaitą faktūrą jai atsiuntė kitą dieną el. p. (duomenys neskelbtini), kurią ji apmokėjo pavedimu – 7 000 Eur. Ant pirkimo pardavimo sutarties, kiek atsimena, pardavėjas buvo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Realiai už automobilį sumokėta suma buvo 13300 Eur. Pavedimu atliko 7 000 Eur į įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, kitus 6 300 Eur padavė vyriškiui, pardavusiam automobilį. Pardavėjas buvo suinteresuotas nurodyti mažesnę sumą nei reali automobilio pirkimo kaina. Ji klausė, kodėl nurodoma mažesnė suma, šis pasakė, kad jeigu nenori, gali automobilio nepirkti (6 t., b. l. 183-185).

Iš 2024-01-04 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-06 pardavė automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), S. Š. už 1 800 Eur (7 t., b. l. 5).

Liudytoju apklaustas S. Š. 2024-01-16 apklausoje parodė, 2023 m. spalio 6 d. jis nuvažiavo į Klaipėdoje esantį turgų prie Jakų žiedo, ten apsižiūrėjo automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio kaina, uždėta ant automobilio, buvo 4 150 Eur. Paskambinus pardavėjui, šis atvažiavo, sutarė galutinę kainą – 3 800 Eur. Įregistravus automobilį Regitroje, pardavėjui sumokėjo 3 800 Eur. Ant dokumentų pardavėjas niekur nesirašė, tik skambinosi į (duomenys neskelbtini), kad sutvarkytų dokumentus. Suprato, kad tai buvo moteris, kuri ir atsiuntė dokumentus, greičiausiai į Regitrą. Nusipirkęs automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), sumokėjo grynaisiais pinigais Regitros aikštelėje, kai sutvarkė dokumentus (7 t., b. l. 11-12).

Iš S. Š. pateikto skelbimo apie parduodamą automobilį nustatyta, kad automobilio Audi A3 kaina buvo nurodyta 4 150 Eur.

Iš S. Š. pateiktos 2023-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0001046, nustatyta, kad sąskaitoje S. Š. už įsigyjamą automobilį Audi A3, VIN: (duomenys neskelbtini), nurodyta 1 800 Eur (7 t., b. l. 19-23).

Iš 2024-07-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-13 pardavė automobilį Volvo V60, VIN: (duomenys neskelbtini), A. K. (7 t., b. l. 27).

Iš 2023-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0001071 nustatyta, kad sąskaita A. K. už įsigyjamą automobilį Volvo V60, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta 3 500 Eur sumai (7 t., b. l. 28).

Iš 2023-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. 0000613 nustatyta, kad kasos pajamų orderis A. K. buvo išrašytas 3 500 Eur sumai (7 t., b. l. 29).

Liudytoju apklaustas A. K. 2024-08-13 apklausoje parodė, kad 2023 m., galėjo būti rugsėjo mėnesio pabaiga, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą ieškoti pirkti automobilio. Apžiūrinėdamas aikštelėse stovinčius automobilius, vienoje iš (duomenys neskelbtini) mieste esančių automobilių pardavimo aikštelių, šalia Regitros, pamatė jam patikusi automobilį VOLVO V60. Minėto automobilio salone, ant panelės, buvo uždėtas lapas su automobilio duomenimis ir telefono numeriu. Susisiekus nurodytu numeriu, kurio neturi išsaugojęs, sutarė dėl automobilio apžiūrėjimo. Atvykus automobilio pardavėjui, sužinojo automobilio kainą - 6300 Eur. Su pardavėju sutarė, jog pirks automobilį, padavė 300 Eur, kaip avansą už automobilį, kadangi parduoti automobilio pardavėjas dar negalėjo, nes automobilio dokumentai nebuvo grįžę iš Prancūzijos. Praėjus maždaug dviem savaitėms nuo automobilio apžiūrėjimo, jam paskambino pardavėjas ir informavo, jog gali atvykti 2023-10-13 į (duomenys neskelbtini) miestą, kur pasirašys pirkimo sutartį ir galės prisiregistruoti automobilį. 2023-10-13 atvykus į (duomenys neskelbtini) mieste esančią Regitrą, jau laukė automobilio pardavėjas. Jis Regitros aikštelėje esančioje pavėsinėje padavė likusius pinigus už automobilį, t. y. 6000 Eur grynaisiais ir pardavėjas jam davė pasirašyti ant kasos pajamų orderio serija KPO23 Nr.0000613. Minėtus dokumentus pardavėjas turėjo atsispausdinęs. Ant pateiktų dokumentų, t. y., orderio serija KPO23 Nr.0000613 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. RS23 0001071 buvo parašyta, kad jis sumokėjo 3 500 Eur, pardavėjas paaiškino, kad jis negali daugiau rašyti, nes taip jau pigiai parduota automobilį (7 t., b. l. 34-35).

Liudytojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, S. K. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jo sutuoktinė J. K. yra įtariamoji. Yra supažindintas su savo, kaip liudytojo teisėmis, sutinka atsakyti į jam užduotus klausimus. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininkas, dirba nuo įmonės įkūrimo. Taip pat yra ir įmonės akcininkas, jam priklauso 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Įmonės veikla – naudotų automobilių pirkimas ir pardavimas. Automobilius įmonė dažniausiai perka Prancūzijoje, kartais iš Belgijos, Vokietijos, pavieniais atvejais ir iš kitų šalių. Įmonė samdo autovežius automobiliams gabenti. Bendrovė pervežimo paslaugas samdo iš „(duomenys neskelbtini)“, „ (duomenys neskelbtini)“, A. įmonė, ir kitas. Realiai, patys įmonės vadybininkai renkasi kieno vežimo paslaugas užsisakyti. Kiek bendrovė moka už vieno automobilio pargabenimą į Lietuvą, jis nežino. Automobilius įmonė parduoda Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat automobiliai parduodami į Lenkiją, Baltarusiją, kitas Europos valstybes. Nežino, kiek tiksliai yra bendrovėje vadybininkų. Į užsienio šalis bendrovei pirkti automobilių važiuoja beveik visi bendrovėje dirbantys vadybininkai. Jis pats kartais dar važiuoja į užsienį tikslu pirkti bendrovei automobilių. Užsienyje bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ automobilius dažnai nuperka buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas O. G., kuris gyvena Prancūzijoje. Jis atsiunčia iš Prancūzijos aikštelių nuotraukas su parduodamais automobiliais, jeigu bendrovei tinka, jis jas nuperka, atsiunčia el. paštu sąskaitas-faktūras. Su O. dirba tik jis, o ne kiti įmonės vadybininkai. Jis turi Prancūzijoje bendrovę „ (duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito už nupirktus automobilius – apmoka pagal pateiktas sąskaitas. S. K. parodė, kad negali atsakyti, nes nežino, ar važiuojantiems į Europą vadybininkams yra įforminamos komandiruotės, ar gauna ir jei gauna – tai kiek komandiruotpinigių. Jam taip pat nėra žinoma, ar vykstantiems vadybininkams, į Europą pirkti automobilių, išrašomas kasos išlaidų orderis pirkti automobiliams. Už įsigytus automobilius atsiskaitoma pavedimais. Kartais yra atsiskaitoma ir grynaisiais, jeigu sumos yra mažos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi AB „Šiauliu banko“ ir AB „Medicinos banko“ banko paslaugomis. Naudojantis šiais bankais yra atliekami atsiskaitymai, mokėjimai, apmokėjimai už automobilių pirkimus. Prisijungimus prie bendrovės sąskaitų turi R. K., anksčiau turėdavo ir J. K.. Kas turi bendrovės bankines korteles, jis nežino. Kas atsakingas už bendrovės kasą, nežino. Į banką grynuosius pinigus įneša jis, R. K., o anksčiau ir J. K. (kol dirbo įmonėje). Tiksliai nežino nuo kada, bet jo sutuoktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. S. K. parodė, kad kai automobiliai grįžta į Lietuvą, įmonės vadybininkai, paruošę tvarkingus automobilius, stato į automobilių pardavimų aikšteles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati neturi savo automobilių pardavimo aiktelės, todėl parduodamus automobilius stato įvairiose kitose automobilių pardavimo aikštelėse (duomenys neskelbtini): „ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “, „ (duomenys neskelbtini)“ ir kitose, adresų nežino, konkrečiai gali nurodyti bendrovės direktorius arba vadybininkai. Apie parduodamus automobilius bendrovės vadybininkai patys skelbiasi internetiniuose skelbimų portaluose, deda skelbimus į www.autopliusas.lt svetainę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra sukurta atskiros paskyros skelbimų portaluose. Vadybininkai patys apmoka už įdėtus skelbimus. Vadybininkai turi atskirus prisijungimus, ten savo paskyroje jie deda savo kontaktinius telefono numerius. Jis taip pat deda skelbimus, nurodo savo telefono numerį. Kuomet atsiranda automobilio pirkėjas, kartu su juo nuvyksta į bendrovės ofisą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių pardavimų kainas nustato patys vadybininkai. Jie įvertina rinkos kainas, automobilių įsigijimo kainas, būklę ir kitus kriterijus. Jie nustato tokias kainas, kad įmonei būtų pelningai. Bendrovėje nėra asmens, kuris nustatytų ar reguliuotų, už kiek parduoti automobilį. S. K. parodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus užpildo bendrovės direktorius R. K., anksčiau, kol dar dirbo įmonėje, tai darė J. K.. Jie abu pildydavo automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus, priklausomai nuo to, kuris tuo metu būdavo ofise. Šiuo metu, už automobilius, jei kaina didesnė nei 5 000 Eur, pirkėjai atsiskaito bankiniais pavedimais, jei kaina mažesnė, atsiskaito ir grynaisiais. Anksčiau dokumentus tvarkė K. S.. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams moka darbo užmokestį, kuris yra fiksuotas ir nepriklausomas nuo darbo rezultatų, t. y. parduodamų automobilių skaičiaus. Kiek jam žinoma, visais atvejais, automobilių pardavimų dokumentuose nurodomos realios automobilių kainos. Jam nėra žinoma, kad bendrovėje būtų atvejų, kuomet automobilių pardavimo dokumentuose būtų nurodyta mažesnė, negu realiai sumokėta, kaina. Jis utomobilių pardavimo dokumentų nepildo, jų nepasirašinėja. Jis nežinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita yra vedama apgaulingai, ar, kad jo sutuoktinė su R. K. būtų pasisavinę įmonės pinigų. Niekada nėra matęs, kad J. K. namo parsineštų dideles pinigų sumas, ar iš viso, kad parsineštų pinigų (7 t., b. l. 62-64).

S. K. parodė, kad 2024-12-12 įgaliojimu atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini) interesus šiame ikiteisminiame tyrime. Jam yra žinoma, kad jo sutuoktinė J. K. ir R. K. šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinti įtariamaisiais ir kad jų neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta 160 800 Eur turtinė žala. S. K. nurodė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, reiškia pretenzijas dėl įmonei padarytos žalos – 160 800 Eur, tačiau kadangi dalį žalos, kurią R. K. ir J. K. padengė už akcinę bendrovę, tai yra jie sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuotą PVM bei pelno mokestį, iš viso – 34 567 Eur, šiai daliai pinigų pretenzijų nebereiškia. Dėl likusios žalos dalies jis, kaip įmonės atstovas, R. K. ir J. K. 2025-02-24 pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo įtariamieji R. K. ir J. K. solidariai įsipareigojo visiškai atlyginti įmonei padarytą turtinę žalą. Liudytojas nurodė, kad R. K. ir J. K. savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 34 567 Eur, ši suma pagal susitarimą yra įskaityta į žalos atlyginimo dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiame ikiteisminiame tyrime dėl neteisėtų R. K. ir J. K. veiksmų padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereikš, kadangi pastarieji įmonei įsipareigojo atlyginti likusius 126 233 Eur. Neprieštarauja, kad byla būtų baigiama baudžiamuoju įsakymu (25 t., b. l. 73-74).

Liudytoja K. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi buhalterė, parodė, kad nuo 2020 metų rudens, tikslios datos neatsimena, pradėjo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą vedė iki 2023 metų gruodžio pabaigos. Minėtoje įmonėje ji nebuvo įdarbinta, dirbo jiems pagal sudarytą paslaugų sutartį. Pastarosios pareigos buvo susijusios su įmonės deklaravimais, tai yra, Sodra, ir Valstybine mokesčių inspekcija. Taip pat, ji skaičiavo darbo užmokesčius, darbo sutartis rengdavo, teikdavo deklaracijas ir duomenis valstybinėms institucijoms. Duomenis apie automobilių pirkimus ir pardavimus į buhalterinės apskaitos programą "(duomenys neskelbtini)" suvesdavo ne ji, atsidariusi šią programą jau matydavo suvestus duomenis. Ji į minėtą programą vesdavo tik lietuviškas sąskaitas (aikštelių nuomos, pervežimai, kitos paslaugos). Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“ visus pirminius dokumentus – sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir kt., suvesdavo įmonės buhalterė J. K. arba įmonės direktorius R. K.. Kai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. iš pradžių buvo buhalterė, vėliau, nuo 2022 metų berods spalio mėnesio, pastaroji tapo įmonės direktorė. Kai J. K. tapo įmonės direktorė, ji vis dar tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, realiai jos funkcijos įmonėje nepasikeitė. Jai nėra žinomos priežastys, kodėl J. K. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. K. S. parodė, kad nežino, kas dirbdavo su įmonės grynaisiais pinigais. Prisijungimus prie įmonės banko sąskaitų turėjo ir J. K. ir R. K., tačiau kuris dirbo su įmonės bankiniais pavedimais, nežino. Įmonė turėjo seifą, tačiau kur jis buvo, nežino. Ji pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose apsilankydavo vieną kartą per savaitę. Atėjusi į įmonę susirinkdavo lietuviškas sąskaitas, sužiūrėdavo ar viskas buhalteriškai tvarkingai padaryta. Kai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktorius buvo R. K.. Už ką įmonėje pastarasis buvo atsakingas, ji negali tiksliai pasakyti. Žino, kad kai J. nebūdavo, sąskaitas ir kasos pajamų orderius išrašydavo R. K., juos suvesdavo į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Kam automobilių pirkėjai atsiskaitydavo už įsigyjamus automobilius, nežino, nes nedirbo pačiame įmonės ofise, tad nematydavo.

K. S. parodė, kad darbinius nurodymus jai dažniausiai duodavo J. K., su ja dažniausiai bendraudavo darbiniais reikalais. Šiek tiek rečiau darbiniais reikalais bendraudavo ir su R. K.. Po to, kai įmonės direktore tapo J. K., niekas nepasikeitė: darbiniais reikalais ir toliau dažniausiai bendraudavo su J. K., kai reikėdavo ir su R. K.. Ji pati nepastebėjo kažkokio pokyčio. Negali atsakyti į klausimą, ar po to, kai J. K. tapo įmonės direktore, R. K. išrašinėjo sąskaitas ir suvesdavo jas į „(duomenys neskelbtini)“ programą, nes nežino. Po to, kai R. K. tapo konsultantu, nebe direktoriumi, niekas nepasikeitė.

K. S. parodė, kad apie tai, jog reikia į įmonę įdarbinti kažkokį darbuotoją, jai dažniausiai pranešdavo J. K.. Ji nieko nežino apie galimus įmonės fiktyvius darbuotojus. Tiesiog, kai jai pasakydavo kažką įdarbinti, ji taip ir padarydavo. Nežino ką koks darbuotojas įmonėje dirbdavo, ir ar apskritai dirbdavo – už tai buvo atsakingi įmonės vadovai – J. K. ir R. K.. Ji tiesiog sutvarkydavo dokumentus, kad viskas būtų buhalteriškai tvarkingai. Kai ji atvykdavo į įmonę, kartais joje būdavo tik R. K., kartais tik J. K., o kartais abu. Kaip jau minėjo, kas už ką buvo atsakingas, ji nežino. J. K. būdavo atsakinga už įmonės dokumentus, todėl jų pokalbiai būdavo dažnesni, susiję su įmonės buhalteriniais dokumentais. Ji nematė kas vyko pačioje įmonėje, kas realiai jai vadovavo, nes su vadovais bendraudavo tik darbiniais klausimais, įmonėje apsilankydavo tik kartą per savaitę (7 t., b. l. 69-70).

Liudytojas E. J. parodė, kad apie 18 metų dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininku. Jo pareiga yra pirkti automobilius įmonės vardu iš Prancūzijos. Dažniausiai susiranda internete apie Prancūzijoje parduodamus automobilius, tuomet telefonu susiskambina su prancūziškų automobilių pardavėjais ir paklausinėja apie jį dominantį automobilį prancūzų kalba. Jei nusprendžia pirkti automobilį, įmonės direktoriui R. K. pasako kur ir kiek pinigų pervesti, ir tuomet jau R. K. derina automobilių pargabenimą. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius veža UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Automobiliai yra perkami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, pargabenimą taip pat apmoka įmonė. Kai automobiliai yra pargabenami, jis pats juos susikrauna nuo tralo, nuvaro juos į automobilių pardavimo aikšteles ir pardavinėja. Skelbimų apie parduodamus automobilius jis nededa internete. Ar kas nors iš įmonės deda skelbimus internete apie jo surastų ir nupirktų automobilių pardavimą, jis nežino. Dažniausiai kiekvienas įmonės vadybininkas rūpinasi savo automobilių pardavimu. Jis pats bendrauja su pirkėjais ir, kai pirkėjas nusprendžia pirkti automobilį, palydi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kuris yra (duomenys neskelbtini), arba tiesiog liepia jiems ten nuvykti susitvarkyti automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų. Pinigus už įsigyjamus automobilius pirkėjai paduoda arba įmonės buhalterei J. K. arba R. K.. Kai J. K. nebūdavo, visus dokumentus, susijusius su automobilių pirkimu-pardavimu, tvarkydavo R. K.. Pats į Prancūziją pirkti automobilių praktiškai nevyksta. Būna per metus kokį kartą ar du, bet kaip sakė, automobilius įmonės vardu perka dažniausiai internete juos susirasdamas, ir bendraudamas telefonu. E. J. parodė, kad koks jo darbo užmokestis, nežino, nes jo neseka, reikėtų žiūrėti bankinius išrašus. Alga jam yra pervedama kartą per mėnesį, be avanso. Įmonėje yra įdarbintas pilnu etatu, tačiau jo niekas neriboja darbo laike: dirba kada reikia ir kiek reikia. Kalbant apie 2022-2023 metus, žino faktą, kad tuo laikotarpiu R. K. atsisakė direktoriaus pareigų, ir direktore tapo J. K.. Nurodė, kad direktoriaus pakeitimas buvo labiau dokumentinis, nes ir J. K., ir R. K. sėdėjo tose pačiose darbo vietose, dirbo tą patį darbą kaip anksčiau. Dažniausiai darbiniais reikalais bendraudavo su J. K. arba su R. Kai jis atvykdavo į ofisą, J. K. sėdėdavo prie kompiuterio, kažką rašydavo, būdavo apsivertusi dokumentais. Ką konkrečiai ji ten darė, nežino. R. K. lygiai taip pat ofise sėdėdavo prie kompiuterio, kažką prie jo darydavo, tačiau ką konkrečiai, nežino. Pasikeitus direktoriui, jo supratimu, niekas nepasikeitė, nes abu, tai yra ir J. ir R., dirbo toje pačioje vietoje, darė tuos pačius darbus (7 t., b. l. 75-76).

Liudytojas S. L. parodė, kad jau daug metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Jis pats vyksta į Prancūziją pirkti automobilius įmonės vardu. Kai Prancūzijoje randa tinkamus automobilius, skambina R. K. (kai jis buvo įmonės direktoriumi), kad padarytų pavedimą. Jei automobilius Prancūzijoje perka iš fizinių asmenų, dažniau už juos sumoka grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Grynieji pinigai būna išduoti iš įmonės, juos jam išduodavo arba R. arba J., priklausomai nuo to, kas tuo metu vadovavo įmonei. Jis pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose, kad paima įmonės pinigus. Dažniausiai įmonė jam išduoda iki 10 000 Eur, kad už juos galėtų Prancūzijoje įsigyti automobilį/ių. Kai nuperka automobilį, dažniausiai jis pats paskambindavo G. A., kuris pargabena UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktus automobilius. Už automobilių pargabenimą atsiskaito UAB "(duomenys neskelbtini)". Dažniausiai pargabentus automobilius nuo tralo nusikrauna jis pats. Jei automobiliai yra veikiantys, tuomet iš karto juos varo į automobilių pardavimo aikštelę. Jei reikia remontuoti, tuomet jis juos dar suremontuoja, ir tik tuomet varo į automobilių pardavimo aikštelę. Automobilių jis pats neremontuoja, tai daro autoservisuose. Autoserviso paslaugas apmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su automobilių pirkėjais bendrauja pats. Kai pirkėjai nusprendžia pirkti automobilį, jis su jais kartu nuvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kuris yra (duomenys neskelbtini), kur J. K. užpildydavo automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus. J. K. paimdavo pinigus už parduotą automobilį. Nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 690 Eur „į rankas“. Jis išmokamas kartą per mėnesį, be avanso. Atlyginimas nekinta nuo to, kiek automobilių parduoda. S. L. parodė, kad kalbant apie 2022 – 2023 metus, visus dokumentus ir pinigus perduodavo J. K., nes ji tvarkydavo visus įmonės dokumentus. R. K. būdavo įmonės ofise, tačiau ką jis darydavo, nežino. Į įmonės ofisą jis atvažiuodavo tik tada, kai parduodavo automobilius, ir tada, kai grįždavo iš Prancūzijos, parveždavo J. K. automobilių įsigijimo dokumentus. Žino, kad kažkada 2022-2023 metais įmonės direktore buvo tapusi J. K., o kokios liko R. K. pareigos, nežino. Kaip jam atrodė, po direktoriaus pasikeitimo, niekas nepasikeitė, J. K. dirbo tokį patį darbą kaip ir anksčiau. O R. kartais matydavo, kartais ne, nežino ką jis veikė ir už ką buvo atsakingas įmonėje. Darbinių nurodymų pastarajam niekas neduodavo, per tiek metų išmoko dirbti sava vaga. Tiesiog dokumentus palikdavo J.. Su R. K. bendraudavo dėl bankinių pavedimų, kai jis buvo direktorius, dėl automobilių įforminimo (kai nebūdavo J.) (7 t., b. l. 81-82).

Iš 2023-09-22 VĮ „Registrų centras“ rašto nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 vnt. akcijų priklauso R. K. ir 10 vnt. akcijų priklauso S. K. (19 t., b. l. 148).

2024-07-12 ir 2024-07-31 R. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui (20 t., b. l. 32, 40-42).

Iš 2024-10-15 R. K. el. paštu pateiktų dokumentų Nr. 85-G-11385 nustatyta, kad Darbo sutarties Nr. 39 pakeitime Nr. 7 nurodyta, kad nuo 2022-09-14 J. K. paskirta dirbti direktorės pareigose (20 t., b. l. 57).

Iš 2024-01-09 J. K. prašymo nustatyta, kad pastaroji pateikė prašymą atleisti ją iš einamų pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024-01-31 (20 t., b. l. 59).

Iš 2022-09-14 darbo sutarties Nr. 8 pakeitimo Nr. 4 nustatyta, kad nuo 2022-09-14 direktorius R. K. paskirtas dirbti „konsultanto“ pareigose (20 t., b. l. 64).

Iš 2023-11-03 Tauragės apylinkės teismo nutarties Nr. IBPS-V-2997016-23 nustatyta, kad buvo priimta nutartis atlikti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), negyvenamojoje patalpoje – sandėlyje, (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant surasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, rankraštinius užrašus, kompiuterius bei kitas elektronines laikmenas, kuriose gali būti įrašyti ir laikomi duomenys, patvirtinantys vykdomą nusikalstamą veiką, neapskaitytus grynuosius pinigus, taip pat kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (22 t., b. l. 62-63).

Iš 2023-11-10 kratos protokolo nustatyta, kad buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, jie sudėti į dėžes ir užplombuoti (22 t., b. l. 65-69).

Iš 2023-11-13 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išpakuoti iš dėžių ir sunumeruoti (22 t., b. l. 82-88).

Iš 2024-02-15, 2024-04-11, 2024-04-15, 2024-04-16, 2024-04-17, 2024-04-19, 2024-04-29, 2024-05-02, 2024-05-03, 2024-05-06, 2024-05-08, 2024-05-29 ir 2024-07-17 apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2023-11-10 kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinių patalpų išimtų segtuvų dokumentai, susiję automobilių pardavimais fiziniams asmenims. Atliekant apžiūras buvo peržiūrima kiekviena 2022-01-01 – 2023-10-31 segtuvuose esanti PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai. Buvo analizuojamos parduodamų automobilių dokumentuose įrašytos pardavimo kainos, jos lygintos su vidutine automobilių rinkos kaina. Išrinkti automobilių pardavimo atvejai, kai pardavimo dokumentuose nurodytos automobilių pardavimo kainos yra įtartinai mažos. Padarytos šių dokumentų kopijos, kurios ikiteisminio tyrimo medžiagoje sudedamos prie liudytojų (pirkėjų) apklausų, bei automobilių registracijos išrašų. Pagal segtuvuose rastų sąskaitų duomenis, buvo organizuojamos fizinių asmenų, gyvenančių Lietuvoje, įsigijusių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones, apklausos, siekiant išsiaiškinti transporto priemonių įsigijimo aplinkybes, tikslias automobilių įsigijimo kainas (22 t., b. l. 103-153).

Iš 2023-09-07 Tauragės apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad buvo leista atlikti J. K., R. K. ir S. K. telefoninių pokalbių kontrolę, tai yra klausytis šių asmenų telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. (22 t., b. l. 177-179).

Iš 2024-04-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad 2023-09-09, apie 13.50 val., J. K. (J. K.) skambino E. J. (E. J.):

„E. J. - (prieš tai nereikšmingas pokalbis) Ne, man reik.. Man reikėtų gal ką taip daryt, parašyti reikėtų.. Nor pavedimą padaryti žinai.

J. K. - Mhm.

E. J. - Mašiną pasiims, nu Vilniui ta mašina yra.

J. K. - Bet tai vistiek kol neįkris nepasiims.

E. J. - Paduos tą mašiną nu.

J. K. - Bet tai kol nematysim pinigų ar tai vistiek? Atiduos?

E. J. - Nu, nu.

E. J. - Nu. Tai vakar irgi padaviau, ką daryt.

J. K. - Aa.

E. J. - Nu.

E. J. - Tai aš nežinau dabar kiek ten.. Ten pas jį yra sąskaita. Ten kokį bus musėk..

J. K. - Tai gal atsiųst. O ten SDK yra? Nebent pridėti.

E. J. - Yra viskas. Yra viskas.

J. K. - Ai nu tai pažiūrėtumėm, kiek gali daryti pavedimą.

J. K. - Kiek pavedimą.

J. K. - Nu tai..

E. J. - Bet nežinos kiek parašyti.

J. K. - Penkis-šešis.

J. K. - Penkis-šešis. Nu tai sąskaitą galim nusiųsti.

J. K. - Ką? Ai.. Bet.. Ne. Banko sąskaitą“.

2023-09-11, apie 13.56 val., J. K. (J. K.) skambino G. T. (G. T.): (nereikšmingas pokalbis):

„J. K. - Ir viskas, nu nu nu.

G. T. - Šešis septynis rašyk tada ir viskas. Su transportu, kad būtų ten.. Septynis rašyk.

G. T. - Nu.

J. K. - Mhm. Nu gerai, tai tada rašau.

G. T. - Nors yra.. Palauk..

G. T. - Šeši du man atrodo yra.. Tai jau dabar koks skirtumas kiek ten parašysi..

G. T. - Rašyk mažiau biški.

J. K. - Mhm.

G. T. - Nu.

J. K. - Gerai, gerai tada, rašau.

G. T. - Mes ateinam jau, nes jis labai skuba į tą Kauną.

J. K. - Supratau. Tuo jau pat, mhm.

G. T. - Ačiū.

2023-09-19, apie 10.46 val., J. K. (J. K.) skambino G. T. (G. T.):

J. K. - Labas.

G. T. - Labas.

J. K. - Žiūrėk, šita Dacia Sandero parduodam į Lenkiją tam čia privačiam..

J. K. - Jinai čia PVM’inė.

G. T. - Nu.

J. K. - Tai už kiek čia aš turiu parduoti? Nes yra..

G. T. - Nu tai pridėk transporto išlaidas ten kokius tris šimtus..

G. T – Ir padaugink iš vienas kablis dvidešimt vieno ir viskas.

G. T. - Ne, grynais.

J. K. - Nes čia yra.. Gerai tada, jeigu taip.. Gaunasi plius dvidešimt vienas. Devyni dvidešimt gaunas PVM’o. Tai jeigu čia.. Palauk. Keturi tūkstančiai aštuoniasdešimt plius trys šimtai ir plius devyni dvidešimt. Gaunas penki trys grubiai, su PVM’u jeigu.

G. T. - Nu tai parduodam į minusą. Keturis kokius devynis penkiasdešimt rašyk jau su PVM’u.

G. T. - Nu.

J. K. - Gerai. Gerai tada.

G. T. - Nu.

2023-10-30, apie 13.33 val., J. K. (J. K.) skambino V. Ž. (V. Ž.):(Nuo pokalbio pradžios iki 51 s. nereikšmingas pokalbis):

„V. Ž. - Tai gal rytoj.. rytoj suspės atsiplakti rytoj iš Latvijos.. Jeigu devyni pirkimas, kiek man pavedimuką jam sakyti? 9 su puse, ar kiek?

J. K. - Mhm.. Nu jo.. Devyni su puse..

V. Ž. - Lexus’as. Devyni yra už.. Lexus’as..

J. K. - Nu tai gerai kažkur tai..

V. Ž. - Devintų metų. Nu.

J. K. - Nu.

V. Ž. - Kiek pasakyti, J.?

J. K. - Tai tiek. Tiek.

V. Ž. - Mhm, supratau.

J. K. - Mhm.

V. Ž. - Tai gal, jeigu spės, reik tada iki tų išeiginių.

J. K. - Nu.

V. Ž – Nu, gal. Gerai.

J. K. - Gerai.

V. Ž. - Rytoj tu darbuojiesi, ane? Būsi aišku?

J. K. - Nu, nu. Būsiu, būsiu.

V. Ž. - Mhm, gerai. Iki.

2023-11-03, apie 11.22 val., J. K. (J. K.) skambino V. Ž. (V. Ž.):

J. K. - Labas. Išsiaiškinau aš čia viską, žinai.. Ne taip kėbulas įvestas pagal pačią..

V. Ž. - Aaa..

J. K. - Kažkaip ten yra pabaiga ne..

V. Ž. - Tu turi tokią mašiną..?

J. K. - Turiu, turiu, aš radau..

V. Ž. - Nes SDK viską.. Pasiuks yra, jam paduosiu, pas mane viskas..

J. K. - Aš radau, Radau..

V. Ž. - Mhm.

J. K. - Nu.

V. Ž. - Ir kiek ten SDK yra? Užfiksuota?

J. K. - Hmm.. Keturi du, aš radau..

V. Ž. - Aaa..

J. K. - Nu.

V. Ž. - O tai gerai jam.. Bet nori padaryti pavedimą jisai ten..

J. K. - Nori pavedimą? Nu tai gerai, galės daryti..

V. Ž. - O kiek pavedimą pasakyti? Ar jam sakyti ten..

J. K. - Lygiai penkis. Aš parašiau jau jam. Lygiai penki..

V. Ž. - Ai jau jam pa..? Tai lygiai.. Pala, tai lygiai penki dar..? Ai, supratau, supratau. Viskas gerai.

J. K. - Nu.

V. Ž. - Nu, nu.

J. K. - Gerai, aha.

V. Ž. - Mhm, mhm.

J. K. - Gerai, iki“ (22 t., b. l. 180-192).

Iš 2024-04-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad 2023-09-08, apie 14.11 val., R. K. (R. K.) skambino tyrimo metu nenustatytas asmuo (N.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini): (Nuo pokalbio pradžios iki 59 s. nereikšmingas pokalbis):

N. - O man reik, R., pavedimuką aš tau įmečiau ten, keturi trys pas man.. pas tavęs likutis yra..

N. - Keturi du aš tau įmečiau, kad padarytum..

R. K. - Nu tai gerai.

R. K. - Gerai. Aišku.

N. - Tai, R., tai įmesi man tą išrašiuką tada? Būtu labai gerai.

R. K. - Tai tuojau dabar einu čia padarysiu.

N. - Aha..

R. K. - Nu.

Nuo 1 min. 21 s. iki pokalbio pabaigos nereikšmingas pokalbis.

2023-10-14, apie 10:28 val., R. K. (R. K.) skambino D. V. (D. V.):

R. K. - Nu.

R. K. - Jo, jo.

D. V. - Aa, nu tai čia tokie estukai žiūri mašiną, jeigu ką.. R. dabar atvažiavo valyti. Tai, jeigu ką pasuksiu, prilėktum suforminti?

R. K. - Gerai.

D. V. - Į Estoniją.

R. K. - Tai aš laukiu kol kas pasuks, taip nevažiuoju žinai.

D. V. - Jo, jo teisingai. Nu tai ką čia sėdėsi.

R. K. - Nu.

D. V. - Tai dabar žiūriu žinai, jeigu ką, jeigu perk, tai iš karto žino.

R. K. - Pasuk, pasuk.

D. V. - Jo, pasuksiu.

R. K. - Nu.

D. V. - Nu gerai, R..

2023-10-25, apie 12.45 val., R. K. (R. K.) skambino R. K. (R. K..):

R. K. - Dabar pakely esu, prie sienos jau.

R. K.. - Ane? Klausyk, agirdi, aš tau atsiunčiau, man vieną pavedimą reikėtų ryt, poryt norėčiau pasiimt tą mašiną..

R. K.. - Ne, ne, čia mano likutis buvo tiek panašiai žinai..

R. K.. - Nu aš galiu surašyti viską.

R. K. - Ai, nu gerai, gerai, gerai, R., gerai, gerai.

R. K.. - Ar geriau galiu surašyti, ar kai grįšiu, atvažiuosiu, dar ten kur PVM koks buvo.. Ne, ne yra.. Mano yra.

R. K. - Kai, kai, kai grįši. Viskas gerai. Tada bandau tuojau paleisti tau.

R. K.. - Nu.

R. K. - Nu.

R. K. - Gerai. Tuojau atsiųsiu nuotraukas paskutinės, pirmadienio žvejybos.“

Nuo 1 min. 7 s. iki pokalbio pabaigos nereikšmingas pokalbis (23 t., b. l. 1-12).

Iš 2024-09-27 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2644908-24 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 finansinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojo iki 2022-04-30):

6 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies, kur nustatyta, kad Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus reikalavimų nes nuo 2022-01-04 iki 2022-04-30 nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 70 950 (14 250 + 11 650 + 17 850 + 27 200) Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones;

12 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose reikalavimų, nes nuo 2022-01-01 iki 2022-04-30 neužregistravo finansinės apskaitos registruose, transporto priemonių pardavimo įplaukų su PVM iš viso 70 950 (14 250 + 11 650 + 17 850 + 27 200) Eur, mokėtino PVM iš viso 12 313,63 (2 473,13 + 2 021,90 + 3 097,93 + 4 720,67) EUR, pajamų gavimo iš viso 58 636,37 (11 776,87 + 9 628,10 + 14 752,07 + 22 479,33) Eur.

3 punkto, kuriame nustatyta, kad Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį reikalavimų, nes nuo 2022-01-04 iki 2022-04-30 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 70 950 (14 250 (01 mėn.) + 11 650 (02 mėn.) + 17 850 (03 mėn.) + 27 200 (04 mėn.)) Eur grynųjų pinigų gavimo;

16 punkto, kuriame nustatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą reikalavimų nes nuo 2022-01-01 iki 2022-04-30 apskaitos registruose (kasos knygoje) neužregistravo iš viso 70 950 (14 250 (01 mėn.) + 11 650 (02 mėn.) + 17 850 (03 mėn.) + 27 200 (04 mėn.)) Eur piniginių lėšų, tuo sumažindama dokumentinį kasos likutį.

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galioja nuo 2022-05-01):

3 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais; 6 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos; 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nustatyta, kad ūkinės operacijos rezultatas pinigine <...> išraiška reikalavimų nes nuo 2022-05-09 iki 2023-10-13 nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 89 850 (49 050 + 40 800) Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones: 2022 metais (nuo 05 mėn. iki 12 mėn.) iš viso 49 050 Eur ir 2023 metais (nuo 01 mėn. iki 10 mėn.) iš viso 40 800 Eur.

3 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; 3 straipsnio 3 dalies, kad Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną; 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras; 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad registruoja ūkines operacijas laikydamiesi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2023-10-31 neužregistravo apskaitos registruose (Išrašytos sąskaitos, Kasos knyga, Įsigytų prekių pardavimo, taikant specialią PVM apmokestinimo schemą, registravimo žurnalas) transporto priemonių pardavimo piniginių lėšų gavimo ir įplaukų su PVM iš viso 89 850 (49 050 + 40 800) Eur, mokėtino PVM iš viso 15 593,81 (8 512,79 + 7 081,02) Eur, pajamų gavimo iš viso 74 256,19 (40 537,21 + 33 718,98) Eur t. y.:

1) 2022 metais laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) 49 050 Eur, mokėtino PVM 8 512,79 EUR, pajamų gavimo 40 537,21 Eur;

2) 2023 metais laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-10-31 iš viso: piniginių lėšų (įplaukų) 40 800 Eur, mokėtino PVM 7 081,02 Eur, pajamų gavimo 33 818,98 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 160 800 (120 000 + 40 800) EUR piniginių lėšų 2022 m. – 120 000 Eur ir 2023 m. – 40 800 Eur už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims.

Tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32816-23 medžiagą bei finansinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies; 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies; 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies; 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, 79 liudytojų apklausos protokolus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-01-04 iki 2023-10-13 gavo piniginių lėšų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, tačiau finansinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 160 800 (120 000 + 40 800) Eur piniginių lėšų (įplaukų), iš jų:

1) 2022 m., laikotarpiu nuo 2022-01-04 iki 2022-12-31 iš viso 120 000 (14 250 (01 mėn.) + 11 650 (02 mėn.) + 17 850 (03 mėn.) + 27 200 (04 mėn.) + 5 500 (05 mėn.) + 3 800 (06 mėn.) + 2 850 (07 mėn.) + 12 900 (08 mėn.) + 11 500 (09 mėn.) + 8 800 (10 mėn.) + 1 700 (11 mėn.) + 2 000 (12 mėn.)) Eur piniginių lėšų (įplaukų);

2) 2023 m., laikotarpiu nuo 2023-01-09 iki 2023-10-13 iš viso 40 800 (4 150 (01 mėn.) + 5 800 (02 mėn.) + 1 000 (03 mėn.) + 50 (04 mėn.) + 1 500 (05 mėn.) + 3 150 (06 mėn.) + 1 500 (07 mėn.) + 10 550 (08 mėn.) + 8 300 (09 mėn.) + 4 800 (10 mėn.)) Eur piniginių lėšų (įplaukų).

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 valstybės įgaliotai institucijai pateiktose deklaracijose, deklaravo duomenis apie pajamas, pelną ir mokėtiną PVM neatitinkančius tikrovės, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, nes laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-11-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža iš viso 132 893 Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM iš viso 27 907 Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM iš viso 27 907 Eur 2022 ir 2023 metais.

90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nustatyta, kad Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2022 ir 2023 metais PVM iš viso 27 907 Eur:

1) 2022 metais iš viso 20 826 Eur, tai yra: 2022-02-25 – 2 473 Eur PVM už 2022 m. sausio mėn., 2022-03-25 – 2 022 Eur PVM už 2022 m. vasario mėn., 2022-04-25 – 3 098 Eur PVM už 2022 m. kovo mėn., 2022-05-25 – 4 721 Eur PVM už 2022 m. balandžio mėn., 2022-06-25 – 955 Eur PVM už 2022 m. gegužės mėn., 2022-07-25 – 659 Eur PVM už 2022 m. birželio mėn., 2022-08-25 – 495 Eur PVM už 2022 m. liepos mėn., 2022-09-25 – 2 239 Eur PVM už 2022 m. rugpjūčio mėn., 2022-10-25 – 1 996 Eur PVM už 2022 m. rugsėjo mėn., 2022-11-25 – 1 527 Eur PVM už 2022 m. spalio mėn., 2022-12-25 – 295 Eur PVM už 2022 m. lapkričio mėn., 2023-01-25 – 347 Eur PVM už 2022 m. gruodžio mėn.;

2) 2023 metais iš viso 7 081 Eur tai yra: 2023-02-25 – 720 Eur PVM už 2023 m. sausio mėn., 2023-03-25 – 1 007 Eur PVM už 2023 m. vasario mėn., 2023-04-25 – 174 Eur PVM už 2023 m. kovo mėn., 2023-05-25 – 9 Eur PVM už 2023 m. balandžio mėn., 2023-06-25 – 260 Eur PVM už 2023 m. gegužės mėn., 2023-07-25 – 547 Eur PVM už 2023 m. birželio mėn., 2023-08-25 – 260 Eur PVM už 2023 m. liepos mėn., 2023-09-25 – 1 831 Eur PVM už 2023 m. rugpjūčio mėn., 2023-10-25 – 1 440 Eur PVM už 2023 m. rugsėjo mėn., 2023-11-25 – 833 Eur PVM už 2023 m. spalio mėn.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kur nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje; 5 straipsnio 1 dalies, 1 punkto kur nustatyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų iš viso 132 893 (99 174 + 33 719) Eur, tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 6 657 (1 599 + 5 058) Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą t. y.:

2022 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 10 661 (99 174 – 88 513) Eur nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 1 599 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą,

2023 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 33 719 Eur nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso – 5 058 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 34 564 (22 425 + 12 139) EUR mokesčių, iš jų: PVM – 27 907 (20 826 + 7 081) Eur; pelno mokesčio – 6 657 (1 599 + 5 058) Eur:

2023 metais – 12 139 Eur (PVM – 7 081 Eur, pelno mokesčio – 5 058 Eur) (23 t., b. l. 58-122).

Iš 2024-10-07 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos nutarimo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriaus R. K. kratos metu bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo dokumentai gražinti ir visi turimi dokumentai – 60 segtuvų, 6 įmautės, 3 užrašų sąsiuviniai – viso 15 848 lapai, buvo sudėti į dėžes ir užplombuoti plombomis Nr. 02805, Nr. 2806, Nr. 02807, Nr. 02808, Nr. 02809. Kadangi minėti dokumentai yra daiktai, turintys reikšmės tirti nusikalstamą veiką, jie turi būti saugomi iki atskiro procesinio sprendimo, todėl tolimesniam saugojimui buvo perduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu (duomenys neskelbtini) (23 t., b. l. 123-125).

2024-12-16 R. K. pateikė pervedimo Valstybinei mokesčių inspekcijai – 12 139 Eur iš J. K. mokėjimo kvitą, susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (24 t., b. l. 143-146).

2024-12-16 R. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą S. K. atstovauti įmonę šiame ikiteisminiame tyrime (24 t., b. l. 147).

2024-12-17 R. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie turėtų patvirtini arba paneigti įtariamųjų R. K. ir J. K. įsiskolinimą įmonei (24 t., b. l. 148-152).

2024-12-23 R. K. pateikė valstybei padarytos žalos atlyginimo kvitus: 2024-12-21 kvitą, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 800 Eur, 10 415 Eur sumą, 11 213 Eur sumą (24 t., b. l. 153-156).

2025-01-08 J. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (24 t., b. l. 157-161).

Iš 2025-01-08 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti finansinės apskaitos dokumentai. Apžiūroje dalyvavo Tauragės AVPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyr. specialistė J. K.. Apžiūroje vy. specialistė nurodė, kad Apžiūros metu apžiūrėjus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniame apskaitos registre Didžioji knyga užregistravo eilutėje Iš atskaitingų asmenų gautina suma pagal pažymą Nr. (sąskaitos Nr. 24455) – 160 800 (40 800 + 120 000) Eur (atskaitingų asmenų įsiskolinimą įmonei). Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus Avanso apyskaita atskaitingas asmuo J. K. ir R. K. (sąskaitos Nr. 24455) nustatyta kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo: a) atskaitingo asmens R. K. 2024-12-31 Avanso liekana – 120 000 Eur t. y. atskaitingas asmuo R. K. yra įsiskolinęs įmonei – 120 000 Eur; b) atskaitingo asmens J. K. 2024-12-31 Avanso liekana – 40 800 Eur t. y. atskaitingas asmuo J. K. yra įsiskolinusi įmonei – 40 800 Eur (24 t., b. l. 166-170).

Iš 2025-02-19 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus 2025-02-10 VĮ „Registrų (duomenys neskelbtini)“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius už 2022 ir 2023 metus, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyr. specialistė J. K. nustatė, jog pagal pateiktus specialistei apžiūrėti 2025-02-10 VĮ Registrų centras“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir atliktą 2024-09-27 specialisto išvadą nustatyta kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose Pelno (Nuostolių) ataskaitose už 2022 ir 2023 metus nurodė duomenis neatitinkančius tikrovės t. y.:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateiktoje 2024-02-27 Pelno (Nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 nurodė duomenis neatitinkančius tikrovės t. y. 2022 metais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 99 174 Eur pajamų (transporto priemonių pardavimo fiziniams asmenims). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų Pelno (Nuostolių) ataskaitoje 1 eilutėje Pardavimo pajamos įrašė 99 174 Eur mažiau pardavimo pajamų, 4 eilutėje Bendrasis pelnas (nuostoliai) – 99 174 Eur mažesnį bendrąjį pelną, 13 eilutėje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą – 99 174 Eur mažesnį pelną, 14 eilutėje Pelno mokestis neįrašė 1 599 Eur mokėtino pelno mokesčio;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateiktoje 2024-02-27 Pelno (Nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 nurodė duomenis neatitinkančius tikrovės, t. y. 2023 metais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 33 719 Eur pajamų (transporto priemonių pardavimo fiziniams asmenims). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų Pelno (Nuostolių) ataskaitoje 1 eilutėje Pardavimo pajamos įrašė 33 719 Eur mažiau pardavimo pajamų, 4 eilutėje Bendrasis pelnas (nuostoliai) – 33 719 Eur mažesnį bendrąjį pelną, 13 eilutėje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą – 33 719 Eur mažesnį pelną, 14 eilutėje Pelno mokestis neįrašė 5 058 Eur mokėtino pelno mokesčio tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (galiojo iki 2022-04-30) 5 straipsnio 1 dalies kurioje, nurodyta, kad Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ,

Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (galioja nuo 2022-05-01) 16 straipsnio 1 dalies kurioje nurodyta, kad Finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas (25 t., b. l. 16-20).

Iš 2025-01-13 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto nustatyta, kad įtariamųjų J. K. ir R. K. įmokos už valstybei padarytą žalą yra įskaitytos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, ir Klaipėdos AVMI civilinio ieškinio nereikš (24 t., b. l. 175).

Iš 2025-02-24 susitarimo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, R. K. ir J. K. pasirašė susitarimą, kuriuo R. K. ir J. K. įsipareigojo visiškai atlyginti žalą bendrovei – 160 800 Eur – solidariai per tris metus. Susitarime nurodyta, kad R. K. ir J. K. savo lėšomis sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotas PVM ir pelno mokesčio sumas iš viso – 34 567 Eur, ir šia sumokėta suma yra mažinama 1 – ame šio susitarimo punkte nurodyta žalos atlyginimo suma, t. y. įskaitoma į žalos atlyginimą (25 t., b . l. 147).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje R. K. ir J. K. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo yra įrodyta visiškai, bei konstatuoja, kad J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, J. K. nuo 2005-01-17 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, o nuo 2022-09-14 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, tačiau ir toliau faktiškai atlikdama buhalterės funkcijas, bei R. K. nuo 2002-09-18 iki 2022-09-13 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2022-09-14 dirbdamas konsultanto pareigose, tačiau, būdamas faktiniu įmonės direktoriumi, ir toliau vadovaudamas bendrovei, pažeisdami jiems inkriminuotas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pardavimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, 79 atvejais nurodė mažesnes automobilių kainas negu realiai buvo parduodami automobiliai, šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į finansinę apskaitą, taip finansinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 160 800 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, ir dėl tokių jų bendrų veiksmų laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės –160 800 Eur – turtą. Taip pat J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 34 564 EUR mokesčių, iš jų: PVM – 27 907 Eur; pelno mokesčio – 6 657 Eur: 2022 metais – 22 425 Eur (PVM – 20 826 Eur, pelno mokesčio – 1 599 Eur), 2023 metais – 12 139 Eur (PVM – 7 081 Eur, pelno mokesčio – 5 058 Eur), o R. K. suklastojo ir tikrus dokumentus – Pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 m. ir 2023 m. bei jas panaudojo – 2024-02-27 pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui, taip teisinėje apyvartoje įtvirtindamas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rodiklius. Tokiais veiksmais kaltinamieji J. K. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, bei kaltinamasis R. K. – ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji J. K. ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip įtariamieji net ne vienos apklausos metu ir patys visiškai pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. dėl tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos finansinės apskaitos vedimo, dėl neteisingų duomenų apie įmonės pelną, pajamas, turtą ir įsipareigojimus pateikimo, ir dėl to, kad pasisavino įmonės turtą, ir, kad tokius neteisėtus veiksmus atliko bendrai, o R. K. – ir dėl to, kad suklastojo tikrus dokumentus – Pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 m. ir 2023 m. bei jas panaudojo – 2024-02-27 pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui, taip teisinėje apyvartoje įtvirtindamas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rodiklius, kad jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Abu kaltinamieji dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir prižadėjo ateityje nedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų, 2025-02-24 J. K. ir R. K. pasirašė susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu S. K., kuria įsipareigojo per tris metus atlyginti įmonei padarytą žalą – 160 800 Eur bei prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamųjų J. K. ir R. K. visiško kaltės prisipažinimo, jų kaltę visiškai patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t. y. liudytojų parodymai, atliktų kratų ir dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje.

Šiuo atveju aptarti liudytojų – automobilių pirkėjų – parodymai patvirtina, kad jie pirkdami automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už juos sumokėjo didesnę kainą, o sąskaitoje buvo įrašoma mažesnė suma, ir taip darydavo tiek J. K., tiek ir R. K.. Šią nustatytą aplinkybę patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, jog pokalbių metu tiek J. K., tiek ir R. K. kalbėjo apie sąskaitoje nurodytinas mažesnes sumas nei realiai automobilių pirkėjai už juos sumokėjo. Atliktų kratų metu buvo išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateiktoje 2024-02-27 Pelno (Nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2644908-24 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-10-31 valstybės įgaliotai institucijai pateiktose deklaracijose, deklaravo duomenis apie pajamas, pelną ir mokėtiną PVM neatitinkančius tikrovės.

Atsižvelgdamas tiek į kiekvieną įrodymą atskirai, tiek vertindamas ir jų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji J. K. ir R. K., veikdami bendrai, tyčiniais veiksmais pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą apgaulingai tvarkydami apskaitą, aiškiai suprato, kad kad būtent duomenų apie gautas pajamas neįtraukimas į bendrovės apskaitą lėmė neteisingus duomenis ne tik apskaitoje, bet ir pagal ją sudarytose mokesčių deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai, o R. K. vienareikšmiškai suprato ir tai, kad pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui – neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius rodiklius.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamieji J. K. ir R. K. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė sumažinti prokurorės siūlomų skirti už padarytus nusikaltimus bausmių – baudų – dydžius ir leisti sumokėti paskirtas baudas per dvejus metus.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji J. K. kalta dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai ir įstatymui priešingus savo veiksmus vertina kritiškai bei dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai kaltinamosios asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusią nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiančią atsakomybės, todėl ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl jos padarytų visų trijų nusikaltimų pripažįstama jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji J. K. anksčiau neteista, ištekėjusi, dirba, padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš jų dvi (BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną (BK 183 straipsnio 3 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis) ir nuosavybei (BK 183 straipsnio 3 dalis) dėl savanaudiškų paskatų, tačiau J. K. kartu su R. K. sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotus PVM ir pelno mokesčius – iš viso 34 567 Eur, taip pat pasirašė susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu S. K., kuria įsipareigojo per trejus metus atlyginti įmonei padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamosios J. K. asmenybę, kad ji teisiama pirmą kartą, nustatytą jos atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, kuri yra reikšminga tiriant padarytas nusikalstamas veikas ir nagrinėjant bylą teisme, o šiuo atveju ir sudaranti pagrindą byloje priimti galutinį sprendimą pagreitinto proceso tvarka, taip pat atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, į tai, kad sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotus PVM ir pelno mokesčius bei geranoriškai susitarė atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per pakankamai trumpą laiką, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus už nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, nustatant jų dydžius artimus minimaliems už padarytus apysunkius ir sunkų nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 4 punktai), t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą.

Šiuo atveju nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, siekiant vieningo tikslo bei sumanymo – apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pagrįstai darytina išvada, jog J. K. veiksmai apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tikslingai buvo nukreipti siekiant pagrindinio tikslo – pasisavinti pinigines lėšas, ir tokiu būdu logiška, kad padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl J. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, t. y. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – baudos – bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme – 180 MGL dydžio bauda – apimant švelnesnes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – po 130 MGL dydžio baudas, nustatant subendrintą bausmę – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai skiriama subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. K. privalo atlyginti ir bendrovei padarytą turtinę žalą, nustatytina, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis R. K. kaltu dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai ir įstatymui priešingus savo veiksmus vertina kritiškai bei dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai kaltinamojo asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusį nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiantį atsakomybės, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl jo padarytų trijų nusikaltimų (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis) pripažįstama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. K. anksčiau teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka du kartus pagal ANK 415 straipsnį (24 t., b. l. 41-53), išsituokęs, dirba, padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš jų vieną (BK 300 straipsnio 1 dalis) priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dvi (BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną (BK 183 straipsnio 3 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis), nuosavybei (BK 183 straipsnio 3 dalis) ir valdymo tvarkai dėl savanaudiškų paskatų, tačiau R. K. kartu su J. K. sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotus PVM ir pelno mokesčius – iš viso 34 567 Eur, taip pat pasirašė susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu S. K., kuria įsipareigojo per trejus metus atlyginti įmonei padarytą turtinę žalą.

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo R. K. asmenybę, kad jis anksčiau jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų (BK 220, 222 straipsniai) padarymą, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, kuri yra reikšminga tiriant padarytas nusikalstamas veikas ir nagrinėjant bylą teisme, o šiuo atveju ir sudaranti pagrindą byloje priimti galutinį sprendimą pagreitinto proceso tvarka, taip pat atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, į tai, kad sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotus PVM ir pelno mokesčius bei geranoriškai susitarė atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per pakankamai trumpą laiką, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus už nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), padarymą sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, nustatant jų dydžius didesnius nei numatyti minimalūs už padarytus nesunkų, apysunkius ir sunkų nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 3 punktas, 4 punktai), t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą, ir už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), padarymą paskyrus 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Šiuo atveju nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, siekiant vieningo tikslo bei sumanymo – apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus – pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pagrįstai darytina išvada, jog R. K. veiksmai apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus tikslingai buvo nukreipti siekiant pagrindinio tikslo – pasisavinti pinigines lėšas, ir tokiu būdu logiška, kad padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl R. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, t. y. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – baudos – bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme – 300 MGL dydžio bauda apimant švelnesnes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – po 170 MGL dydžio baudas bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, nustatant subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. K. privalo atlyginti ir bendrovei padarytą turtinę žalą, nustatytina, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Patvirtintinas 2025-02-24 susitarimas, sudarytas tarp kaltinamojo R. K., kaltinamosios J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo S. K., kuriuo kaltinamieji R. K. ir J. K. įsipareigojo visiškai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 160 800 Eur žalą solidariai per trejus metus, ir kuriame nurodyta, jog R. K. ir J. K. savo lėšomis sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotas PVM ir pelno mokesčio sumas – iš viso 34 567 Eur, kad šia sumokėta suma yra mažinama 1-ame šio susitarimo punkte nurodyta žalos atlyginimo suma, t. y. įskaitoma į žalos atlyginimą.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – priekabai TAURIGA TAURAS 700V-01, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banke R. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (25 t., b. l. 77-80), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – keleiviniam automobiliui LAND ROVER RANGE ROVER VELAR, VIN: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), butui / patalpai-butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB Swedbank banke J. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (25 t., b. l. 91-94), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai – 60 segtuvų, 6 įmautės, 3 užrašų sąsiuviniai – iš viso 15848 lapai, sudėti į dėžes ir užplombuoti plombomis Nr. 02805, Nr. 2806, Nr. 02807, Nr. 02808, Nr. 02809, kurie perduoti saugojimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, (duomenys neskelbtini) (23 t., b. l. 123-125),

2024-07-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. pateikta USB laikmena (1 vnt.), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninė finansinės apskaitos versija, ir yra laikoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (20 t., b. l. 40-42), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų kvitai, kuriuose automobilių pardavimo kainos yra mažesnės nei žmonės iš tiesų mokėjo, kurių originalūs dokumentai buvo pateikti automobilių pirkėjų, atliekant jų apklausas, ir yra laikomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (iš viso 12 lapų):

2022-01-07 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000011, išrašyta D. S. (1 t., b. l. 68); 2022-02-24 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000283, išrašyta V. Š. (2 t., b. l. 18); 2022-03-22 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000417, išrašyta L. S., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0000326, išrašytas L. S. (2 t., b. l. 117-118); 2022-03-25 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000437, išrašyta R. B., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0000336, išrašytas R. B. (2 t., b. l. 172-173); 2022-04-11 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0000517, išrašyta E. G., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0000397, išrašytas E. G. (3 t., b. l. 81-82); 2022-09-10 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0001396, išrašyta T. J., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0001136, išrašytas T. J. (4 t., b. l. 143-144); 2022-10-17 PVM sąskaita faktūra Nr. RS22 0001603, išrašyta V. P. (4 t., b. l. 192); 2023-09-26 PVM sąskaita faktūra Nr. RS23 0000995, išrašyta M. V. (6 t., b. l. 188), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams – asmenims, kurių vardu yra išrašyti šie apskaitos dokumentai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 ir 425 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda – apimant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – po 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudas, ir skirti subendrintą bausmę – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą – sumažintini vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – keleiviniam automobiliui LAND ROVER RANGE ROVER VELAR, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), butui / patalpai-butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB Swedbank banke J. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį paskirta bausme – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda – apimant švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes – po 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudas – bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą – sumažintini vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – priekabai TAURIGA TAURAS 700V-01, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banke R. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2025 m. vasario 24 d. susitarimą, sudarytą tarp R. K., J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo S. K., kuriuo R. K. ir J. K. įsipareigojo visiškai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 160 800 Eur žalą solidariai per trejus metus, ir kuriame nurodyta, jog R. K. ir J. K. savo lėšomis sumokėjo už bendrovę Valstybinei mokesčių inspekcijai papildomai paskaičiuotas PVM ir pelno mokesčio sumas – iš viso 34 567 Eur, kad šia sumokėta suma yra mažinama 1-ame šio susitarimo punkte nurodyta žalos atlyginimo suma, t. y. įskaitoma į žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimtus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus – 60 segtuvų, 6 įmautes, 3 užrašų sąsiuvinius – iš viso 15848 lapai, sudėtus į dėžes ir užplombuotus plombomis Nr. 02805, Nr. 2806, Nr. 02807, Nr. 02808, Nr. 02809, kurie perduoti saugojimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, (duomenys neskelbtini),

2024-07-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. pateiktą USB laikmeną (1 vnt.), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninė finansinės apskaitos versija, ir laikomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų kvitus, pateiktus automobilių pirkėjų, atliekant jų apklausas, laikomus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (iš viso 12 lapų):

2022-01-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000011, išrašytą D. S.; 2022-02-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000283, išrašytą V. Š.; 2022-03-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000417, išrašytą L. S., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000326, išrašytą L. S.; 2022-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000437, išrašytą R. B., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000336, išrašytą R. B.; 2022-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0000517, išrašytą E. G., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000397, išrašytą E. G.; 2022-09-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001396, išrašytą T. J., ir tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0001136, išrašytą T. J.; 2022-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS22 0001603, išrašytą V. P.; 2023-09-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS23 0000995, išrašytą M. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams – asmenims, kurių vardu yra išrašyti šie apskaitos dokumentai.

R. K. ir J. K. išaiškinti, kad kaltinamieji, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jiems dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

R. K. ir J. K. išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.