Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-278-955/2023 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu kartu prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovo nekilnojamajam turtui sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., Revolut banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. gruodžio 5 d., Šiaurės Airijos Bendruomenių departamento (Department for Communities) išrašą dėl 53 235,09 GBP sumos išieškojimo iš ieškovės darbo užmokesčio ir 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį banko išrašą.

12. Įvertinus tai, kad pateikti byloje papildomi įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl ieškovės finansinių galimybių sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį bei nenustačius ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo nesavalaikiai teikiant įrodymus, pateikti papildomi dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 177, 178, 314 straipsniai).

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, kartu prašė nustatyti priverstinę 16 360 Eur hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 2) gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 3) poilsio pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 4) ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 5) viralinei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); 6) pirčiai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); 7) kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), iki visiško Kauno apylinkės teismo sprendimo įvykdymo šioje civilinėje byloje.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos taikymo iš esmės yra neturtinis ir jis apmokestinamas 109 Eur žyminiu mokesčiu. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies ieškovė nekvestionuoja. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.

15. Ieškovė nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio. Kartu su atskiruoju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovė sumokėjo dalį, t. y. 15 Eur, nustatyto žyminio mokesčio. Taigi, liko nesumokėta 94 Eur žyminio mokesčio dalis.

16. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, pateiktus įrodymus, kurie, jos nuomone, sudaro pagrindą atleisti ją nuo dalies mokėtino už patikslintą ieškinį žyminio mokesčio, o netenkinus šio prašymo – atidėti mokėtiną žyminį mokestį iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

17. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

19. Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

20. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti savo prastą finansinę padėtį, kartu su atskiruoju skundu pateikė jai priklausančios sąskaitos, esančios Swedbank AB banke išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. Iš pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad per šį laikotarpį ieškovės vidutiniškai per mėnesį gaunamos pajamos sudarė 1 491 Eur, iš kurių darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 643 Eur. Likusią gaunamų pajamų dalį sudarė vaikams tėvo teikiamas išlaikymas (465,44 Eur per mėnesį) ir valstybės skiriami vaiko pinigai (171,50 Eur per mėnesį). Iš pateikto ieškovei priklausančios Revolut banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. nustatyta, kad ieškovė per šį laikotarpį gavo 100 GBP pajamų. Nors ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Šiaurės Airijos Bendruomenių departamento (Department for Communities) pranešimo išrašą dėl 53 235,09 GBP sumos išieškojimo iš ieškovės darbo užmokesčio, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškojimas realiai yra vykdomas ir kokia suma.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė įrodymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos realią turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto ar kito lengvai realizuojamo turto iš kurio galėtų sumokėti žyminį mokestį. Nesant pateiktų minėtas aplinkybės patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį, eliminuojančią bet kokią galimybę sumokėti žyminį mokestį.

23. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje gali sukelti abejonių, vertinant jo turtinę padėti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste.

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovę atstovauja mokamas paslaugas teikiantis advokatas, o tai leidžia manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra itin sunki, jog ji visiškai negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jos prašymą atleisti nuo likusios sumokėti 94 Eur žyminio mokesčio dalies. Nors ieškovė nurodė, kad apmokėti advokato paslaugas jai padeda tėvai ir draugas, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovės finansinė padėti nėra tokia sunki, kad ji nebūtų finansiškai pajėgi sumokėti teismo nustatyto žyminio mokesčio 109 Eur, tuo labiau, kad kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 15 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

26. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė alternatyvų prašymą atidėti likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (94 Eur) už patikslintą ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

27. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

28. Taigi sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

29. Pažymėtina, kad prašymo atidėti žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimą ieškovė nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Tokį prašymą ieškovė suformulavo tik atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo nėra pasisakęs. Nežiūrint to, šioje nutartyje jau konstatuota, jog ieškovė neįrodė savo šiuo metu sunkios finansinės (turtinės) padėties. Be to, ieškovė apskritai nenurodė aplinkybių, jog jos finansinė padėtis ateityje iš tiesų pagerės, dėl ko ji bus pajėgi sumokėti 94 Eur žyminio mokesčio dalį. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo.

Dėl bylos baigties

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Nustačius, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, nustatytinas naujas 7 dienų terminas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškinama, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui. Be to, jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalins patikslinto ieškinio trūkumų, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 2 dalimi, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. A. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.