Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-146/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-13
Bylos Nr.
1S-146/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-146/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 13 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,gynėjai Eugenijai Liutvinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. V. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria įtariamajam A. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja n u statė:

A. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., o būtent:

2005 metais Vilniuje jis susitarė su organizuotos grupės nariais R. S., G. K. ir A. D. apdrausti I. S. gyvybės draudimu, ją nužudyti, jos mirties atveju gauti draudimo išmoką ir ją tarpusavyje iš anksto sutartomis dalimis pasidalinti. A. D. pagal iš anksto organizuotos grupės aptartą planą 2005 m. kovo 31 d. apdraudė I. S. ,,Commercial Union“ gyvybės draudimu pagal gyvybės draudimo liudijimą Nr. 19567 EB, pagal kurį I. S. (XXXX) mirties atveju išmokama 1100000 Lt gyvybės draudimo išmoka. R. S. , vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2005 m. liepos 18 d., apie 21.30 val., Miško ežere, esančiame Trakų r., po to, kai I. S. ežere užlipo ant pripučiamo čiužinio ir pradėjo juo plaukti, tyčia, turėdamas tikslą ją nužudyti, ištraukė čiužinį iš po nukentėjusiosios, dėl to I. S. įkrito į vandenį ir nuskendo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. V. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, nusikalstama veika, kuria įtariamas A. V., buvo kruopščiai iš anksto planuojama ir nuosekliai vykdoma. A. V. teistas už analogiškus sunkius savanaudiškus nusikaltimus ir įtariamas padaręs naują nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Šalies argumentai

Suimtojo A. V. gynėja skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog pratęsiant suėmimą teismo posėdžio metu ji prašė susipažinti su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri teismui leistų manyti, kad A. V. dalyvavo darant nusikaltimą ir būtų pagrindas patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą. Teismo nutartyje nurodoma, jog šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti A. V. galėjus padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ši prielaida grindžiama byloje esančiais ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais. Gynėjos nuomone, apygardos teismo teisėjui tokie protokolai nebuvo pateikti, nes gynėja, susipažinusi su jai duota medžiaga, tokių protokolų nerado. Jeigu teisėjui buvo pateikti tokie protokolai, tai jis privalėjo juos duoti susipažinti gynėjai, nes tokią teisę numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Taigi teismas priėmė nutartį neturėdamas jokių įrodymų, kad A. V. dalyvavo darant nusikaltimą, todėl jo suėmimo terminas negalėjo būti pratęstas.

Teismo posėdyje gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo A. V. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. 2006 m. kovo 31 d. skiriant A. V. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant, įstatymas nepažeistas.

Suėmimas A. V. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

A. V. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Pagrįstą teismo manymą, jog A. V. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d., sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas. Iš bylos duomenų matyti, jog jis teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus ir, turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, vėl įtariamas padaręs naują labai sunkų nusikaltimą.

Visa tai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę A. V. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų (ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, t. y. įtariamųjų, liudytojų parodymai), leidžiančių manyti, jog A. V. gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 125 str.), nors jis pasirinko gynybos būdą tai neigti. Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Nepagrįstas įtariamojo gynėjos skundo motyvas, kad teismas suėmimo terminą pratęsė neturėdamas jokių įrodymų, jog A. V. dalyvavo darant nusikaltimą.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

Tai reiškia, kad byloje turi būti tokių duomenų, tačiau pratęsiant suėmimą jie negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu.

Tos pačios nuostatos taikomos ir pratęsiant kardomąją priemonę.

Gynėja skunde nurodo, jog jai pateiktoje susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje nerado jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, kuriais remiantis teismas padarė prielaidą, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

BPK 177 str. 1 d. nuostatos numato, jog ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Įtariamojo ir jo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuoja BPK 181 straipsnis.

Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodoma, kad įtariamasis ir jo gynėjas, pateikę prokurorui prašymą, ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tačiau prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas tai leisti prokuroras privalo surašyti nutarimą.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog 2006 m. rugpjūčio 3 d. įtariamojo A. V. gynėja E. Liutvinskienė pateikė prokurorui prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Prokuroras 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu gynėjos prašymą atmetė nurodęs, kad leidimas susipažinti pakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Gynėja nepasinaudojo BPK 181 str. 1 d. numatyta teise per septynias dienas apskųsti prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl šis nutarimas galioja.

Gynėjos skunde nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas suteikia įtariamajam ir jo gynėjui teisę susipažinti su teisėjui pateikta medžiaga, tačiau jis nepakeičia minėtų BPK nuostatų.

Taigi dėl nurodytų priežasčių be prokuroro leidimo apygardos teismo teisėjas negalėjo gynėjai pateikti visos ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl gynėja, nepažeidžiant BPK 181 str. nustatytos tvarkos, buvo supažindinta tik su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų.

Atkreipiamas dėmesys, jog aptariamos teisės normos neužkerta kelio gynėjai vėliau pateikti pakartotinį prašymą.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad A. V. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

suimtojo A. V. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė